Europarlamentarai siūlo, kad būsimas ES biudžetas siektų 1,27 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, neįtraukiant NextGenerationEU skolos aptarnavimo išlaidų. Parlamentas taip pat pasisako už maždaug dešimtadaliu didesnį finansavimą nei siūlo Europos Komisija – tai reikštų apie 2,01 trilijono eurų biudžetą dabartinėmis kainomis.
Už Parlamento poziciją balsavo 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, o 84 susilaikė.
Parlamentas pasirengęs deryboms
Pasak R. Metsolos, EP tapo pirmąja ES institucija, aiškiai apsibrėžusia savo prioritetus dėl daugiametės finansinės programos.
„Šiandienos balsavimas reiškia, kad Europos Parlamentas yra pasirengęs. Mes pirmieji iš institucijų apibrėžėme savo prioritetus ir poziciją dėl ilgalaikio biudžeto“, – sakė ji.
Dabar tikimasi, kad bendrą poziciją suformuos ir ES valstybės narės, kad būtų galima pradėti oficialias derybas.
EP pirmininkė pabrėžė, kad Europa susiduria su naujais geopolitiniais ir ekonominiais iššūkiais – nuo saugumo iki konkurencingumo ir klimato krizės.
„Europa negali įžengti į naują erą su senu biudžetu. Susiduriame su naujomis krizėmis, naujomis atsakomybėmis ir naujais saugumo, konkurencingumo bei atsparumo poreikiais“, – teigė ji.
Anot jos, ateities biudžetas turi būti lankstesnis ir gebėti greitai reaguoti į nenumatytas situacijas.
„Karai, migracijos krizės, potvyniai ar gaisrai negali laukti biudžeto peržiūros“, – sakė R. Metsola.
Siūlo daugiau lėšų pagrindinėms programoms
Europarlamentarai ragina didinti finansavimą pagrindinėms ES politikoms ir programoms.
Didžiausias papildomas finansavimas numatomas:
-
Bendrajai žemės ūkio politikai;
-
sanglaudos fondams;
-
Europos socialiniam fondui;
-
mokslinių tyrimų programai Horizon Europe;
-
studentų mainų programai Erasmus+;
-
infrastruktūros ir civilinės saugos projektams.
Parlamentas taip pat palaiko didesnes investicijas į gynybą, inovacijas, skaitmeninę ir žaliąją transformaciją, sveikatos apsaugą bei kultūrą.
Kritika Komisijos modeliui
EP nariai nepritaria idėjai didesnę dalį biudžeto valdymo perduoti pačioms valstybėms.
Anot jų, Komisijos siūlomas „vieno plano kiekvienai valstybei“ modelis gali silpninti bendras ES politikas, mažinti skaidrumą ir skatinti konkurenciją tarp paramos gavėjų.
Europarlamentarai pabrėžia, kad ilgalaikis ES biudžetas turi išlikti investicine priemone, kuriančia pridėtinę vertę visai Bendrijai.
Didesnės ambicijos reikalauja didesnių pajamų
EP taip pat ragina ieškoti naujų ES pajamų šaltinių, kurie leistų finansuoti biudžetą ir grąžinti NextGenerationEU skolą nemažinant investicijų.
Svarstomi tokie variantai kaip:
-
skaitmeninių paslaugų mokestis;
-
internetinių lošimų mokestis;
-
pasienio anglies dioksido mechanizmo plėtra;
-
kriptoturto kapitalo prieaugio mokestis.
„Ambicija be išteklių yra tuščia“
Vienas iš pranešėjų, europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas (Europos liaudies partija), teigė, kad siūlomas biudžetas padėtų suderinti tradicinius prioritetus ir naujus iššūkius.
„Priėmėme tvirtą poziciją dėl būsimo daugiamečio biudžeto, subalansuodami naujus ir tradicinius prioritetus su 10 proc. nuosaikiu išlaidų padidinimu“, – sakė jis.
Tuo metu europarlamentarė Carla Tavares (socialistai ir demokratai) akcentavo, kad pagrindinės ES programos išlieka Europos solidarumo pagrindu.
„Bendra žemės ūkio politika, sanglaudos fondai, programos „Europa horizontas“ ir „Erasmus+“ – tai ne praeities reliktai, o Europos solidarumo pagrindas ir mūsų ateities kūrėjai. Ambicijos be išteklių yra tuščios“, – sakė ji.
Po Parlamento pozicijos patvirtinimo prasidės pasirengimas deryboms su ES valstybėmis dėl galutinio 2028–2034 metų biudžeto. Galutiniam sprendimui reikės Europos Parlamento pritarimo.
