R.Fico pažadėjo nusiųsti Europos Sąjungos „raštišką pasiūlymą“ visų Slovakijos politinių partijų vadovams. Jis pažymėjo, kad lauks jų pastabų.
Tačiau Slovakijos premjeras nepatikslino, ką numato tariamos Europos Komisijos garantijos. R.Fico anksčiau pareiškė, kad Bratislava nebalsuos už sankcijų Rusijai paketą, jei ES nesuteiks jai bent minimalių garantijų dėl to, kaip bus sprendžiamos „demagogiško ir žalingo“ pasiūlymo nuo 2028 m. sausio 1 d. nutraukti Rusijos dujų tiekimą pasekmės.
„Apsėdimas dėl Rusijos toks didelis, kad neturime jokių galimybių priversti Komisiją atšaukti savo pasiūlymą dėl dujų. Jau nekalbant apie tai, kad Europos Komisija jį „prastums“, net jei šimtą kartų balsuosime prieš“, – teigė jis.
R.Fico taip pat pareiškė, kad ginčo negalima laimėti „šimtaprocentiniu rezultatu“, tačiau negalima jo ir pralaimėti.
„Jei nori gyventi su vilkais, turi bėgti su jais. Tokia, deja, yra žiauri dabartinės Sąjungos realybė. Todėl turime iki paskutiniųjų kovoti dėl priimtino kompromiso“, – paaiškino Slovakijos premjeras.
Birželio 10 d. ES pateikė 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame numatyti apribojimai šalies agresorės energetikos ir bankų sektoriams. Jame siūloma uždrausti sandorius dėl „Nord Stream“ dujotiekio ir technologijų bei dvejopo naudojimo prekių eksportą, taip pat sumažinti viršutinę Rusijos naftos kainą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį.
Birželio 26 d. ES šalims nepavyko susitarti dėl 18-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimo. Tačiau jos susitarė pratęsti dabartinių ribojamųjų priemonių taikymą dar šešiems mėnesiams.
Birželio 30 d. naujienų portalas „Evropejskaja Pravda“ rašė, kad Slovakija ir Vengrija blokuoja 18-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimą. Bratislava pareikalavo ES garantijų dėl visiško Rusijos dujų atsisakymo nuo 2028 m.
Liepos 4 d. ES ambasadoriai susitikime vėl nesugebėjo susitarti dėl 18-ojo sankcijų paketo priėmimo.
Be Vengrijos ir Slovakijos parengtu sankcijų paketu liko nepatenkinta ir Malta, kuri pasisakė prieš ES pasiūlymą sumažinti kainų „lubas“ už Rusijos naftą ir taip dar sulėtino 18-ojo sankcijų Rusijai paketo priėmimą, rašė leidinys „Politico“, remdamasis Europos diplomatu.
Pasak leidinio šaltinio, Malta savo prieštaravimus išreiškė liepos 13 d. ES šalių nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje. Naujoje iniciatyvoje siūloma nustatyti, kad didžiausia Rusijos energijos išteklių eksporto kaina būtų 15 proc. rinkos kainos, apskaičiuojamos kaip vidutinė pastarųjų trijų mėnesių vertė, rašo leidinys.
Be Maltos, prieš ją pasisakė Graikija ir Kipras. Kaip pažymėjo „Bloomberg“ , šios trys šalys reikalauja, kad dėl bet kokių pakeitimų būtų susitarta su G-7 partneriais, įskaitant Jungtines Valstijas.


