Jis iškėlė prielaidą, kad karą palaiko ne tik absurdiška Rusijos prezidento Vladimiro Putino visiškos pergalės idėja, bet ir Europos bei Amerikos siekis pasiekti ilgalaikę taiką diplomatiniu būdu.
„Realybė tokia, kad net jei ilgalaikės taikos šansas yra minimalus, mes neturime praleisti progos pasiekti prasmingų paliaubų“, – rašoma publikacijoje.
Autoriaus teigimu, šiuolaikinė era pasižymi tuo, kad didžiosios valstybės vis dažniau bando karinius konfliktus paversti politinio spaudimo įrankiu, o taika vis labiau tampa ne galutiniu problemos sprendimu, o „sustingusia nežinomybe“.
„Šiandien taika yra ne kas kita, kaip sustingusi nežinomybė. Mes nesuvokiame, kad keičiantis karo pobūdžiui, keičiasi ir taikos pobūdis“, – pabrėžė I.Krastevas.
Kodėl Rusijai naudingas karo veiksmų nutraukimas
Autoriaus vertinimu, Rusija šiuo metu nelaimi, nes „jos vasaros puolimą sustabdė technologinis Ukrainos pranašumas, o nuostoliai viršija Maskvos galimybes mobilizuoti naujus karius“.
„Pastarasis Ukrainos smūgis Maskvai – aiškus ženklas, kad nesame aklavietėje. Rusijos ekonomika išgyvena nuosmukį, o visuomenės parama karui pastebimai mąžta. Jei Maskva nori toliau siekti savo ambicijų per ateinančius metus ar dvejus perimti viso Donbaso kontrolę, Putinui teks griebtis masinės mobilizacijos arba panaudoti branduolinį ginklą. Abu variantai žada neprognozuojamas, jei ne katastrofiškas, pasekmes“, – pažymėjo I.Krastevas.
Jo nuomone, jei V.Putinas vietoj to nuspręstų nutraukti karo veiksmus, jis negalėtų paskelbti visiškos pergalės, tačiau tikrai sugebėtų imituoti sėkmę, kaip tai daro Donaldas Trumpas Irano klausimu.
„JAV politika Europos atžvilgiu garantuoja, kad Ukraina neįstos į NATO, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje. Todėl Putinas gali teigti pasiekęs vieną iš savo tikslų. Kyjivas taip pat, tikėtina, nereikalaus Europos taikdarių; Ukrainai jų tiesiog nereikia, o, kaip rodo naujausia Europos užsienio reikalų tarybos apklausa, dauguma europiečių taip pat nėra linkę jų siųsti“, – svarsto autorius.
Todėl, rašo jis, Maskva galėtų teigti, kad įvykdytas dar vienas reikalavimas. Maža to, I.Krastevo teigimu, Kremlius galėtų tikėtis, kad ugnies nutraukimas išprovokuos įtampą Ukrainos visuomenėje ir taps politinio destabilizavimo įrankiu.
Kodėl Ukrainai naudingas karo veiksmų nutraukimas
Kartu ir Ukrainai, nepaisant pastarųjų karinių laimėjimų, būtinas karo veiksmų nutraukimas, mano apžvalgininkas.
„Kyjivas laimėjo karą viena svarbia prasme. Konfliktas pasauliui įrodė, kad, priešingai nei teigia Rusijos nacionalistai, ukrainiečiai nėra apžavėti rusai. Ukraina prarado teritorijos, tačiau jos suverenitetas buvo įtvirtintas. Jos kariuomenė – viena stipriausių Europoje, o jos gynybos sektorius kelia pavydą visam pasauliui“, – rašoma straipsnyje.
Tuo pat metu, autoriaus teigimu, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui „dabar kyla skausmingas klausimas, kuris susijęs ne su tuo, kaip priešintis Rusijai, o su tuo, kiek dar žmonių Ukraina gali prarasti, kol neprarado savo ateities“.
„Ištęstas karas reiškia ne tik daugiau žuvusių ir sužeistų piliečių, bet ir mažiau gimusių vaikų bei mažiau ukrainiečių, grįžtančių namo iš užsienio. Todėl konflikto tęsimas, net jei tai reikštų kai kurių papildomų teritorijų išlaisvinimą, nėra optimali ilgalaikė strategija – ypač atsižvelgiant į artėjančią rūsčią žiemą ir būsimą pažeidžiamumą dėl nepalankių pokyčių Europos politikoje“, – paaiškino jis.
I.Krastevo nuomone, šiuo metu egzistuoja reali galimybė įšaldyti karą, o rizika slypi tame, kad šis langas bus praleistas dėl iliuzinių V.Putino vilčių pasiekti visišką pergalę. Taip pat ir dėl to, kad Europos sąjungininkai nesugebėjo suvokti, jog taikdarystės pobūdis pasikeitė lygiai taip pat, kaip ir karo veiksmų pobūdis.
„Tiesioginės rusų ir ukrainiečių derybos gali būti realistiškiausias būdas pasiekti tai, kas šiandien laikoma taika“, – apibendrino jis.
