Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Financial Times“: kare Ukrainoje atsivėrė langas taikai, tačiau jis gali užsiverti bet kurią akimirką
16:36
Galimybė pasiekti bent laikiną karo veiksmų nutraukimą Ukrainoje pirmiausia priklauso nuo to, ar Kremlius pakeis savo tikslus, o taip pat – nuo Kyjivo Vakarų partnerių požiūrio į taikos paieškas. Apie tai rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Ivanas Krastevas.
Jis iškėlė prielaidą, kad karą palaiko ne tik absurdiška Rusijos prezidento Vladimiro Putino visiškos pergalės idėja, bet ir Europos bei Amerikos siekis pasiekti ilgalaikę taiką diplomatiniu būdu.
„Realybė tokia, kad net jei ilgalaikės taikos šansas yra minimalus, mes neturime praleisti progos pasiekti prasmingų paliaubų“, – rašoma publikacijoje.
Autoriaus teigimu, šiuolaikinė era pasižymi tuo, kad didžiosios valstybės vis dažniau bando karinius konfliktus paversti politinio spaudimo įrankiu, o taika vis labiau tampa ne galutiniu problemos sprendimu, o „sustingusia nežinomybe“.
„Šiandien taika yra ne kas kita, kaip sustingusi nežinomybė. Mes nesuvokiame, kad keičiantis karo pobūdžiui, keičiasi ir taikos pobūdis“, – pabrėžė I.Krastevas.
Kodėl Rusijai naudingas karo veiksmų nutraukimas
Autoriaus vertinimu, Rusija šiuo metu nelaimi, nes „jos vasaros puolimą sustabdė technologinis Ukrainos pranašumas, o nuostoliai viršija Maskvos galimybes mobilizuoti naujus karius“.
„Pastarasis Ukrainos smūgis Maskvai – aiškus ženklas, kad nesame aklavietėje. Rusijos ekonomika išgyvena nuosmukį, o visuomenės parama karui pastebimai mąžta. Jei Maskva nori toliau siekti savo ambicijų per ateinančius metus ar dvejus perimti viso Donbaso kontrolę, Putinui teks griebtis masinės mobilizacijos arba panaudoti branduolinį ginklą. Abu variantai žada neprognozuojamas, jei ne katastrofiškas, pasekmes“, – pažymėjo I.Krastevas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ekspertų vertinimas: kaip Ukraina įveikė Rusijos oro gynybą
14:01
Ankstų ketvirtadienio rytą, kai Ukrainos dronai nusileido Maskvoje, Rusijos atsakas labiau priminė peštynes, o ne gerai suplanuotą strateginę gynybą. Vaizdo įrašuose matyti kilusio chaoso akimirkos. CNN kalbino ekspertus, kurie pažvelgė į tai, ką apie Rusiją ir jos galimybes rodo ketvirtadienio ataka Maskvoje.
CNN patikrintoje ir ekspertų išanalizuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip greitkelyje stovintys kariai šaudo naudodami ant peties tvirtinamas oro gynybos sistemas, kai tuo metu vyksta eismas. Žmonės bėga slėptis, kai dronas, kuris greičiausiai buvo numuštas Rusijos oro gynybos sistemų, krenta į pastatą didelėje aikštėje.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos raketa greičiausiai nepataiko į taikinį ir tiesiog kala į naftos saugyklą. Vienas ekspertas iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto teigė, kad „tai buvo Rusijos įvartis į savus vartus ir jis baigėsi dideliu grybo formos debesiu bei į orą pakeltu milžinišku rezervuaro dangčiu.
Ketvirtadienio ataka prieš Maskvą buvo didžiausia nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tuo pačiu tai buvo dar vienas sėkmingas pavyzdys, kaip veikia Ukrainos strategija triuškinti Rusijos oro gynybą dronais.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Paskelbta, kiek ukrainiečių dėl karo paliko savo tėvynę
11:44
Dėl Rusijos agresijos daugiau nei 5,7 milijono ukrainiečių buvo priversti išvykti už šalies ribų. Apie tai, remdamasis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Birželio 20-oji – Pasaulinė pabėgėlių diena. Ukrainai ji turi ypatingą reikšmę, kadangi priverstinis persikėlimas tapo milijonų mūsų piliečių realybe“, – pažymėjo D.Lubinecas.
UNHCR duomenimis, daugiau nei 5,7 mln. ukrainiečių dėl ginkluotos agresijos prieš Ukrainą buvo priversti pasitraukti į užsienį.
Ombudsmenas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad ukrainiečiai sugrįš namo.
Budanovas atsisakė Lenkijos ordino
10:23
Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas atsisakė Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Auksinio karininko kryžiaus. Apie tai jis pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
„Deja, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis įvykdė nedraugišką aktą mūsų tautos atžvilgiu, atimdamas iš Ukrainos prezidento jam anksčiau įteiktą Baltojo erelio ordiną. Be abejo, tai yra dovana Maskvos agresoriui, kuria šis būtinai pasinaudos prieš abi mūsų šalis“, – pabrėžė jis.
K.Budanovo teigimu, Ukrainos ir Lenkijos tautas sieja ilgalaikiai santykiai ir įvairūs istorijos puslapiai, tačiau tai turėtų būti pagrindas giliam apmąstymui, o ne „šiurkščioms politinėms spekuliacijoms“.
„Ukraina nenurodinėja jokiai kitai tautai, kaip mokyti savo istorijos. Todėl ir mes pasiliekame teisingą teisę į savo nacionalinę atmintį bei orumą. Esu įsitikinęs, kad šis Lenkijos prezidento gestas neturi nieko bendra su teisingumu ar panašiais dalykais. Juk apie kokį teisingumą galima kalbėti, jei, pavyzdžiui, iš Italijos fašistinio diktatoriaus ir Hitlerio bendrininko Benito Mussolini iki šiol neatimtas Baltojo erelio ordinas?“ – klausė Prezidento biuro vadovas.
Jis patikino, kad Ukraina įvertins šį įvykį, tačiau ir toliau laikysis atviros partnerystės principų su visais savo sąjungininkais.
„Ukraina tęs kovą visos Europos, įskaitant ir Lenkiją, gynybos avangarde, mokėdama už tai didžiausią kainą. Tačiau, kaip ir bet kuris ukrainietis, aš negaliu likti nuošalyje ir tiesiog stebėti, kaip prieš mūsų piliečius nepagrįstai ir dirbtinai sukamas neapykantos smagratis. Atsižvelgdamas į tai, atsisakau Lenkijos ordino „Už nuopelnus“ Auksinio karininko kryžiaus, kuriuo mane praėjusiais metais apdovanojo Lenkijos prezidentas“, – pažymėjo K.Budanovas.
Pareigūnas mano, kad Ukrainos visuomenė išgyvena tokias pačias emocijas ir palaikys šį jo žingsnį.
Anksčiau Lenkijos prezidentas K.Nawrockis pranešė, kad nusprendė atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną.
Jo teigimu, šis ordinas yra aukščiausio Lenkijos pasitikėjimo, „ypatingo ryšio su valstybe ir tautos dėkingumo“ simbolis.
„Istorija neturi būti kliūtis ateičiai. Tačiau gera ateitis gali būti sukurta tik remiantis tiesa“, – sakė K.Nawrockis.
Jis pridūrė, kad apdovanojimo atėmimas iš V.Zelenskio nėra nukreiptas prieš Ukrainos tautą, o Lenkija ir toliau palaikys Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją.
Gegužės 26 d. prezidentas V.Zelenskis pasirašė dekretą dėl garbės pavadinimo „UPA herojų vardo“ suteikimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų atskirajam specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“. Toks sprendimas Lenkijoje sukėlė griežtą pasipiktinimą.
Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis taip pat pasisakė dėl skandalo, susijusio su UPA. Jis pažymėjo neketinantis protestuodamas atsisakyti jam suteikto Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo ordino.
„Aš gerbiu mūsų kaimynus, įskaitant ir tuos, kurie su mumis elgiasi itin priešiškai. Tuo pat metu, pavadindami karinį dalinį „UPA herojų“ vardu, ukrainiečiai dūrė mums pirštu į akį. Negalima apsimetinėti, tarsi nieko nevyksta“, – sakė M.Morawieckis.
Per Rusijos smūgį Charkive žuvo vienas žmogus, devyni sužeisti
09:58
Rytų Ukrainos Charkivo mieste per Rusijos aviacijos smūgį vienas žmogus žuvo, o dar devyni buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Charkivo meras Ihoris Terechovas anksti šeštadienį paskelbė, kad po to, kai „valdomoji aviacinė bomba“ pataikė į gyvenamąjį rajoną, po griuvėsiais buvo įstrigusi moteris.
„Deja, per paieškos ir gelbėjimo operacijas po sugriauto pastato griuvėsiais rastas žuvusio žmogaus kūnas“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame atnaujintame pranešime teigė I.Terechovas.
Pasak srities karinės administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, per smūgį Charkivo Cholodnohirskio rajone buvo sužeisti devyni žmonės, iš kurių penki paguldyti į ligoninę.
Pietų Ukrainos Chersono srities pareigūnai pranešė, kad Zelenivkoje per drono smūgį buvo sužeista 72 metų moteris.
Pareigūnai teigė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti per dronų atakas Chersono Korabelno rajone.
Rusijos gynybos ministerija šeštadienio rytą pranešė, kad jos oro gynyba per naktį visoje šalyje numušė 187 Ukrainos dronus.
Prieš dvi dienas Ukraina surengė didžiausią savo dronų ataką prieš Maskvą, sukėlusią gaisrus, apgadinusią didelę naftos perdirbimo gamyklą ir privertusią evakuoti žmones didžiausiame šalies oro uoste.
Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas vienas prieš kitą, o JAV vadovaujamoms deryboms dėl 2022 metų vasarį prasidėjusio karo nutraukimo išliekant faktiškai įšaldytoms.
Trumpas vos neatidavė Ukrainos Putinui per susitikimą Aliaskoje: Macronas atskleidė detales
09:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vos neatidavė Ukrainos Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui per jų susitikimą Aliaskoje 2025 metų rugpjūtį.
Apie tai pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis pažymėjo, kad susitarimas su V.Putinu numatė Rusijai perduoti net ir tas Ukrainos teritorijas, kurios nebuvo okupuotos.
„Susitikimas tarp Trumpo ir Putino Ankoridže, kur buvo beveik sudarytas susitarimas, leidžiantis pasakyti: „Mes atiduosime net ir neužimtą Ukrainos teritoriją“. Vėliau, rugpjūtį, mes su delegacija vykome į Vašingtoną pareikšti: „Tai neįmanoma, mes bandome...“. Nueitas didžiulis kelias. Šis kelias – tai pačių ukrainiečių pergalė, pasiekta jų gebėjimais ir pasitikėjimu savimi“, – paaiškino E.Macronas.
Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad Europos delegacija atvėrė JAV prezidentui akis į realią situaciją – Ukraina kovojo, o kalbos apie tai, jog ji neišgyvens žiemos, pasirodė esančios nepagrįstos.
„JAV prezidentas pamatė, jog visa tai, kas jam buvo sakoma – kad ukrainiečiai pralaimės, kad neišgyvens žiemos – pasirodė netiesa. Jis išvydo, kad prieš jį stovi drąsūs, išradingi žmonės, kuriuos jis gerbia“, – pažymėjo Prancūzijos vadovas.
„Jis pamatė, kad Rusija nesilaiko įsipareigojimų. Ten, kur ji kartojo: „Noriu taikos“, jis suprato, kad jų taika tėra Ukrainos kapituliacija“, – pabrėžė E.Macronas.
Derybos su Rusija dėl jos sukelto karo prieš Ukrainą nutraukimo atsidūrė aklavietėje. Paskutinis susitikimas šia tema įvyko dar vasario pabaigoje.
Tuo pat metu rusai užsispyrę reikalauja atiduoti jiems visą Donbasą. Kremliaus derybininkai ne kartą užsiminė apie „Ankoridžo dvasią“, kuri esą tenkino visus jų reikalavimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau yra pastebėjęs, kad „susidaro įspūdis, jog šalys kalba apie visiškai skirtingus dalykus“. „Rusai dažnai kalba apie kažkokią „Ankoridžo dvasią“. O mums belieka tik spėlioti, ką jie iš tikrųjų turi omenyje“, – teigė V.Zelenskis.
