„Bet koks tolesnis Rusijos žengimas į vakarus vyks konfrontacijos, o ne aljanso su Vakarų Europos demokratinėmis šalimis sąlygomis ir pavojingoje situacijoje, kai JAV pasitraukia iš Europos“, – rašoma leidinyje.
Todėl, kaip teigiama straipsnyje, šiomis aplinkybėmis labai svarbios tikslios bet kokio paliaubų susitarimo Ukrainoje sąlygos. FT mano, kad pagal šį susitarimą geresnės sąlygos Ukrainai yra neįmanomos, nes NATO narystė yra utopija, o saugumo garantijų, kurios suteiktų jai šį statusą, nėra.
Tačiau bent jau galima pasiūlyti „geriausią blogiausią“ variantą, t.y. variantą, kuris leistų išvengti oficialaus Rusijos pakeistų Ukrainos sienų pripažinimo. Daug kas priklauso nuo to, ar D.Trumpo administracija sutiks su šiuo scenarijumi, ar su scenarijumi, kuris turėtų kur kas blogesnių pasekmių europiečiams ir pasaulio tvarkai, analizuoja leidinys.
FT pabrėžia, kad tikimybė, jog Ukraina turės prarasti Krymą ir kitas okupuotas savo teritorijos dalis neribotam laikui, yra labai didelė. Tai paaiškinama tuo, kad J.Bideno prezidento kadencijos pabaigoje jau buvo aišku, kad Amerikos karinė pagalba Ukrainai baigsis.
„Turėdamas šią pagalbą, Kyjivas turėjo galimybę susigrąžinti okupuotą teritoriją, be jos šios galimybės smarkiai sumažėjo. O europiečiai dar negali užpildyti šių spragų, nors ir stengiasi pakeisti šią padėtį“, – priduriama straipsnyje.
Tuo pačiu metu FT rašo, kad geriausias D.Trumpo sprendimas būtų remtis Baltijos šalių ir Vakarų Vokietijos patirtimi Šaltojo karo metu.
„Nors Baltijos valstybės tapo nepriklausomos po Pirmojo pasaulinio karo, Maskva jas okupavo ir Antrojo pasaulinio karo metu pavertė Sovietų Sąjungos dalimi. Tačiau Vašingtonas niekada nepripažino šios okupacijos. Panašiai, nors Vokietija po Antrojo pasaulinio karo buvo padalyta daugiau nei 40 metų, nei amerikiečiai, nei vakarų vokiečiai oficialiai nepripažino Rytų Vokietijos“, – aiškinama straipsnyje.
„Toks sumanus manevras paliko duris atviras geresnėms dienoms ateityje, kurios atėjo 1980-aisiais, kai Sovietų Sąjungos vadovu tapo Michailas Gorbačiovas. Ukraina taip pat turėtų turėti viltį geresnei ateičiai“, – mano žurnalistai.
FT daro išvadą, kad šiame kontekste tampa aiški galimo Ukrainos taikos susitarimo, kuris leistų JAV oficialiai nepripažinti okupuotų teritorijų Rusijos Federacijos dalimi ir suteiktų Kyjivui galimybę kitu metu kovoti arba atgauti savo žemes, reikšmė.
„Idealiu atveju toks susitarimas taip pat numatytų norinčių NATO narių koalicijos dislokavimą palei kontrolės liniją ir Ukrainos stojimo į ES pagreitinimą. Jei tai neįmanoma, tada geriau siekti Korėjos karo tipo paliaubų, nei kokio nors susitarimo, pagal kurį JAV oficialiai pripažintų Rusijos Krymo ir galbūt kitų teritorijų aneksiją“, – pabrėžiama straipsnyje.
