Ekspertų teigimu, išvystytą kasybos sektorių turinčiose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje ar Australijoje, plėtra trunka nuo 10 iki 20 metų. Ukrainos atveju šis laikotarpis gali būti dar ilgesnis dėl daugelio kliūčių.
Ukrainos energetikos, transporto ir logistikos infrastruktūra patyrė didelę žalą dėl karo. Daugumoje telkinių vis dar neatlikti išsamūs geologiniai tyrimai, kurie patvirtintų ekonominį jų plėtros pagrįstumą. Kartu gali kilti problemų pritraukiant investuotojus, kurie bijos investuoti valstybėje, kurioje vyksta karas.
„Jei kas nors mano, kad visos šios naudingosios iškasenos staiga bus pradėtos masiškai eksportuoti iš Ukrainos, tai yra iliuzijos.
Tikrovė tokia, kad žmonėms bus sunku pateisinti investicijas į Ukrainą, kai jie turi alternatyvų – investuoti į svarbiausias naudingąsias iškasenas šalyse, kuriose nevyksta karas“, – „Reuters“ sakė konsultacijų bendrovės „Benchmark Minerals Intelligence“ naudingųjų iškasenų skyriaus vadovas Adamas Webbas.
Ekspertas nurodė, kad dar viena kliūtis yra ta, kad kai kurie potencialiai pelningi telkiniai yra Rusijos okupuotose teritorijose, o susitarime nėra jokių saugumo garantijų.
Pasak Ukrainos finansų ministerijos, 2024 metais valstybė gavo 47,7 mlrd. grivinų (apie 1 mlrd. JAV dolerių) honorarų ir kitų mokėjimų, susijusių su gamtinių išteklių naudojimu. Tuo pat metu naujasis bendras Jungtinių Valstijų fondas kaups lėšas tik iš pagal naujas taisykles sudarytų licencijų.
Pasak „Reuters“, tokių licencijų išdavimo tempas yra labai lėtas. Pavyzdžiui, nuo 2012 m. iki 2020 m. Ukraina išdavė maždaug 20 naftos ir dujų, vieną grafito, vieną aukso, dvi mangano ir vieną vario gavybos licenciją.
