Anot įtakingo leidinio „Financial Times“, Rusijos ekonomika jau yra parengta konfliktui, o V.Putino imperialistinės ambicijos reiškia, kad užkariavimo galimybių jis ieškos ir kitur.
Straipsnyje pažymima, kad Maskva jau dabar imasi veiksmų stiprinti savo buvimą regione.
„Palydovinės nuotraukos rodo padidėjusį aktyvumą Rusijos bazėse, esančiose netoli NATO rytinio flango, įskaitant Levašovo, Kamenkos ir Olenijos aerodromus.
Petrozavodske, maždaug už 175 km nuo Suomijos sienos, iškilo nauji sandėliai, o buvusioje Severomorsko-1 aviacijos bazėje, maždaug už 120 km į rytus nuo Norvegijos, išvalytos aikštelės ir nutiestas naujas asfaltas lėktuvams“, – rašo „Financial Times“.
Planai „A“, „B“ ir „C“
„Suomijoje ginti savo šalį yra labai svarbi vertybė“, – „Financial Times“ sakė Milja Sandhu, reta šauktinė moteris.
„Visi nori būti čia, o motyvacija tikrai didelė. Tokiais laikais tai gali būti kur kas realiau“, – pasakojo ji.
Jos būrio bendražygis Kasperi Luoto situaciją apibūdino kaip „pašaukimą“.
„Suomija turi tikrai stiprų norą gintis, – pabrėžė jis. – Karas Europoje sustiprino žmonių norą pradėti tarnybą“.
Tačiau situacija labiausiai įtempta Baltijos šalyse, pažymėjo „Financial Times“.
„Deja, mes neturime tokios strateginės gilumos kaip Ukraina, ir tai yra problema, – skirtingą geografiją aiškino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. – Taigi kalbame apie tai, kad tam tikrą laikotarpį ginsime savo teritoriją, o paskui tikėsimės, kad ateis pastiprinimas.“
Vienas aukšto rango Baltijos šalių pareigūnas pažymėjo, kad būdamos NATO sudėtyje pastaruosius 20 metų, Baltijos šalys dabar jaučiasi saugesnės nei iki šiol: „Esame saugesni nei buvome šimtmečius, nes turime sąjungininkų, nes turime 5-ąjį straipsnį“.
NATO pajėgų įsitraukimą Baltijos šalyse galima matyti Pabradės poligone, esančiame netoli Rusijos sienos Lietuvoje: palydovinėse nuotraukose matyti 2022-2025 m. pastatyti nauji statiniai ir didesnis aktyvumas.
Prezidentas G.Nausėda pabrėžė, kad Baltijos šalys turi turėti planą
„A“, „B“ ir „C“, nes kyla klausimų dėl JAV įsipareigojimų Europai.
Dar vienas skirtumas nuo Suomijos yra tas, kad Baltijos šalyse yra didelių miestų prie pat Rusijos. Narva Estijoje yra prie pat sienos, o per upę viena prieš kitą stovi konkuruojančios tvirtovės. Lietuvos sostinė Vilnius yra vos už 30 km nuo Baltarusijos.
„Ankstesniame NATO gynybos plane Baltijos šalims buvo numatyta leisti Rusijai įsiveržti, o vėliau, pasitelkus Vokietijos ir Lenkijos pastiprinimą, ją atremti. Dėl naikinimo ir masinių žudynių Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Bučoje ir Mariupolyje, su tuo neįmanoma sutikti“, – rašo „Financial Times“.
Kada Rusija pasirengusi pulti
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, kad Maskva gali būti pasirengusi panaudoti jėgą prieš Aljansą „per penkerius metus“.
Tuo pat metu Suomijos generalinio štabo vado pavaduotojas generolas leitenantas Kari Nisula mano, kad klausimas yra „ne ar, o kada“.
„Turime būti pasirengę kiekvieną dieną“, – pabrėžė jis.
Buvęs NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas daro prielaidą, kad V.Putinas įgis pasitikėjimo savimi ir „apetitą dar didesnei teritorijai“, jei jam bus leista sėkmingai veikti Ukrainoje.
„Jis darys spaudimą Baltijos šalims... O kai Amerikos prezidentas viešai išreikš abejones dėl savo įsipareigojimo laikytis 5-ojo straipsnio, tai gali sugundyti Putiną išbandyti NATO ryžtą“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.
NATO šalys Rytų Europoje skuba didinti savo išlaidas gynybai, kad užpildytų karinių pajėgumų spragas, nes jas spaudžia ir Rusija, ir Donaldas Trumpas. Tačiau daugelis abejoja, ar papildomos investicijos bus skirtos pakankamai greitai.
„Visi norime atgrasyti Rusiją demonstruodami jėgą ir stiprindami savo pajėgumus. Tačiau, kita vertus, tam tikru momentu Putinas apskaičiuos, ar gali laimėti. Turime užtikrinti, kad jis neapsiskaičiuotų“, – įvertino vienas regioninės žvalgybos pareigūnas.
-
Retas pasirodymas: Kim Jong Unas pagerbė Ukrainoje kritusius karius
-
Rusija sako, kad per Ukrainos dronų ataką Iževske žuvo ir buvo sužeista žmonių
-
ISW duomenų analizė: birželį Rusijos karinė pažanga Ukrainoje spartėjo trečią mėnesį iš eilės
-
Rusijos dronų smūgių Ukrainoje birželį padaugėjo 37 proc., rodo analizė
-
Kyjivas užkūrė pirtį Rusijai: daužė radarus ir gynybos sistemas, smogė raketų gamyklai
Pasak „Financial Times“, kariniai ekspertai teigia, kad Maskvos interesai NATO pasienio valstybėse skiriasi nuo jos požiūrio į Ukrainą. Užuot rengęs plataus masto invaziją, V.Putinas greičiausiai tikrins, ar NATO norės ir galės reaguoti.
„Rusijos strateginis tikslas bus NATO žlugimas, o ne nedidelio žemės gabalėlio Baltijos šalyse ar kur nors kitur įgijimas“, – mano Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro direktorė Kristi Raik.
Tačiau, pasak jos, bet koks nesugebėjimas ryžtingai reaguoti į būsimą Maskvos agresiją reikštų Aljanso pabaigą. Todėl daug kas gali priklausyti nuo to, ar V.Putinas jausis padrąsintas savo karo Ukrainoje rezultatų.
„Jei JAV primes Ukrainai nepalankią taiką, Rusija jausis išteisinta, o rizika mūsų saugumui padidės“, – sakė ji ir pridurė, kad viskas susiveda į vieną esminį dalyką: „Kaip Rusija vertina NATO pasirengimą kolektyviniam atsakui“.
