Ukraina teigia prisitaikanti prie stiprėjančių atakų ir pažadėjo reaguoti, tačiau išpuoliai vyksta vis dažniau.
Kyjivas Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkių prašo daugiau oro gynybos sistemų svarbiausiai jo infrastruktūrai ginti, stringant Vašingtono inicijuotoms deryboms su rusais.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenys parodė, kad Rusija per birželio mėnesį į Ukrainą paleido 5 438 tolimojo nuotolio dronus – daugiau nei bet kurį kitą mėnesį nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį ir daugiau nei gegužę, kai buvo paleisti 3 974 dronai.
Duomenys rodo, kad rusų kariuomenė per naktines atakas taip pat paleido 239 raketas – beveik dvigubai daugiau nei prieš mėnesį.
Išpuoliai, dėl kurių šalies miestuose ir miesteliuose įsijungia oro pavojaus sirenos, o civiliai gyventojai praleidžia bemieges naktis slėptuvėse, birželį vyko kiekvieną naktį.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad dronai tampa vis svarbesne jo šalies karinės galios dalimi.
„Pragariška“ naktis
Per Kremliaus kontroliuojamą televiziją transliuotą susitikimą dėl ginkluotės jis papasakojo apie Rusijos dronų padalinių atakas prieš šarvuotąją techniką, įtvirtintas pozicijas ir personalą.
V. Putinas teigė, kad iki 50 proc. visų atakų, per kurias Ukrainoje buvo „sunaikinta ir sugadinta įranga ir objektai“, surengė Rusijos dronų padaliniai.
„Jų veiksmingumas nuolat auga“, – sakė jis, pažymėdamas, kad kariuomenė kuria atskirą dronų pajėgų rūšį.
Tačiau Ukraina, kuri buvo priversta pritaikyti savo gynybą, kad galėtų atremti didesnę Rusijos kariuomenę, taip pat keičia kovos su vis dažnesnėmis Rusijos dronų atakomis būdus.
„Ukraina diegia įvairias naujoves – dronus perėmėjus – ir kitas priemones, kurios sąmoningai neatskleidžiamos“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Visas darbas, susijęs su kovos su dronais sistemomis, yra nuolatinis inovacijų ir tobulinimo ciklas“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro gynybos daliniai gegužę sunaikino 81 proc. visų Rusijos paleistų dronų ir raketų.
Birželį padažnėjus išpuoliams, Kyjivo dronų ir raketų perėmimo lygis išaugo iki 86 procentų.
Įvertinti didesnio masto Rusijos dronų atakų poveikį iš dalies sudėtinga dėl to, kad Ukraina neatskleidžia, į ką, jei apskritai į ką, taikėsi Rusija ir kas nukentėjo.
Tačiau birželį Kyjive vyko mažiausiai keturios mirtinos dronų ir raketų atakos, per kurias, gelbėjimo tarnybų duomenimis, žuvo mažiausiai 41 žmogus.
Gegužę per Rusijos vykdomus Kyjivo bombardavimus žuvo du žmonės.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paragino Kyjivą paklusti griežtiems Maskvos reikalavimams dėl taikos, jei jis nori, kad išpuoliai liautųsi.
„Kyjivas puikiai žino, ką reikia daryti, kad kovos būtų nutrauktos“, – taip į AFP klausimą apie padažnėjusias dronų atakas atsakė D. Peskovas.
Kyjivas teigia, kad Maskvos paliaubų reikalavimai – atiduoti teritoriją ir atsisakyti Vakarų karinės paramos – prilygsta kapituliacijai.
Kyjive studijuojanti 20-metė Alina Štompel sakė, kad naktis, kurią jai neseniai teko išgyventi, buvo pragariška.
Per tą ataką, kai Rusija paleido daugiau kaip 440 dronų ir 32 raketas, sprogo daugiabutis ir žuvo mažiausiai 28 žmonės.
„Neapsakomai skaudu, kad mūsų žmonės dabar tai išgyvena“, – pridūrė A. Štompel.
