„Galvojame apie agresyvesnius ir prevencinius veiksmus, buvimą proaktyviais užuot reaguojančiais“, – leidiniui „Financial Times“ pareiškė admirolas.
Jo teigimu, „prevencinis smūgis“ galėtų būti laikomas „gynybiniu veiksmu“, tačiau tai „peržengia mūsų įprasto mąstymo ir elgesio ribas“.
Karinio komiteto vadas pabrėžė, kad pagrindinė tokių priemonių įgyvendinimo problema yra „jurisdikcijos klausimai“ ir nustatymas, kas konkrečiai bus atsakingas už jų vykdymą.
Europa susidūrė su daugybe hibridinio karo incidentų – kai kurie jų priskiriami Rusijai, kiti neaiškūs – nuo kabelių Baltijos jūroje nutraukimo iki kibernetinių atakų visame žemyne.
Kai kurie diplomatai, ypač iš Rytų Europos šalių, paragino NATO nustoti tik reaguoti ir suduoti atsakomąjį smūgį. Tokį atsaką lengviausia būtų suduoti per kibernetines atakas, nes daugelis šalių turi puolamųjų pajėgumų, tačiau būtų ne toks lengvas diversijų ar dronų įsiveržimo atžvilgiu.
Šiuo metu NATO šalys turi „daug daugiau apribojimų nei mūsų priešininkai dėl etikos, dėl teisės, dėl jurisdikcijos“, pripažino G.C.Dragone.
Tačiau jis pažymėjo, kad Aljanso šalys dar turi rasti būdą, kaip atsakyti į agresyvius Rusijos veiksmus.
„Būdas, kuriuo pasiekiamas atgrasymas – atsakomaisiais, prevenciniais smūgiais – yra tai, ką turime nuodugniai išanalizuoti“, – reziumavo NATO karinio komiteto vadovas.
„Financial Times“ priminė, kad Šiaurės Atlanto aljansas jau turi teigiamą Rusijos atgrasymo pavyzdį. Iki 2024 m. Baltijos jūroje buvo pažeisti keli povandeniniai kabeliai, tačiau NATO pradėjus vykdyti misiją „Baltic Sentry“, tokie incidentai liovėsi.
Kalbėdamas su leidinio žurnalistais neįvardintas Baltijos šalių diplomatas pabrėžė, kad "jei ir toliau tik reaguosime, mes tik pakviesime Rusiją toliau bandyti, toliau mus žaloti.“
„Ypač kai hibridinis karas yra asimetrinis – jiems tai kainuoja nedaug, o mums – daug. Turime stengtis būti išradingesni“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos šalys jau anksčiau pradėjo svarstyti „atsakomąjį smūgį“ Rusijai, pavyzdžiui, puolamąsias kibernetines operacijas ir netikėtas karines pratybas, anksčiau leidiniui „Politico“ teigė šaltiniai.
-
Slaptas „Operacinis Vokietijos planas“ karui su Rusija: Europai pabodo sėdėti sudėjus rankas
-
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmė Ispanijos kariai
-
NATO vadovas giria Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje
-
Šaltinis: Marco Rubio nedalyvaus kitą savaitę vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime
-
Karas Ukrainoje. Europa tarė griežtą žodį Trumpui apie kruviną Putino šleifą
„Apskritai Europa ir Aljansas turėtų savęs paklausti, kiek ilgai esame pasirengę toleruoti tokio pobūdžio hibridinį karą ir ar neturėtume patys apsvarstyti galimybės aktyviau veikti šioje srityje“, – pažymėjo Bundestago narys Florianas Hahnas.
Tačiau „Politico“ pašnekovas iš NATO pabrėžė, kad Aljansas yra gynybinė organizacija ir įtariai vertina „puolamąsias operacijas“.
„Asimetrinis atsakas yra svarbi pokalbio dalis. Be abejo, reikia daugiau pastangų hibridinių veiksmų srityje“, – pabrėžė kitas leidinio šaltinis kariniame bloke.
