Po to, kai į Jungtinių Valstijų prezidento postą vėl buvo išrinktas Donaldas Trumpas, Europa neturi laiko atsikvėpti. Kone kiekvieną dieną pasigirstantys aštrūs JAV lyderio pareiškimai įtvirtino suvokimą, kad Europa pati turi pasirūpinti savo gynyba.
Tačiau, kaip pastebėjo žurnalistas Simonas Kuperis, nėra tokio dalyko kaip vieninga Europa, nes ją sudaro šalys, kurių interesai neatpažįstamai skiriasi, priklausomai nuo jų atstumo iki Maskvos.
Anot jo, D.Trumpo suartėjimas su Rusija atkuria šaltojo karo laikų geografiją, į kurią sugrįžta „Vakarų Europa“ ir „Rytų Europa“.
„Tai pradeda atrodyti kaip NATO pabaiga“, – sakė Stevenas Evertsas, vadovaujantis Europos Sąjungos saugumo studijų institutui.
NATO 5-asis straipsnis įpareigoja valstybes nares ginti bet kurią užpultą narę, tačiau praktikoje jis buvo pritaikytas tik vieną kartą – po rugsėjo 11 d. įvykių Jungtinėse Valstijose.
„Labiausiai tikėtina užpuolimo vieta yra Baltijos šalys“, – pažymėjo straipsnio autorius.
Vieno žurnalisto paklaustas apie rytinį NATO flangą, D.Trumpas atsakė: „Esu labai įsipareigojęs Lenkijai“. Toliau paklaustas apie Baltijos šalis, jis išsisuko nuo įsipareigojimo.
„Kur dabar yra Lenkija ir kitos šalys? Tikriausiai ne viename kariniame darinyje, vadinamame „Europa“. Juk nei vakarų europiečiai, nei amerikiečiai dar niekada nebuvo ėję ir žuvę už rytų europiečius – nei už Dancigą 1939 m., nei už Budapeštą 1956 m., nei už Prahą 1968 m.
Vakarų europiečiai gerai gyveno, kol sovietai valdė Rytų Europą, ir galėtų gerai gyventi, jei tai darytų Vladimiras Putinas“, – mano S.Kuperis.
Jis paaiškino, kad „Europos gynybos“ sąvoka yra tarsi uraganų zonoje gyvenančių žmonių draudimo sistema, pagal kurią žmonės, kurie, kaip tikimasi, į šią sistemą mokės daugiausiai, toje zonoje negyvena.
Viena aukšto rango Prancūzijos pareigūnė žurnalistui prisipažino, kad V.Putino agresija, nors ir apgailėtina, galiausiai nėra Prancūzijos problema.
„Mes turime savo branduolinį skėtį“, – gūžtelėjo pečiais ji.
Pasak „Financial Times“, teoriškai V.Putinas galėtų užpulti Prancūziją ar Didžiąją Britaniją, bet tai labai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo silpną kariuomenę ir istorines Rusijos „artimojo užsienio“, jos įtakos zonos, ribas.
Prancūzija tikrai neišplės savo skėčio Baltijos šalims – šalims, kurioms jo greičiausiai prireiktų, bet kurios turi mažai ką pasiūlyti. Prancūzija nerizikuos branduoliniu karu su Rusija dėl Lietuvos.
„Vokietija yra mažiau saugi. V.Putinas tikriausiai negalėtų įsiveržti ir į ją, bet kadangi Vokietija neturi atominių bombų, jis gali bandyti branduolinį šantažą. Dabar vokiečiai ir kiti europiečiai teiraujasi apie galimybę dalytis Prancūzijos branduoliniu skėčiu. Tai būtų draugiškesnė šantažo forma, nes Prancūzija mainais daug ką gautų.
-
Žudynes tęsianti Rusija veidmainiauja: Prancūzija nori, kad karas Ukrainoje nesibaigtų
-
Rusija išpeikė E.Macrono komentarus apie branduolinį atgrasymą: tai yra grasinimas
-
Kremlius giria M.Rubio komentarus apie karą Ukrainoje
-
Lenkų premjeras giria „daug žadančias“ E.Macrono idėjas dėl branduolinio atgrasymo
-
D.Tuskas prabilo apie karinius pajėgumus prie Rusijos ir Baltarusijos sienų
-
Rusija nesutinka su laikinomis paliaubomis Ukrainoje
Tačiau Prancūzija tikrai neišplės savo skėčio Baltijos šalims – šalims, kurioms jo greičiausiai prireiktų, bet kurios turi mažai ką pasiūlyti. Prancūzija nerizikuos branduoliniu karu su Rusija dėl Lietuvos“, – dėsto straipsnio autorius S.Kuperis.
Europos universitetinio instituto analitikių Catherine de Vries ir Stephanie Hofmann atliktas tyrimas rodo, kad kuo šalys yra arčiau Maskvos, tuo labiau jos pritaria teiginiui: „ES išlaidos gynybai turėtų būti didinamos“.
„Vienam svarbiam Rytų Europos politikui pasakiau, kad Vakarų Europos valstybėms mažai rūpi karai Rytų Europoje. Jis atsakė: „Mes žinome. Štai kodėl kai kurios šalys klausia: „Kodėl mes nepuolame Rusijos dabar, užuot sėdėję ir laukę, kol ji užpuls mus?“. Mažoms tautoms, kurios gali išnykti, ant kortos pastatyta viskas“, – užbaigė straipsnį autorius.
