„Prancūzams naujos kartos naikintuvuose reikia orlaivio, galinčio gabenti branduolinius ginklus ir valdomo iš lėktuvnešio. Šiuo metu Vokietijos kariuomenei to nereikia“, – Vokietijos tinklalaidei „Machtwechsel“ sakė kancleris.
Ateities kovos orlaivių sistemos (FCAS) programa buvo pradėta 2017 metais, siekiant iki 2040-ųjų pakeisti Prancūzijos naikintuvus „Rafale“ ir Vokietijos bei Ispanijos naudojamus „Eurofighter“ lėktuvus.
Tačiau trijų šalių bendrai plėtojama schema praėjusiais metais sustojo, kai Prancūzijos „Dassault Aviation“ įsitraukė į ginčus su „Airbus“, kuri atstovauja Vokietijos ir Ispanijos interesams projekte.
Projektas taip pat susidūrė su platesniais Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimais, Berlynui kaltinant Paryžių, kad jis nepakankamai stengiasi padidinti gynybos išlaidas.
F. Merzas anksčiau žadėjo apsispręsti dėl FCAS iki praėjusių metų pabaigos, tačiau galutinio sprendimo priėmimą atidėjo.
Prancūzija ir toliau tvirtina, kad projektas yra perspektyvus.
F. Merzas tinklalaidėje sakė, kad Prancūzija ir Vokietija dabar „nesutaria dėl specifikacijų ir profilių“, kokių orlaivių joms reikia.
„Dabar kyla klausimas: ar turime jėgų ir valios sukurti du orlaivius šiems dviem skirtingiems reikalavimų profiliams, ar tik vieną?“ – klausė jis.
Jei šis klausimas nebus išspręstas, Vokietija negalės tęsti projekto, sakė jis ir pridūrė, kad kitos Europos šalys yra pasirengusios dirbti su Berlynu.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „išlieka įsipareigojęs“ FCAS sėkmei, trečiadienį pranešė prezidentūra.
„Trijų dalyvaujančių valstybių kariniai poreikiai nepasikeitė, ir šie poreikiai nuo pat pradžių apėmė Prancūzijos atgrasymo politiką bei kitas numatomas lėktuvo misijas“, – nurodė Eliziejaus rūmai.
„Atsižvelgiant į strateginę svarbą mūsų Europai, būtų nesuprantama, jei pramonės skirtumai negalėtų būti įveikti, ypač turint omenyje, kad turime kolektyviai parodyti vienybę ir veiklos rezultatus visose srityse, susijusiose su jos pramone, technologijomis ir gynyba“, – pridūrė prezidentūra.
