Trečius metus besitęsiantis niokojantis karas Gazos Ruože yra ilgiausiai trunkantis konfliktas nuo 1948-ųjų, kurį lėmė šalies susikūrimas.
Pasak straipsnio, per atsakomuoju pavadintą Izraelio puolimą Gazos Ruože žuvo daugiausia civilių gyventojų, o bendras žuvusiųjų skaičius viršija 67 tūkst. Vertinama, kad mažiausiai 20 tūkst. iš jų yra vaikai – apie 2 proc. Gazos Ruožo vaikų populiacijos.
Beveik 170 tūkst. anklavo gyventojų buvo sužeisti. Iš viso nukentėjo apie 10 proc. Gazos Ruožo gyventojų, kurių prieš karą buvo 2,3 mln.
Tikėtina, kad daugybė žuvusiųjų kūnų liko griuvėsiuose, riogsančiuose po Izraelio oro antskrydžių kampanijų. Jie dabar dengia didžiąją anklavo dalį.
Be to, į šią statistiką neįtraukiami ir žuvusieji dėl negydomų ligų, prastos mitybos, savižudybių ir kitų su konfliktu susijusių priežasčių. Tūkstančiai žmonių paprasčiausiai dingo – prapuolė, sudegė, buvo sudeginti ar susprogdinti, arba Izraelis juos slapta sulaikė.
Remiantis tyrimu, paskelbtu autoritetingame medicinos žurnale „Lancet“, per pirmuosius konflikto metus tikėtina gyvenimo trukmė Gazos Ruože galėjo sutrumpėti net perpus.
„The Guardian“ primena, kad Izraelis visą konflikto laikotarpį kontroliavo ir ribojo į Gazos Ruožą patenkančių prekių tiekimą, o 2025 m. kovo–gegužės mėn. įvedė visišką blokadą, sakydamas, kad „Hamas“ vagia paramą, jog galėtų apmokėti savo karines operacijas.
Buvęs Izraelio pajėgų vadas: Tai nėra švelnus karas. Pirštines nusimovėme nuo pirmosios minutės.
Nors tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir dalis apribojimų neva buvo sušvelninti, rugpjūčio mėn. dalyje Gazos Ruožo buvo paskelbtas badas.
Taip pat agresyvus Izraelio puolimas Gazos Ruože ir jo poveikis vietos gyventojams buvo oficialiai pavadintas genocidu – šį faktą Izraelis griežtai neigia.
Rugsėjo mėn. nepriklausomi ekspertai, dirbantys Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, pareiškė, kad žūtys ir naikinimas Gazoje atitinka genocido kriterijus. Izraelis užginčijo ir šį teiginį.
Per karą, kuris prasidėjo po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ grupuotės įvykdyto reido į Izraelį, per kurį žuvo apie 1200 žmonių ir dar 251 buvo paimtas įkaitais, Gazos Ruožas buvo nuniokotas visomis prasmėmis.
Anot straipsnio, beveik visi teritorijoje gyvenantys palestiniečiai buvo perkelti, dažniausiai net ne vieną kartą. Ištisi miestai virto dulkių ir suskaldyto betono krūvomis. Perpildytose anklavo ligoninėse dirbantys medikai tai, ką mato, apibūdina kaip „postapokaliptinį kraštovaizdį“ arba „pragarą žemėje“.
Kaltino propaganda
Izraelio ir kitų šalių pareigūnai anksčiau abejojo Gazos valdžios institucijų skelbiamais sužeistųjų ir žuvusiųjų rodikliais, sakydami, kad „Hamas“ kontroliuoja šios šalies vyriausybę, todėl esą Gazos sveikatos apsaugos pareigūnai negali pateikti patikimų duomenų.
Tačiau rugsėjo mėn. buvęs Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevi pareiškė, kad per karą Gazoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 200 tūkst. palestiniečių.
Anot „The Guardian“, nutekinti Izraelio karinės žvalgybos duomenys apie aukas iki šių metų gegužės mėn. rodė, kad daugiau kaip 80 proc. žuvusiųjų buvo civiliai gyventojai.
„Tai nėra švelnus karas. Pirštines nusimovėme nuo pirmosios minutės“, – kalbėjo H.Halevi.
Dėl intensyvios Izraelio bombardavimo iš oro kampanijos ir sąmoningo teritorijų, kurias užėmė jo kariai, niokojimo, 78 proc. iš maždaug 250 tūkst. Gazos Ruože buvusių pastatų apgadinti arba sugriauti, todėl anklave susidarė 61 mln. tonų nuolaužų, iš kurių apie 15 proc. gali būti užterštos asbestu, pramoninėmis atliekomis ar sunkiaisiais metalais.
Apskaičiuota, kad daugiau kaip 80 proc. Gazos teritorijos šiuo metu galioja Izraelio kariuomenės įsakymas evakuotis, įvardinta kovų zona arba kitaip uždrausta palestiniečiams į ją patekti.
Šimtai tūkstančių žmonių dabar gyvena palapinėse ir smarkiai perpildytose prieglaudose, kuriose prastos sanitarinės sąlygos ir mažai švaraus vandens.
Neseniai Izraelio pradėtas puolimas į Gazos miestą, kuriame buvo prisiglaudę daugybė iš kitur perkeltųjų asmenų, privertė šimtus tūkstančių žmonių vėl bėgti.
Iš viso, pagalbos agentūrų vertinimu, apie 2,1 mln. žmonių, t.y. 95 proc. gyventojų, buvo priversti palikti savo namus.
„Tai traumuojantis, smurtinis procesas, dažnai pasikartojantis vėl ir vėl. Yra žmonių, kurie prarado absoliučiai viską“, – praėjusią savaitę sakė Jamesas Elderis iš organizacijos UNICEF.
Šimtai tūkstančių žmonių dabar gyvena palapinėse ir smarkiai perpildytose prieglaudose, kuriose prastos sanitarinės sąlygos ir mažai švaraus vandens.
Sunaikinta infrastruktūra
Dėl karo veiksmų smarkiai nukentėjo ir švietimo sektorius. Nuo 2023 m. spalio mėn. 745 tūkst. mokinių Gazoje daugiau nei dvejus mokslo metus nelankė mokyklos, įskaitant 88 tūkst. aukštųjų mokyklų studentų, kurie buvo priversti atidėti studijas.
Gazos švietimo infrastruktūra daugiau ar mažiau sunaikinta: daugiau kaip 90 proc. mokyklų pastatų, 79 proc. aukštųjų mokyklų miestelių ir 60 proc. profesinio mokymo centrų buvo apgadinti arba sulyginti su žeme.
Agentūros „Unrwa“ valdomos mokyklos buvo paverstos avarinėmis prieglaudomis. Jose gyvena daug perkeltųjų asmenų, jos aiškiai pažymėtos žemėlapiuose, tačiau daugelį jų Izraelis bombardavo, o į kai kurias iš jų taikėsi pakartotinai.
Izraelis teigia, kad smūgiai buvo nukreipti prieš „Hamas“ kovotojus, tvirtindamas, kad jie slepiasi pastatuose ir naudoja civilius gyventojus kaip gyvuosius skydus.
Paralyžiuotas medicinos sektorius
Praėjusį mėnesį iš 36 Gazos ligoninių tik 14 veikė tik iš dalies. Šešiolikoje nevyriausybinių organizacijų ir užsienio vyriausybių įsteigtų lauko ligoninių pietinėje Gazos dalyje teikiama tam tikra pakaitinė priežiūra, tačiau šios ir likusios įstaigos dažnai būna perpildytos.
Rugsėjo pabaigoje medikai pranešė, kad al-Šifos ligoninėje lovų užimtumas pasiekė 240 proc., o al-Ahlio ligoninėje, esančioje šiaurinėje Gazos dalyje, – 300 proc.
Izraelio pajėgos Gazoje surengė 735 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas, per kurias žuvo 917 žmonių ir 1411 buvo sužeista.
Beveik visos ligoninės patyrė tam tikrą žalą dėl Izraelio smūgių, o vieną ligoninę Izraelio kariškiai visiškai sugriovė.
Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2025 m. birželio 11 d. Izraelio pajėgos Gazoje surengė 735 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas, per kurias žuvo 917 žmonių ir 1411 buvo sužeista.
Gazos Ruožo medicinos pareigūnai teigė, kad dėl Izraelio taikomų apribojimų medikamentams įvežti į Gazos Ruožą nebuvo galima naudotis daugeliu būtiniausių gydymo metodų, o įranga buvo netinkama naudoti, todėl jie buvo dar mažiau pasirengę gydyti per karą sužeistuosius arba sergančiuosius ligomis, kurias sukėlė ar apsunkino pastogės, maisto ir švaraus vandens trūkumas.
JT duomenimis, nuo konflikto pradžios užfiksuota 400 su nepakankama mityba susijusių mirčių, įskaitant 101 vaiko mirtį, daugiausia pastaraisiais mėnesiais.
Dešimtys tūkstančių vaikų šiuo metu dalyvauja skubaus maitinimo programose. Rugpjūčio mėn. JT remiami ekspertai pranešė, kad kai kuriose Gazos Ruožo dalyse paskelbtas badas. Spalio mėn. pagalbos darbuotojai teigė, kad dauguma nėščių motinų anklave valgo vieną kartą per dieną.
Per visą konfliktą Izraelis griežtai apribojo pagalbos įvežimą į Gazos Ruožą, o dėl to, kad sunaikino žemės ūkio produkciją teritorijoje, trūksta maisto.
Bet koks pagerėjimas per trumpas paliaubas sausio–kovo mėn., kai apribojimai buvo sustabdyti, buvo panaikintas, kai Izraelis vienašališkai atnaujino karo veiksmus ir dviem mėnesiams blokavo visą tiekimą, kol gegužės viduryje kontrolė vėl buvo sušvelninta.
Buvo įsteigtas prieštaringai vertinamas Izraelio ir JAV remiamas Gazos humanitarinis fondas, kuris dalijo maistą, tačiau dėl to nuo Izraelio ugnies žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių.
Didelę dalį į Gazos Ruožą atgabentos pagalbos išplėšė gaujos ir beviltiškos, alkanos minios. Dabar turguose esantys produktai ir prekės daugumai gyventojų yra neįperkami.
Izraelis sako, kad neriboja pagalbos siuntų ir dėl bet kokio trūkumo kaltina pagalbos agentūrų logistikos nesklandumus arba „Hamas“ maisto produktų vagystes.
Užsiauginti maisto neįmanoma
Pasak „Guardian“, nuo 2023 m. Gazos Ruožas neteko 97 proc. medžių pasėlių, 95 proc. krūmų ir 82 proc. vienmečių kultūrų, todėl maisto gamyba dideliu mastu tapo neįmanoma.
Šis naikinimas turės ilgalaikį poveikį ekosistemoms, biologinei įvairovei, aprūpinimui maistu ir gyventojų sveikatai, teigia ekologai ir mokslininkai.
Rugpjūtį paskelbti nauji JT duomenys parodė, kad tik 1,5 proc. dirbamos žemės yra prieinama ir tinkama darbui. Toksiškos šaudmenų ir gaisrų liekanos užteršė dirvožemį ir vandens išteklius.
Nuo 2023 m. spalio mėn. kovos su minomis partneriai užfiksavo 132 sprogmenų incidentus, per kuriuos žuvo 47 žmonės, įskaitant mažiausiai 14 vaikų, ir buvo sužeisti 249 žmonės, įskaitant mažiausiai 71 vaiką.
„Padėtis vis blogėja, jei tai tęsis, aplinkos niokojimo padariniais paveiks ištisų Gazos gyventojų kartų sveikatą ir gerovę“, – teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.
-
Izraelio kariuomenės vadas: jei derybos dėl įkaitų paleidimo žlugs, kariai grįš prie kovų Gazoje
-
„Elgėsi kaip su beždžionėmis“: sulaikytos Gazos Ruožui flotilės dalyviai prabilo apie Izraelio pareigūnų veiksmus
-
Trumpas paragino Thunberg apsilankyti pas psichoterapeutą: ji drąsiai atšovė atgal
-
Donaldas Trumpas: yra „reali galimybė“ pasiekti susitarimą dėl taikos Gazos Ruože
-
Į Gazos Ruožą plaukianti flotilė pranešė apie kelis Izraelio perimtus jos laivus
-
„Hamas“ atstovas: Gazos Ruožo derybose vyrauja visų pusių optimizmas
