Keiro Starmerio, Emanuelio Makrono ir Friedricho Merzo nuomone, naujausio jų pagrindinio sąjungininko plūdimosi laikas – labai panašaus į liūdnai pagarsėjusią vasario mėn. viceprezidento J.D.Vance'o kalbą Miunchene – buvo iškalbingas. Jis nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai Rusijos karas Ukrainoje įžengė į potencialiai lemiamą etapą, pastebi naujienų agentūra „Bloomberg“.
Europos lyderiai yra labai susirūpinę dėl JAV pastangų sudaryti su Rusija parengtą susitarimą, kuris reikštų Vakarų kapituliaciją. Tai pakirto žemyno pasitikėjimą D.Trumpo administracija ir iškėlė daugiau egzistencinių klausimų: ar Europa gali apsiginti?
Europos diplomatai kartais palygina D Trumpo politiką Ukrainos atžvilgiu su važiavimu amerikietiškais kalneliais. Šiuo metu jie žvelgia į itin statų kritimą, teigiama tekste.
Kyjivo sąjungininkai tikėjosi, kad Ukraina yra „geresnėje padėtyje“, spalį agentūrai „Bloomberg“ sakė K.Starmeris. Jie jau buvo pamiršę D.Trumpo pokalbius Ovaliajame kabinete su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ankoridžo aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Atrodė, kad JAV ėmėsi griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu ir įvedė sankcijas jos pagrindinėms energetikos bendrovėms.
Jei Kyjivui būtų suteikta karinė ir finansinė parama žiemą, Ukrainos šalininkai manė, kad kitais metais Rusijos ekonominiai sunkumai sustiprėtų ir Vladimiras Putinas prarastų savo derybų svertus.
Vis dėlto Europos pareigūnai visada aiškiai suvokė, kad bus dar daugiau svyravimų. Praėjusį mėnesį vienas iš jų įvyko. Pasirodė naujas JAV ir Rusijos taikos planas, privertęs juos vėl griebtis savo strategijos – viešai pritarti Amerikos pastangoms ir tikėtis, kad V.Putinas jas sužlugdys.
Dabar šis metodas išbandomas iki galo. Ir neaišku, ar yra planas B, rašo naujienų agentūra
„Bloomberg News“ atskleidus, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas patarinėjo Rusijai, kaip D.Trumpui pateikti planą dėl Ukrainos, daugelis Europoje prarado pasitikėjimą prezidento derybininkais. E.Macronas tai išreiškė per Europos vadovų pokalbį, apie kurį pranešė „Der Spiegel“, ir neva perspėjo, kad JAV gali ruoštis „išduoti“ Ukrainą. F.Merzas esą apkaltino amerikiečius „žaidžiant žaidimus“.
Trumpas skundėsi dėl nerealistinių Europos lūkesčių dėl karo
Tuo tarpu JAV savo strateginiame dokumente teigė, kad Europos pareigūnai „puoselėja nerealius lūkesčius dėl karo“, ir apgailestavo, kad žemynas kenčia nuo „nepasitikėjimo savimi“, kuris labiausiai pasireiškia santykiuose su Rusija.
Jungtinei Karalystei (JK) šis iššūkis yra ypač opus: K.Starmeris siekė, kad Didžioji Britanija būtų pagrindinė Ukrainos sąjungininkė ir artimiausia JAV Europos valstybė. Unikalus susipynusios karinės ir žvalgybos partnerystės pobūdis reiškia, kad Londonui neįsivaizduojamas vadinamųjų ypatingųjų santykių nutrūkimas.
Iš dalies dėl to JK manė, kad ji ramiau nei kai kurie Europos partneriai susidoros su D.Trumpo žingsniais. Britų pareigūnai pažymi, kad teiginiai apie neišvengiamą susitarimą pasirodė esą nepagrįsti, kad šią savaitę vykusiame susitikime su D.Trumpo pasiuntiniais V.Putinas, regis, atmetė JAV pasiūlymus ir kad planas, atrodo, buvo bent šiek tiek pakeistas Ukrainos naudai.
Tačiau europiečiai šį kartą įžvelgia galimai kitokią dinamiką. Europos diplomatai praneša, kad bendravimas su JAV ir Ukrainos pusėmis pastaruoju metu nebuvo lengvas. Jie taip pat vis labiau pasirengę galimybei, kad D.Trumpas pasitrauks, jei nepavyks susitarti.
