Svarbiausios naujienos
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV paskelbė ultimatumą: liepė įtraukti Rusiją
15:20
Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos pateikė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ultimatumą: arba reformos, arba galimas Amerikos pasitraukimas. Vienas iš reikalavimų – įtraukti Rusiją į konfliktų sprendimą, rašo leidinys „Security and Human Rights Monitor“.
Vienoje vykusiame ESBO Ministrų tarybos posėdyje kalbėjęs vienas iš paskutiniųjų pranešėjų, JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro vyresnysis pareigūnas Brendanas Hanrahanas sakė: „Jungtinės Valstijos ir toliau dalyvauja ESBO veikloje, nes manome, kad tinkamai reformuota ši organizacija vis dar gali atlikti reikšmingą vaidmenį. Tačiau reforma yra būtina tiek siekiant užtikrinti, kad ESBO vykdytų savo misiją – stiprinti saugumą Europoje, tiek ir tolesnį JAV dalyvavimą ir įsitraukimą.“
„ESBO jau daugelį metų „dreifuoja“, – sakė B.Hanrahanas.
Jis atkreipė dėmesį į organizacijos interneto svetainę, kurioje, pasak jo, „puslapis po puslapio pateikiami prioritetai, tačiau daug mažiau jų nukreipta į karų ir nestabilumo, kuriems spręsti ESBO yra įsteigta, prevenciją“, ir pridūrė, kad didžioji dalis organizacijos „viešai skelbiamų darbų primena ideologinių projektų, kuriuos daugelis mūsų visuomenių atmetė arba atšaukė, katalogą – nuo pasipriešinimo sveiko proto prieglobsčio reformai iki klaidingų pastangų panaikinti iškastinį kurą“.
„Jei nėra Rusijos, kodėl JAV turėtų toliau dalyvauti?“
Tada buvo užduotas aštrus klausimas: „Jei ESBO negali suteikti naudos toje srityje, kurioje ji turėtų būti svarbiausia – įtraukti Rusiją į rimtų konfliktų valdymą – kodėl JAV turėtų toliau dalyvauti?“
Jo atsakymas: „JAV tiki, kad ESBO gali pasikeisti ir būti veiksminga.“
„Tačiau pokyčiai turi būti realūs, – pabrėžė jis. – Noriu aiškiai pasakyti: mes reikalaujame pokyčių. Jokių simbolinių gestų ar retorinių įsipareigojimų. Realių, rimtų pokyčių.“
Trys reikalavimai: vienas susijęs su Rusija
B.Hanrahanas išdėstė tris konkrečias sąlygas.
Pirma: biudžeto mažinimas. JAV „tikisi, kad iki 2026 m. gruodžio mėn. metinis biudžetas bus sumažintas bent 15 mln. eurų“. Ištekliai turi būti „skiriami ne konferencijoms rengti ar ataskaitoms rašyti, o misijoms, kuriomis remiamas stabilumas ir taika“.
Antra: struktūrinės pertvarkos. ESBO turi nustoti „diktuoti nacionalinę socialinę politiką“ ir „nebelaikyti vidaus politinio gyvenimo pertvarkos viena iš pagrindinių savo funkcijų“. Svarbus sienų, rinkimų stebėsenos darbas gali būti veiksmingas tik visapusiškai bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis valstybėmis“, – sakė jis.
Trečia: įtraukti Rusiją. ESBO „turi nustoti nustumti į šalį tuos veikėjus, kurių buvimas būtinas taikai“, – sakė jis ir pridūrė, kad „konfliktas, kuriame dalyvauja Rusija, gali būti suvaldytas tik įtraukiant Rusiją“.
Tik tada ESBO galės „atlikti savo pagrindinę misiją“ – suburti prie derybų stalo skirtingas vizijas turinčias valstybes, spręsti įprastinės ginkluotės kontrolės, sienų saugumo, kovos su terorizmu ir pinigų plovimu klausimus ir galiausiai padėti pasiekti galutinį taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.
B.Hanrahanas padarė išvadą: „Jei ESBO ir toliau eis dabartiniu keliu, JAV vertins mūsų dalyvavimą ir paramą.“
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje: Pentagonas buvo pasirengęs perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketas
00:33
Pentagonas buvo pasirengęs perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas. Tačiau jų perdavimas neįvyko dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimo.
Tokį pareiškimą padarė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras, praneša n-tv.de. Jo teigimu, raketų tiekimas jau buvo baigtas planuoti.
„Pasakysiu jums štai ką: Pentagonas, mūsų gynybos ministerija, buvo pasirengęs prezidento sprendimui dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai. Jie buvo pasirengę“, – sakė W.Tayloras.
JAV lyderis D.Trumpas galiausiai nepatvirtino šių raketų tiekimo Ukrainai, tačiau, buvusio ambasadoriaus nuomone, ši galimybė lieka atvira.
„Manau, tai būtų svarbu – ne lemiamas, bet svarbus elementas spaudimui Putinui“, – teigė diplomatas.
Klausimas dėl ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ perdavimo Ukrainai buvo aptarinėjamas gana ilgai. Spalio 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vašingtoną tikėdamasis teigiamo sprendimo. Tačiau D.Trumpas atsisakė duoti sutikimą.
„Bloomberg“ pranešė, kad JAV lyderis atsisakė perduoti raketas po pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Buvo pažymėta, kad Rusijos vyriausybė įspėjo D.Trumpą, jog toks žingsnis „sukels karo eskalavimą ir pablogins JAV ir Rusijos santykius“.
„The Wall Street Journal“ rašė, kad po D.Trumpo atsisakymo jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Ukrainai pasiūlė alternatyvą – paprašyti D.Trumpo dešimties metų atleidimo nuo muitų.
„Axios“: JAV privertė Putiną ir Zelenskį eiti į kompromisus, reikalingus taikai pasiekti
23:02
JAV prezidento derybų komanda sugebėjo iš Kyjivo ir Maskvos išsiderėti kompromisus, reikalingus taikos susitarimui sudaryti. Apie tai rašo leidinys „Axios“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė dviejų valandų pokalbį su JAV prezidento patarėjais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Jie, be kita ko, aptarė teritorijų ir pokario saugumo garantijų klausimus, teigia du „Axios“ šaltiniai.
„Su situacija susipažinęs šaltinis pranešė, kad Witkoffas ir Kushneris surinko informaciją iš abiejų pusių ir privertė Putiną ir Zelenskį padaryti nuolaidas, būtinas susitarimui pasiekti“, – teigiama publikacijoje.
Pasak informatorių, diskusijos dėl teritorijos klausimo buvo sudėtingos, tačiau JAV bando išplėtoti „naujas idėjas“ jo sprendimui.
Šaltiniai taip pat teigia, kad pasiekta ženkli pažanga sprendžiant klausimą dėl pokario saugumo garantijų Ukrainai iš JAV, tačiau dar reikia padirbėti, kad būtų išvengta skirtingo visų šalių šių garantijų aiškinimo.
„Mums reikia paimti visus juodraščius ir surengti smegenų šturmo sesiją“, – sakė Ukrainos pareigūnas leidiniui „Axios“.
Tolesnės derybos ir susitikimai su S.Witkoffu ir J.Kushneriu numatomi vėliau kitą savaitę.
Viktoras Orbanas rengiasi nusiųsti verslo delegaciją į Rusiją, tikėdamasis karo Ukrainoje pabaigos
21:09
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį paskelbė, kad artimiausiais dienomis nusiųs verslo delegaciją į Rusiją, rengdamasis karo Ukrainoje pabaigai.
Apie Budapešto užsienio santykius su Maskva ir taip pat su Vašingtonu V.Orbanas kalbėjo per išskirtinį mitingą Kečkemėto mieste, kuris buvo surengtas vis labiau artėjant parlamento rinkimams.
Vykdydama savo misiją, delegacija sutelks dėmesį į ekonominį bendradarbiavimą, ypač pokario sąlygomis, kai Rusija gali būti neatskirta nuo Vakarų ekonomikos, o veikiau į ją reintegruota, sakė jis.
Nacionalistų premjeras yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, palaikančių glaudžius santykius ir su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis pažymėjo, kad veda derybas ir su Vašingtonu, ir su Maskva, tačiau sakė, jog negali „pasidalyti visomis detalėmis“.
„Turime galvoti apie ateitį, nes jei Dievas mums padės ir karas pasibaigs mūsų į jį neįtraukus, ir jeigu Amerikos prezidentas sėkmingai reintegruos Rusiją į pasaulio ekonomiką ir sankcijos bus panaikintos, atsidursime kitokioje ekonominėje aplinkoje“, – sakė V.Orbanas.
Pasak Vengrijos žiniasklaidos, šalies naftos ir dujų bendrovė MOL svarsto galimybę įsigyti Europoje esančias naftos perdirbimo gamyklas ir degalines, priklausančias Rusijos grupėms „Lukoil“ ir „Gazprom“, kurioms šiuo metu taikomos JAV sankcijos.
V.Orbanas ir D.Trumpas tai aptarė lapkričio pradžioje įvykusiame susitikime.
Lapkričio pabaigoje viešėdamas Maskvoje V.Orbanas pažadėjo V.Putinui, kad, nepaisydamas Europos Sąjungos (ES), toliau importuos Rusijos naftą ir dujas, nuo kurių Vengrija tebėra priklausoma.
Kitaip nei kitos Europos šalys, Vengrija nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, nediversifikavo savo importo.
Kliuvo ir saviems: Rusijos aviacija subombardavo elektros pastotę Belgorode, miesto centras liko be elektros
20:29
Rusijos aviacija subombardavo energetinę infrastruktūrą Rusijos Belgorode. Dėl to miesto centre ir priemiesčiuose kurį laiką nebuvo elektros. Apie tai pranešė Belgorode veikiantis opozicinis „Telegram“ kanalas „Pepel. Belgorod“.
“ Belgorode nugriaudėjo galingas sprogimas – miesto centre dingo elektra. Sprogimas įvyko elektros pastotės rajone, Storoževaja gatvėje, rytiniame Belgorodo rajone. „Pepel“ duomenimis, šalia elektros pastotės Storoževaja gatvėje Belgorode nukrito Rusijos aviacinė bomba“, – pranešė kanalas.
Pažymima, kad prieš sprogimą mieste nebuvo paskelbtas oro pavojus, o tai netiesiogiai taip pat patvirtina, kad sprogmuo buvo rusiškos kilmės.
Pasak vietos gyventojų, prieš sprogimą jie girdėjo lėktuvo, skridusio sienos su Ukraina link, gaudesį. Pats sprogimas buvo toks galingas, kad po jo prasidėjo „lietus“ iš skeveldrų, dirvožemio ir akmenų, kas taip pat būdinga galingam aviacinės bombos tipo sprogmeniui.
Pranešama, kad miesto centre apie valandą nebuvo elektos energijos, o priemiesčiuose – dar ilgiau.
Kremliaus paskirtas Belgorodo srities vadovas Viačeslavas Gladkovas patvirtino sprogimo ir elektros tiekimo sutrikimų faktą, bet nutylėjo, kad tai buvo Rusijos kariuomenės smūgis.
„Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nenustatytos kilmės sprogmens smūgio“, – parašė jis savo „Telegram“ paskyroje, pridurdamas, kad vienas žmogus buvo sužeistas.
Zelenskis pasikalbėjo su Witkoffu ir Kushneriu
19:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos ir JAV derybų komandų atstovais, kurie dirba Floridoje, Majamyje, siekdami užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą. Apie tai pats V.Zelenskis parašė „Telegram“.
Pasak V.Zelenskio, pokalbyje iš Ukrainos pusės dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas, o iš JAV pusės – JAV prezidento pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
V.Zelenskis parašė, kad pokalbis buvo „ilgas ir turiningas“, taip pat „labai konkretus“ ir konstruktyvus.
„Mes atkreipėme dėmesį į daugelį aspektų ir gana greitai aptarėme pagrindinius dalykus, kurie gali užtikrinti kraujo praliejimo pabaigą ir pašalinti trečiosios Rusijos invazijos grėsmę, taip pat grėsmę, kad Rusija nevykdys savo pažadų, kaip tai jau ne kartą buvo praeityje“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis taip pat informuoja, kad šalys „susitarė dėl tolesnių žingsnių, pokalbių su Amerika formatų“.
Jis pridūrė, kad Ukrainos derybininkai grįš ir atsiskaitys apie „taikos derybų“ eigą.
Emmanuelis Macronas sako pirmadienį susitiksiąs su Ukrainos, JK ir Vokietijos lyderiais
18:36
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad pirmadienį Londone susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kad „įvertintų“ vadovaujant JAV vykstančias derybas.
E.Macronas apie tai pranešė socialiniame tinkle „X“, Ukrainos ir JAV pareigūnams trečią dieną iš eilės Majamyje derantis dėl plano, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
„Pirmadienį vyksiu į Londoną susitikti su Ukrainos prezidentu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku ir Vokietijos kancleriu, kad įvertinčiau padėtį ir vykstančias derybas, kuriose tarpininkauja JAV“, – parašė E.Macronas, pasmerkęs tai, ką jis pavadino Rusijos pasirinktu „eskalavimo keliu“.
„Toliau dėsime šias pastangas kartu su amerikiečiais, kad Ukrainai būtų suteiktos saugumo garantijos, be kurių neįmanoma užtikrinti tvirtos ir ilgalaikės taikos“, – pridūrė jis.
E.Macronas taip pat pasmerkė Rusijos smūgių bangą po to, kai Maskva naktį į šeštadienį į Ukrainą paleido daugiau nei 700 dronų ir raketų, taikydamasi į šalies energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą. Dėl šių smūgių kilo šildymo ir vandens tiekimo sutrikimų, paveikusių tūkstančius namų ūkių ir įmonių.
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris antradienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų pasiūlymą, tačiau Maskva atmetė dalį jo nuostatų.
„Turime toliau daryti spaudimą Rusijai, kad priverstume ją sudaryti taiką“, – šeštadienį taip pat parašė Prancūzijos prezidentas.
Linkevičius – apie naująją JAV strategiją: verčiau stebėti, kokie bus praktiniai veiksmai
17:08
Pasirodžius naujai JAV Nacionalinio saugumo strategijai teko matyti labai dramatiškų ekspertinių vertinimų. „Amerika galutinai nusisuka nuo Europos“, „Europa paliekama Rusijos įtakai ir karas tampa neišvengiamu“. Yra ir dar aštresnių.
Visi komentarai turi savo logiką, grindžiami argumentais, kuriuos galima priimti arba su jais nesutikti, sako buvęs užsienio reikalų ministras ir dabartinis Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Labai praktiškas klausimas – ar pasaulis tapo saugesnis, ar tapo aiškiau, kokios praktinės šio strateginio dokumento pasekmės ir, pagaliau, ar randame jame kažką labai netikėto?
Atsakymas, ko gero, neigiamas, nes lieka, kaip ir buvo, labai daug neaiškumo, neatsakytų praktinių klausimų.
Donaldo Trumpo administracija jau ir taip, rodos, visus įpratino neskubėti su jokiomis apibendrinančiomis išvadomis – verčiau stebėti, kokie gi tie praktiniai veiksmai.
Tų veiksmų apibūdinimui, ypač pastaruoju metu, labiausiai tinka žodis – neprognozuojamumas.
Keletas konkrečių iliustracijų. Tai, kad Amerikos dėmesys Europai slopsta su visomis finansinėmis ir, deja, saugumo pasekmėmis jutome ir prie Baracko Obamos administracijos. D.Trumpas savo pirmojoje kadencijoje net kiek padidino JAV karinį kontingentą Europoje. Pagaliau Europos identiteto kritika ir „erozijos“ vertinimai apskritai neturėtų būti tokio dokumento objektu.
Tai, kad D.Trumpas nemėgsta Europos, kad jam „nerūpi“ europiečių lūkesčiai ir nuomonė – kalba atvirai ir seniai. Bet juk vis tiek paminėta, kad Amerikai reikia Europos kaip stiprios partnerės.
Tai, kad D.Trumpas palaiko Europoje radikalias kraštutines dešiniąsias politines jėgas ir partijas, taip pat nieko nestebina.
Tai, kad nenori priimti Ukrainos į NATO ir apskritai skeptiškai žiūri į NATO plėtrą, taip pat niekam ne paslaptis.
Čia tik pastebėčiau, kad ir dabar naujų narių priėmimui reikia konsensuso, o jo nėra ne tik dėl JAV pozicijos. O 10 NATO sutarties straipsnio – „NATO atvirų durų“ politikos – dauguma tikrai nesutiks išbraukti. Šiandien konsensuso nėra, bet nereiškia, kad nebus ateityje.
Ir visas kitas strategijos nuostatas reikės kažkaip praktiškai įgyvendinti. Karinė strategija ir konkretūs sprendimai apspręs kiek ir kur bus dislokuota JAV karių. Įsitraukimo įgyvendinant strategijos nuostatas praktiškai reikės ir iš kitų Valstybės institucijų, ypač iš Kongreso.
Taip kad neturiu tikslo nuraminti, bet norėčiau gal kiek apraminti tas aistras, kurių pastaruoju metu ir taip per daug. Žiūrėkim ne tik į kitus, bet pirmiausia į save, į Europą. Ar pakankamai „atrakinome“ savo potencialą, ar užtenka drąsos ir lyderystės spręsti ir atliepti visus esamus šių dienų iššūkius. Jei būsime drąsūs, ryžtingi, stiprūs, jei pateiksime savo darbotvarkę, o ne tik nuolankiai lauksim malonių iš už vandenyno, tai ir amerikiečiams atrodysime patrauklesni. Nereikės nuolat skųstis, kad mūsų neprileidžia prie derybų stalo.
Dar labai svarbu, kad neprisidėtume bent jau iš savo pusės prie „blogio ašies“ ilgamečių pastangų sugriauti, suardyti transatlantinius saitus.
Laikai keisis ir strategijos keisis, o interesai išliks.
„Foreign Policy“ – apie naujausią signalą: JAV stoja Rusijos pusėn
15:58
Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija turėtų būti paskutinis įspėjimas Europai, kad ji viena gali sulaikyti Rusijos ekspansiją. Geriausiu atveju Vašingtonas tiesiog liks nuošalyje, blogiausiu – padės Maskvai. Taip „Foreign Policy“ straipsnyje rašo Italijos analitinio centro „Istituto Affari Internazionali“ direktorė, politologė ir tarptautinių santykių specialistė Nathalie Tocci.
„Europiečiai buvo įtikinti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nenuspėjamas ir nenuoseklus, bet galiausiai valdomas. Tai keistai nuramina, bet yra klaidinga“, – rašo ji.
N.Tocci pažymi, kad šią savaitę paskelbta naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija rodo D.Trumpo administracijos siekį palaikyti gerus santykius su Rusija, o ne su Europa.
Kartu su Putinu svajoja padalyti Europą
Jos nuomone, JAV prezidentas svajoja kartu su V.Putinu „padalyti ir užkariauti“ Europos žemyną, didžiąją dalį „nešvaraus darbo“ patikėdamas nacionalistinėms, kraštutinių dešiniųjų Europos jėgoms, kurias remia ir Maskva, ir Vašingtonas.
„Europai pats laikas suprasti, kad, kalbant apie Rusijos ir Ukrainos karą ir žemyno saugumą, ji geriausiu atveju yra viena. Blogiausiu atveju ji dabar susiduria su dviem priešininkais: Rusija rytuose ir D.Trumpo Jungtinėmis Valstijomis vakaruose“, – perspėja analitikė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinė žvalgyba sunaikino rusų priešlėktuvinę sistemą „Buk“
14:53
Gruodžio 6 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dienos proga šalies karinės žvalgybos GUR specialusis dalinys „Prymary“ susekė ir sėkmingai numušė rusų priešlėktuvinę raketinę sistemą „Buk-M3“.
„Dar viena brangi Rusijos okupantų priešlėktuvinės gynybos sistema sudegė laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje netoli Sviatotroicės“, – sakoma GUR pranešime ir pateikiamas vaizdo įrašas.
Karybos ekspertas: Putino vizitas Indijoje – kaip scena iš Bolivudo
14:33
Vladimiro Putino vizitas Indijoje atrodo kaip scena iš Bolivudo filmo: abi pusės viešai daug kalbėjo apie energetiką, Rusijos energetinių išteklių tiekimą ir tarpusavio prekybos vystymą, sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys.
„Akivaizdu, kad Rusijos ir Indijos interesai JAV ekonominės politikos ir sankcijų atžvilgiu sutampa, tačiau ne viskas taip paprasta. Indijos rupija – ne ta valiuta, kuria rusai norėtų gauti atlygį. Netgi kalbama apie atsiskaitymus juaniais, į kuriuos būtų konvertuojamos rupijos, bet kelias duobėtas ir kupinas nemažų iššūkių“, – pastebi analitikas.
Oro smūgiai taikiniams užnugaryje
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, penktadienio naktį ukrainiečiai atakavo su 41 bepiločiu, dieną paleido dar 7.
„Skaičius nedidelis, tačiau rezultatas neblogas – naftos pramonės infrastruktūra Syzranėje, Samaros srityje, pirminio naftos valymo įrenginys Saratovo srityje, Temriuko uostas Krasnodaro krašte.
Kliuvo ir „Goznyj-City“ pastatui Čečėnijoje. Ramzanas Kadyrovas jau pasikvietė ukrainiečius pasišnekėti „akis į akį“ ir pažadėjo atsaką. Dar vienas scenarijus Bolivudui“, – sakė E.Papečkys.
Plačiau skaitykite ČIA.
