Straipsnyje pateikiamas Vadimo Moskovičiaus, kuris posovietinėje vadinamojoje „laukinio kapitalizmo“ eroje ne kartą keitė savo verslą – nuo prekybos degtine iki butų perpardavimo, pavyzdys. Galiausiai jis apsistojo ties žaliavų rinkomis ir įkūrė žemės ūkio bendrovę „Rusagro“, kuri jam sukrovė turtus.
Po dešimtmečius trukusios plėtros praėjusį mėnesį viskas žlugo, kai Maskvos teismas nurodė konfiskuoti 49 proc. šeimos turimų bendrovės akcijų.
Pasak prokurorų, verslininkas kaltas dėl to, kad 2006-2014 m. dirbdamas Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose pažeidė draudimą derinti valstybės tarnybą su verslo veikla, taip pat dėl piktnaudžiavimo politine padėtimi siekiant neteisėtai praturtėti.
Naujausi kaltinimai V.Moskovičiui neliks nepastebėti kitų elito narių: penki iš dvidešimties turtingiausių rusų, įtrauktų į „Bloomberg“ milijardierių indeksą, dirbo arba tebedirba valstybės sistemoje.
Praėjusiais metais Rusija korupcijos bylose konfiskavo turto už 1,1 trilijono rublių (12,85 mlrd. eurų). Tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei 2024 m. ir sudaro maždaug trečdalį viso 2025 m. valstybės konfiskuoto turto.
Daugeliu atvejų verslininkai, prieš kuriuos buvo nukreiptas tyrimas, anksčiau užėmė renkamas pareigas regioniniuose parlamentuose ir, pasak prokurorų, naudojosi savo įgaliojimais siekdami naudos savo bendrovėms.
„Antikorupciniai ieškiniai tampa ne tik kovos su korupcija priemone, bet ir varomąja jėga perskirstant turtą valstybės naudai“, – įvertino Ilja Šumanovas, „TriTrace Investigations“ vadovaujantis partneris.
Praėjus vos kelioms dienoms po teismo sprendimo, konfiskuotas V.Moskovičiaus turtas buvo perduotas valdyti valstybinio banko „Rosselchozbank“ filialui.
Ekspertų teigimu, tai kelia nerimą dėl kai kurių turtingiausių Rusijos piliečių, ėjusių pareigas politikos sektoriuje. Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdymo sistema dažnai naudojosi lojaliais verslininkais kaip įtakos įrankiais regionuose. Mainais į tai oligarchai dažnai gaudavo galimybę lobizuoti savo verslo interesus.
Romanas Abramovičius, kadaise buvęs turtingiausias šalies žmogus, septynerius metus ėjo Tolimųjų Rytų Čiukotkos regiono gubernatoriaus pareigas. Andrejus Gurjevas, kurio šeima valdo trąšų gamintoją „PhosAgro“, buvo Federacijos tarybos narys. Šių asmenų atžvilgiu kol kas nebuvo atliekami jokie tyrimai ir jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
Iki šiol dauguma verslininkų, kurių turtas buvo nacionalizuotas, turėjo silpnesnius ryšius su Kremliumi nei kai kurie galingiausi Rusijos verslininkai.
Nors V.Moskovičius nebuvo laikomas itin artimu aukščiausiajai vadovybei, jis dalyvavo keliuose susitikimuose su V.Putinu, įskaitant susitikimą su Rusijos vadovu ir milijardieriais 2022 m. vasario 24 d., praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugumai tame susitikime dalyvavusių asmenų, įskaitant „Rusagro“ įkūrėją, vėliau buvo pritaikytos sankcijos.
Verslininkas kartais atvirai kritikuodavo Rusijos politiką ir iki 2022 m. turėjo tam tikrų problemų su valdžios institucijomis. 2025 m. kovo mėn. jis buvo suimtas dėl atskiros sukčiavimo bylos.
Dreba kinkos
Konstantinas Strukovas buvo dar vienas asmuo, kuris praėjusiais metais po antikorupcinių kaltinimų buvo priverstas atiduoti savo verslo imperiją, apimančią ir aukso gavybą, ir žemės ūkį. Šis žingsnis buvo netikėtas kai kuriems jo kolegoms, nes 67 metų verslininkas visą savo karjerą buvo laikomas lojaliu vyriausybei.
K.Strukovas yra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys ir daugiau kaip du dešimtmečius dirbo Čeliabinsko srities, kurioje veikė jo dabar jau buvusi pagrindinė įmonė – aukso kasybos bendrovė „Yužuralzoloto“, parlamente.
„Kremlius pasikliauja nuolatiniu vidinių asmenų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių lojalumu, klijuodamas sistemą morkos ir lazdos deriniu“, – mano Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos ir Eurazijos bendradarbė Marija Snegova.
Po invazijos į Ukrainą ženkliai išaugo Rusijos įmonių baimė dėl turto konfiskavimo. Tačiau kai kurie iš jų ėmėsi priešingos taktikos ir savanoriškai aukoja lėšas valstybei.
Pasak su situacija susipažinusių žmonių, Rusijos parlamentaras Suleimanas Kerimovas jau pasiūlė paaukoti 100 mlrd. rublių (1,16 mlrd. eurų) biudžetui per kovo mėnesį vykusį uždarą V.Putino ir Rusijos verslo lyderių susitikimą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija pasiekė naują milijardierių skaičiaus rekordą: per pastaruosius 20 metų jų skaičius išaugo 6,5 karto. Reitingo lyderiu su didele persvara tapo „Severstal“ ir aukso gavybos bendrovės „Nordgold“ savininkas Aleksejus Mordašovas.
