Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Griūva Rusijos turtuolių imperijos: Kremlius griebėsi senų triukų
08:52
Rusijos milijardieriai patiria vis didesnį valstybės spaudimą: turto konfiskavimas naikina verslo imperijas ir perskirsto turtą lojalesnėms verslo grupėms, o antikorupciniai ieškiniai skatina turto perskirstymą valstybei, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Straipsnyje pateikiamas Vadimo Moskovičiaus, kuris posovietinėje vadinamojoje „laukinio kapitalizmo“ eroje ne kartą keitė savo verslą – nuo prekybos degtine iki butų perpardavimo, pavyzdys. Galiausiai jis apsistojo ties žaliavų rinkomis ir įkūrė žemės ūkio bendrovę „Rusagro“, kuri jam sukrovė turtus.
Po dešimtmečius trukusios plėtros praėjusį mėnesį viskas žlugo, kai Maskvos teismas nurodė konfiskuoti 49 proc. šeimos turimų bendrovės akcijų.
Pasak prokurorų, verslininkas kaltas dėl to, kad 2006-2014 m. dirbdamas Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose pažeidė draudimą derinti valstybės tarnybą su verslo veikla, taip pat dėl piktnaudžiavimo politine padėtimi siekiant neteisėtai praturtėti.
Naujausi kaltinimai V.Moskovičiui neliks nepastebėti kitų elito narių: penki iš dvidešimties turtingiausių rusų, įtrauktų į „Bloomberg“ milijardierių indeksą, dirbo arba tebedirba valstybės sistemoje.
Praėjusiais metais Rusija korupcijos bylose konfiskavo turto už 1,1 trilijono rublių (12,85 mlrd. eurų). Tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei 2024 m. ir sudaro maždaug trečdalį viso 2025 m. valstybės konfiskuoto turto.
Daugeliu atvejų verslininkai, prieš kuriuos buvo nukreiptas tyrimas, anksčiau užėmė renkamas pareigas regioniniuose parlamentuose ir, pasak prokurorų, naudojosi savo įgaliojimais siekdami naudos savo bendrovėms.
„Antikorupciniai ieškiniai tampa ne tik kovos su korupcija priemone, bet ir varomąja jėga perskirstant turtą valstybės naudai“, – įvertino Ilja Šumanovas, „TriTrace Investigations“ vadovaujantis partneris.
Praėjus vos kelioms dienoms po teismo sprendimo, konfiskuotas V.Moskovičiaus turtas buvo perduotas valdyti valstybinio banko „Rosselchozbank“ filialui.
Ekspertų teigimu, tai kelia nerimą dėl kai kurių turtingiausių Rusijos piliečių, ėjusių pareigas politikos sektoriuje. Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdymo sistema dažnai naudojosi lojaliais verslininkais kaip įtakos įrankiais regionuose. Mainais į tai oligarchai dažnai gaudavo galimybę lobizuoti savo verslo interesus.
Romanas Abramovičius, kadaise buvęs turtingiausias šalies žmogus, septynerius metus ėjo Tolimųjų Rytų Čiukotkos regiono gubernatoriaus pareigas. Andrejus Gurjevas, kurio šeima valdo trąšų gamintoją „PhosAgro“, buvo Federacijos tarybos narys. Šių asmenų atžvilgiu kol kas nebuvo atliekami jokie tyrimai ir jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
Iki šiol dauguma verslininkų, kurių turtas buvo nacionalizuotas, turėjo silpnesnius ryšius su Kremliumi nei kai kurie galingiausi Rusijos verslininkai.
Nors V.Moskovičius nebuvo laikomas itin artimu aukščiausiajai vadovybei, jis dalyvavo keliuose susitikimuose su V.Putinu, įskaitant susitikimą su Rusijos vadovu ir milijardieriais 2022 m. vasario 24 d., praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugumai tame susitikime dalyvavusių asmenų, įskaitant „Rusagro“ įkūrėją, vėliau buvo pritaikytos sankcijos.
Verslininkas kartais atvirai kritikuodavo Rusijos politiką ir iki 2022 m. turėjo tam tikrų problemų su valdžios institucijomis. 2025 m. kovo mėn. jis buvo suimtas dėl atskiros sukčiavimo bylos.
Konstantinas Strukovas buvo dar vienas asmuo, kuris praėjusiais metais po antikorupcinių kaltinimų buvo priverstas atiduoti savo verslo imperiją, apimančią ir aukso gavybą, ir žemės ūkį. Šis žingsnis buvo netikėtas kai kuriems jo kolegoms, nes 67 metų verslininkas visą savo karjerą buvo laikomas lojaliu vyriausybei.
K.Strukovas yra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys ir daugiau kaip du dešimtmečius dirbo Čeliabinsko srities, kurioje veikė jo dabar jau buvusi pagrindinė įmonė – aukso kasybos bendrovė „Yužuralzoloto“, parlamente.
„Kremlius pasikliauja nuolatiniu vidinių asmenų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių lojalumu, klijuodamas sistemą morkos ir lazdos deriniu“, – mano Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Rusijos ir Eurazijos bendradarbė Marija Snegova.
Po invazijos į Ukrainą ženkliai išaugo Rusijos įmonių baimė dėl turto konfiskavimo. Tačiau kai kurie iš jų ėmėsi priešingos taktikos ir savanoriškai aukoja lėšas valstybei.
Pasak su situacija susipažinusių žmonių, Rusijos parlamentaras Suleimanas Kerimovas jau pasiūlė paaukoti 100 mlrd. rublių (1,16 mlrd. eurų) biudžetui per kovo mėnesį vykusį uždarą V.Putino ir Rusijos verslo lyderių susitikimą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija pasiekė naują milijardierių skaičiaus rekordą: per pastaruosius 20 metų jų skaičius išaugo 6,5 karto. Reitingo lyderiu su didele persvara tapo „Severstal“ ir aukso gavybos bendrovės „Nordgold“ savininkas Aleksejus Mordašovas.
Varšuva kirto griežtai: dėl Ukrainos veiksmų pasisakė Lenkijos gynybos ministras
09:35
Lenkijos gynybos ministras paragino Kyjivą atšaukti „neįsivaizduojamą“ sprendimą pavadinti karinį dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių grupuotės, kurią Lenkija kaltina dėl dešimčių tūkstančių etninių lenkų žudynių, vardu.
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pareiškė, kad iškėlė šį klausimą savo kolegai ukrainiečiui Mychailai Fedorovui ir tikisi, kad Kyjivas pakeis kursą, skelbia „TVP World“.
Ginčas įsiplieskė po to, kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vienam Ukrainos kariniam daliniui suteikė „UPA didvyrių“ vardą.
Ukrainos sukilėlių armiją, vadinamą UPA, daugelis ukrainiečių laiko nepriklausomybės judėjimu, kovojusiu prieš sovietų valdžią.
Tačiau Lenkijoje ji siejama su dešimčių tūkstančių lenkų civilių gyventojų nužudymu Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose Antrojo pasaulinio karo metais.
„Nedraugiškas veiksmas, keliantis skausmą lenkų širdyse“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai aptalžė aerodromus Kryme: oro pavojus tęsėsi net 5 valandas
09:33
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai atakavo Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. Okupuotuose Simferopolio ir Sevastopolio miestuose griaudėjo sprogimai.
„Telegram" kanaluose, kurie remiasi vietos gyventojų liudijimais, teigiama, kad sprogimai buvo girdimi netoli Gvardejisko, Belbeko ir Sakų aerodromų.
Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas patvirtino ataką ir nurodė, kad priešlėktuvinė gynyba esą numušė net daugiau kaip 20 dronų.
M.Razvožajevas neminėjo jokių aukų, tačiau užsiminė, kad dronų nuolaužos apgadino kai kuriuos pastatus. Mieste oro pavojaus sirenos skambėjo beveik penkias valandas. Dėl atakos buvo uždarytas Kerčės tiltas.
Per smūgį į negyvenamus pastatus Simferopolyje, anot Maskvos paskirto Krymo vadovo Sergejaus Aksionovo, žuvo trys žmonės ir dar septyni buvo sužeisti. Tačiau jis neįvardijo, į kokius objektus pataikė Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
Gegužės pabaigoje Kryme kilo problemų dėl benzino pardavimo ribojimų vartotojams. AI-95 benzinas parduodamas daugiausia viešajam transportui su talonais, o AI-92 – ne daugiau kaip 20 litrų vienam automobiliui. Tikėtina, kad tai pastovių Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pasekmė.
Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sistemingai vykdo logistinę blokadą, taip siekdamos atkirsti pusiasalį nuo tiekimo kelių. Naikinami pagrindiniai transporto mazgai, o Kerčės tiltui daromas nuolatinis spaudimas. Sprogimai Rusijos įrengtose karinėse bazėse, sandėliuose ir Juodosios jūros laivyno štabuose vykdomi beveik kiekvieną dieną, o tai rodo, kad Rusijos karinės formuotės visiškai prarado bet kokį saugumą užnugaryje.
Trečiadienį paskelbta, kad Kryme netikėtai sutriko mokėjimo sistema – vietiniai gyventojai skundžiasi, kad neįmanoma atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Estijos saugumo analitikas įspėja: Rusijos išpuoliai prieš Europą turi 3 tikslus
08:32
„Kuo blogiau Rusijai sekasi fronto linijoje Ukrainoje, tuo dažniau ji vykdo hibridines atakas prieš Europą“, – sako saugumo ekspertas Marekas Kohvas, kuris yra Tarptautinių gynybos studijų centro tyrėjas. Interviu leidiniui „Postimees“ analitikas įvardijo, kokių tikslų Rusija siekia su hibridinėmis atakomis prieš Europą.
Rusija vis dažniau naudoja hibridinius metodus, siekdama daryti įtaką Europai – nuo dezinformacijos iki sabotažo veiksmų. M.Kohvas mano, kad tai nereiškia padidėjusios karinės eskalavimo Baltijos šalyse rizikos.
Analitikas teigia, kad pastarieji dronų incidentai atspindi susilpnėjusius Rusijos oro gynybos pajėgumus, o didžiausia grėsmė Europai yra Kremliaus skleidžiama dezinformacija.
Apie saugumo iššūkius Europoje ir Rusijos keliamos pavojus – „Postimees“ pokalbis su saugumo ekspertu.
– Apie hibridinį karą daug kalbama, tačiau gana bendrais bruožais. Kaip apibūdintumėte šį terminą šiandien?
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio įspėjo dėl karo Ukrainoje eskalacijos pavojaus
08:22
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį įspėjo apie realų karo Ukrainoje eskalacijos pavojų.
Šis įspėjimas nuskambėjo Kyjivui demonstruojant gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Tokie komentarai išsakyti po to, kai Ukrainos dronai smogė energetikos infrastruktūrai antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. Šią ataką Kyjivas pavadino atsakomąja priemone į antradienį surengtą masinę Rusijos smūgių bangą, nusinešusią mažiausiai 23 žmonių gyvybes.
Vengrijai atsisakius veto, ES pasistūmės į priekį dėl Ukrainos narystės siekio
07:27
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sutiko perkelti Ukrainą ir Moldovą į kitą narystės siekio etapą, diplomatams pranešus, kad Vengrija leido suprasti atsisakanti savo ilgalaikio veto prieš Kyjivą.
„Tai žymi svarbų etapą jų integracijos į Europą kelyje ir siunčia stiprią ES vienybės bei ryžto žinią“, – socialiniame tinkle rašė rotacijos tvarka blokui pirmininkaujantis Kipras.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Ukraina siųs ekspertus į Baltijos šalis ir Rumuniją
07:24
Ukraina rengia ekspertų komandas, kurios vyks į Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rumuniją pasidalyti patirtimi, kaip reaguoti į dronų keliamas grėsmes, trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Sutarėme parengti ekspertus Latvijai, Lietuvai, Estijai ir Rumunijai. Jie jau yra rengiami. Nustatytos datos, kada mūsų ekspertai atvyks ir pasidalys patirtimi, kaip tai darėme Artimuosiuose Rytuose. Jų užduotis – padėti išvengti būsimų iššūkių, jei jų kiltų, įskaitant iššūkius, susijusius su šiose šalyse užfiksuotais dronų incidentais“, – sakė valstybės vadovas.
„Spaudimas Kremliui didėja“: Vokietija, Prancūzija ir JK rengia planą, kaip įtraukti Putiną į derybas
06:41
Pasak „Bloomberg“, pagrindinės Ukrainos Europos sąjungininkės – Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – kartu su Kyjivu rengia planus, kaip paskatinti Rusiją pradėti derybas dėl karo pabaigos, nes mato besikeičiančią situaciją, kuri stiprina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijas.
Pasak su situacija susipažinusių asmenų, trijų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – atstovai svarsto galimybę surengti derybas, kuriose dalyvautų abi karo šalys. Kaip anonimiškai teigė šaltiniai, šis klausimas taip pat buvo aptartas su Ukrainos pareigūnais.
Leidinys pažymi, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė, o Vokietijos vyriausybės atstovas komentarų teikti atsisakė.
Pasak „Bloomberg“ šaltinių, užsitęsus JAV tarpininkaujamoms deryboms ir Rusijai patiriant vis didesnius nuostolius fronte, šios trys šalys mato galimybę paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
„Spaudimas Kremliui taip pat didėja, nes Ukrainos pajėgos vis sėkmingiau vykdo dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, o Maskvos valdžios viršūnėse jau matyti tam tikrų pasipriešinimo Putino karui ženklų“, – rašo leidinys.
Sąjungininkai siekia pasinaudoti dabartiniu momentu ir pradėti derybas dar prieš žiemą, kai Rusija, tikėtina, vėl sustiprintų atakas prieš civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą, bandydama palaužti ukrainiečių moralę.
Šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl tolesnių derybų su Rusija priklauso Zelenskiui, o Europos šalys nespaus Ukrainos prezidento rinktis strategijos, su kuria jis nesutinka.
Anot leidinio, artimiausiomis dienomis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris turėtų surengti pokalbius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Ukrainos poreikiai
Zelenskis perspėjo, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų, įskaitant „Patriot“, nes Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus.
Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad Europa turėtų aktyviau įsitraukti į derybų procesą, kuriam iki šiol daugiausia vadovavo Jungtinės Valstijos. Ukrainos prezidentas taip pat ne kartą ragino sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai.
Skeptikų argumentai
Kai kurie vadinamojo E3 formato (Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) atstovai mano, kad dabar nėra tinkamas metas pradėti dialogą su Maskva. Jų nuomone, Putinas nerodo rimtų ketinimų derėtis ir toliau kelia maksimalistinius reikalavimus, įskaitant reikalavimą Ukrainai perduoti net ir neužimtas teritorijas.
Todėl, pasak šių šaltinių, Ukrainos sąjungininkai turėtų pasinaudoti šiuo momentu ir suteikti Zelenskiui reikalingą ginkluotę bei dar labiau didinti spaudimą Kremliui griežtinant sankcijas.
Tie patys šaltiniai pridūrė, kad E3 valstybės turėtų veikti kartu su JAV, kad priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo, nes problema yra Maskvoje, o ne Kyjive. Europos šalys neturėtų maldauti Putino derėtis – priešingai, Rusijos ekonominiai sunkumai ir didžiuliai nuostoliai fronte silpnina jos pozicijas.
Anksčiau šį mėnesį „Bloomberg“ pranešė, kad aukšti Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko pareigūnai perspėjo Putiną, jog karo Ukrainoje kaina tampa nepriimtina. Tai laikoma vienu rimčiausių vidinių nesutarimų signalų Maskvoje nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau šie perspėjimai kol kas neįtikino Rusijos vadovo, kuris nurodė išsaugoti gynybos finansavimą ir ieškoti būdų mažinti išlaidas kitose srityse.
Kontekstas
- Zelenskis neseniai kalbėjosi su Starmeriu apie būsimas derybas ir susitikimus.
- Birželio 3 d. Vokietija pareiškė, kad tarp Rusijos ir Europos pamažu atsiveria galimybių langas dialogui dėl karo pabaigos, tačiau tai įmanoma tik visiškai koordinuojant veiksmus su Ukraina.
- Vokietija ir kitos Europos valstybės atmetė Putino pasiūlymą, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis galėtų atstovauti Europai galimose derybose su Maskva.
- ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas perspėjo, kad Europos Sąjunga neturėtų patekti į Rusijos spąstus ir rinktis Maskvai palankiausią derybininką.
- Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad tarp galimų ES derybininkų kandidatų svarstomi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
