„Grįžkite į Ukrainą“: karo pabėgėliams neramu dėl likimo Lenkijoje

Daugelis pašnekovų pasakojo apie patyčias viešajame transporte, mokyklose, kurias lanko ukrainiečių vaikai, ksenofobinio pobūdžio turinį internete.

Svitlana BBC žurnalistams sakė, kad jos dukra labai mėgo savo mokyklą Lenkijoje ir, net persikėlus gyventi į kitą rajoną, nenorėjo jos keisti.

„Jai ten labai patiko. Nebuvo jokio patyčių“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad dabar atmosfera mokykloje – ir Lenkijoje apskritai – pasikeitė.

„Stiprūs kartu“ archyvo nuotr. /Ukrainiečių vaikai

„Prieš dvi savaites ji grįžo namo ir pasakė: „Vienas berniukas man šiandien pasakė: „Grįžk į Ukrainą“, – prisiminė Svitlana.

Pažymima, kad įtampa tik dar labiau padidino poliarizuojanti prezidento rinkimų kampanija, kurios pirmasis turas įvyks gegužės 18 d., sekmadienį.

Anot Svitlanos, užgauliojimai dukters mokykloje tapo tik šiurpesni.

„Mergaitės iš vyresniųjų klasių pradėjo skųstis, kad ji kalba ukrainiečių kalba. Tada jos apsimetė, kad krenta ant žemės, šaukdamos „Raketa! Gulkis!“ ir juokėsi, – pasakojo moteris. – Ji grįžo namo verkdama.“

Svitlana pripažino pastebėjusi, kad kitur Lenkijoje taip pat keičiasi požiūris į ukrainiečius: „Darbe daugelis žmonių sako, kad ukrainiečiai atvyksta čia ir elgiasi blogai. O mano ukrainiečiai draugai sako, kad nori grįžti namo, nes lenkai mūsų nepriima. Dabar čia gyventi baisu.“

Ukrainos karo pabėgėliai kerta Lenkijos Ukrainos sieną Hrebenne pasienio punkte

+25

Statistika rodo, kad Lenkijoje gyvena mažiausiai 2,5 mln. ukrainiečių, kurie sudaro beveik 7 proc. visų Lenkijos gyventojų.

Nors Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą, Lenkijos žmonės pademonstravo stiprų palaikymą Ukrainos gyventojams ir norėjo padėti, po trejų metų situacija keičiasi, atkreipė dėmesį aktyvistė Natalija Pančenko, Varšuvoje įsikūrusio fondo „Stand with Ukraine“ vadovė.

Jos nuomone, dauguma lenkų vis dar remia Ukrainą. Tačiau kai kurie – ne, ir jos organizacija pastebėjo, kad prieš kelis mėnesius internete padaugėjo antiukrainietiškų išpuolių.

„Tada tai persikėlė į realų gyvenimą, – sakė ji. – Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su tokiais atvejais... ksenofobiniais išpuoliais prieš parduotuvių ar viešbučių darbuotojus vien dėl to, kad jie kalba su ukrainietišku akcentu.“

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai kerta Lenkijos Ukrainos sieną Hrebenne pasienio punkte

BBC atkreipė dėmesį, kad apklausos rodo, jog Lenkijos visuomenės nuomonė apie ukrainiečius iš tiesų blogėja. Pagal CBOS centro 2025 m. kovo mėn. apklausą tik 50 proc. lenkų pritaria ukrainiečių pabėgėlių priėmimui, o tai yra septynių procentinių punktų sumažėjimas per keturis mėnesius. Prieš dvejus metus šis skaičius buvo 81 proc.

Apie milijonas ukrainiečių yra oficialiai registruoti kaip atvykę po plataus masto invazijos pradžios. Lenkija ukrainiečių pabėgėliams skiria 4,2 proc. savo BVP, primenama straipsnyje.

Prezidento kampanijos taikinys

Nurodoma, kad Ukraina tapo karštu politiniu klausimu Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos metu.

Ultradešiniųjų populistinių pažiūrų politikas Slawomiras Mentzenas, šiuo metu užimantis trečiąją vietą kandidatų sąraše, yra aršus Ukrainos priešininkas ir remia „susitarimą“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos kandidatas į prezidentus Slawomiras Mentzenas

Antroje vietoje yra konservatorius Karolis Nawrockis, kuris priešinasi Ukrainos narystei Europos Sąjungoje ir NATO bei finansinei pagalbai pabėgėliams, bet remia karinės pagalbos pastangas.

Labiausiai Ukrainos pusėje stovi premjero Donaldo Tusko koalicijos lyderis Rafalis Trzaskowskis, nors net jis pažadėjo sumažinti socialinę paramą ukrainiečiams.

Kitas kraštutinės dešinės kandidatas Grzegorzas Braunas yra policijos tiriamas dėl to, kad balandžio mėnesį per rinkimų mitingą nuplėšė Ukrainos vėliavą nuo miesto rotušės pastato.

G.Braunas, kurio reitingas siekia vos 3 proc., nuolat smerkia tai, ką jis vadina „Lenkijos ukrainizacija“.

Praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybė įspėjo apie „beprecedentį Rusijos bandymą kištis į Lenkijos rinkimus, platinant „klaidingą informaciją Lenkijos piliečiams internete“. Maskva neigia visus kaltinimus dėl kišimosi į rinkimus.

Michalas Marekas, nevyriausybinės organizacijos, stebinčios dezinformaciją ir propagandą Lenkijoje, vadovas BBC pateikė keletą pavyzdžių, kaip socialinėje žiniasklaidoje platinama antiukrainietiška informacija.

„Pagrindiniai naratyvai yra tokie: ukrainiečiai vagia pinigus iš Lenkijos biudžeto, ukrainiečiai mūsų negerbia, jie nori mus apiplėšti ir nužudyti, jie atsakingi už karą“, – sako jis.

„Ši informacija pasirodo „Telegram“ kanaluose rusų kalba, o po to matome tas pačias nuotraukas ir tą patį tekstą, tik išverstą „Google Translate“. Ir jie stumia [šią medžiagą] į Lenkijos informacinę erdvę“, – pasakojo M.Marekas.

Jis tokią dezinformavimo kampaniją tiesiogiai sieja su antiukrainietiškų nuotaikų stiprėjimu Lenkijoje ir sako, kad vis daugiau lenkų yra veikiami propagandos.

„Tačiau poveikį pamatysime tik po rinkimų – kiek procentų lenkų norės balsuoti už atvirai prorusiškus kandidatus“, – pridūrė M.Marekas.