Susitikusi su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu, I.Šimonytė dėkojo už „techninę pagalbą ir ekspertines žinias“.
„Ši pagalba jau yra teikiama ir bus teikiama ateityje. Mes norime mokytis iš realios, natūralios, nors kartais ir skausmingos patirties“, – tvirtino premjerė.
Graikija dar 2015-2016 metais išties susidūrė su didele migracijos krize. Bet žodis „skausmingos“ čia svarbus – mat Atėnai jau daugiau nei metus kaltinami neteisėtu ir cinišku elgesiu su šalį pasiekiančiais migrantais, dalis kurių tikrai gali pretenduoti į pabėgėlio statusą ir prieglobstį.
„Amnesty International“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų, ginančių migrantų teises, tvirtinimu, graikai nuo praėjusių metų pradžios jau įvykdė tūkstančius neteisėtų migrantų deportacijų – vadinamųjų „atstūmimų“ (pushbacks, – angliškai).
Ragino keliauti namo
Šviežiausia – Tchindos istorija. Šis 39 metų vyras iš Kamerūno teigė birželį jau matęs Graikijos Koso salą, kai graikų pakrantės apsaugos laivai staigiai sustabdė valtį, kuria jis plaukė kartu su dar apie 30 migrantų.
„Pirmiausia laivyno laivas užblokavo mums kelią, o tada prie jo prisijungė du mažesni laivai. Graikai buvo ginkluoti ir šaukė mums keliauti namo“, – naujienų agentūrai AFP liepos pradžioje pasakojo kamerūnietis.
Vyras su žurnalistais pasidalino telefonu filmuotais vaizdais. Juose iš tiesų – pilnutėlis trapus laivelis su migrantais, kurį yra sustabdęs Graikijos pakrantės apsaugos laivas. Keturi pastarojo įgulos nariai įdėmiai stebi migrantus.
Netoliese matyti antrasis patrulių laivas, trečiasis. Vienas Graikijos pareigūnas, rankose laikantis ilgą kartį, pareiškia: „Pasilenkite ir būkite ramiai – dėl savo pačių saugumo.“
Graikai esą specialiai sukėlė bangas jūroje ir taip laivelį nustūmė Turkijos teritorinių vandenų link.
Šalia pareigūnė lėtai čiupinėja automatinį šautuvą, bet migrantai – daugelis jų buvo vyrai – nervinasi. Vienas rėkia: „Aš pavargau!“ Kitas konstatuoja, kad juos nori nelegaliai nustumti atgal į jūrą.
Tchinga mano, kad graikų pareigūnai „nedrįso“ smurtauti prieš migrantus, nes pamatė, jog pastarieji viską filmuoja. Bet graikai esą specialiai sukėlė bangas jūroje ir taip laivelį nustūmė Turkijos teritorinių vandenų link: „Laimei, niekas neiškrito į vandenį, bet tai buvo pavojinga.“
Šiandien kamerūnietis – Turkijoje. Šios šalies pakrantės apsauga dar birželio pradžioje patvirtino, kad perėmė laivą su migrantais.
Raginimai nutraukti „atstūmimus“
Apie incidentą pranešta pastaraisiais mėnesiais ir taip skambant priekaištams dėl Graikijos vykdomo priverstinio migrantų grąžinimo iš šalies teritorijos į Turkiją. „Amnesty International“ birželį skelbė, kad tokie „atstūmimai“ į Turkiją yra nelegalūs, bet jau tapo Graikijos pasienio de facto politika.
Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaro pabėgėliams biuras nuo 2020 metų sausio iki šių metų kovo užfiksavo maždaug 300 panašių incidentų tiek jūroje, tiek sausumoje. Kai kuriais skaičiavimais, nuo praėjusių metų pradžios Graikija „atstūmė“ daugiau nei 6 tūkst. migrantų.
Dar kelios migrantų teises ginančios organizacijos gegužę kreipėsi į ES Teisingumo teismą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ veiksmų. Tą patį mėnesį nutraukti „atstūmimus“ paragino ir Europos Taryba.
O dabar Europos Parlamento ataskaitoje konstatuojama, kad agentūra nekreipė dėmesio į įrodymus, kad migrantai neteisėtai „atstumiami“ – konkrečiai Graikijoje.
Moteris kelias valandas slėpėsi miške ir tik skambutis advokatui, kuris susisiekė su Jungtinėmis Tautomis bei policija, apsaugojo ją nuo priverstinio grąžinimo į Turkiją.
Minėtas gegužės kreipimasis buvo paremtas Ange, jaunos moters iš Burundžio, liudijimas, esą ją ir nepilnametį iš Kongo užpuolė, apiplėšė ir sulaikė Graikijos Lesbo saloje. Tada jie esą buvo palikti plaustuose be variklio, vandens ar maisto.
Liepos 6 dieną Ange sugebėjo vėl pasiekti Graikiją, kai su dar maždaug 20 žmonių išsilaipino Samo saloje, teigė jos advokatas Panayota Dimitras.
Moteris kelias valandas slėpėsi miške ir tik skambutis advokatui, kuris susisiekė su Jungtinėmis Tautomis bei policija, apsaugojo ją nuo priverstinio grąžinimo į Turkiją.
Premjeras tikina: ginsime savo sienas
„Prieglobsčio prašytojai dabar nuolat rizikuoja, nes juos gali iškart po arešto grąžinti į Turkiją. Policininkai juos paslepia kelioms valandoms ir tada apsimeta, kad jie niekada nebuvo išsilaipinę vienoje ar kitoje saloje“, – AFP teigė P.Dimitras.
Graikija smarkiai sugriežtino šalies migracijos politiką. Tai galbūt nenuostabu, nes nuo 2019 metų vyriausybei vadovauja konservatyvių pažiūrų premjeras K.Mitsotakis.
Teritoriniuose vandenyse ir ties sausumos siena dirba kur kas daugiau patrulių nei anksčiau, be to, Graikijoje paspartinta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūra – kritikų teigimu, taip diskriminuojami prašantieji prieglobsčio.
Galiausiai smarkiai kirsta per išmokas migrantams – net pabėgėliams, kuriems Graikijoje suteikiamas prieglobstis.
N.Mitarachis: mes nesugrąžiname laivų. Neleidžiame laivams įplaukti į Europos ir Graikijos teritoriją, bet taisyklės tai leidžia.
Paklaustas apie priekaištus anksčiau liepą, K.Mitsotakis teigė: „Atmetu „atstūmimų“ koncepciją, mano žodyne šis žodis neegzistuoja.“
„Bet kai pamatome atplaukiantį laivą, darome viską, ką galime, kad šis laivas sugrįžtų ten, iš kur išplaukė.
Mes taip elgiamės visiškai gerbdami žmonių gyvybes. Graikijos pakrantės apsauga nėra pabėgėlių ir migrantų priėmimo biuras – pareigūnai gina mūsų sienas“, – aiškino graikų premjeras.
Šių metų pavasarį Turkija buvo apkaltinusi Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnus surišus ir į Egėjo jūrą be gelbėjimo liemenių įmetus septynis migrantus, kurių mažiausiai trys žuvo.
Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachis naujienų agentūrai AFP tada, kad jo šalis savo sienas saugo „laikydamasi Europos taisyklių ir tarptautinės teisės“.
„Mes nesugrąžiname laivų. Neleidžiame laivams įplaukti į Europos ir Graikijos teritoriją, bet taisyklės tai leidžia“, – sakė jis.
