Ukraina laukia tinkamo momento ir žada naują kontrpuolimą

Odesos regionas išlieka tarp tų vietovių, kuriose elektros energijos trikdžiai yra didžiausi.

Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė vakare savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo pranešime. Jis pažymėjo, kad šiuo metu šalies pietuose vyksta elektros energijos tiekimo atstatymo darbai.

„Darome viską, kad Odesos regione vėl degtų šviesa. Šiuo metu tiekimas iš dalies atnaujintas Odesoje ir kituose regiono miestuose bei rajonuose. Darome viską, kad pasiektume maksimaliai įmanomas sąlygas po Rusijos smūgių. Tačiau dabar Odesos regionas vis dar yra tarp tų vietovių, kuriose yra daugiausia tiekimo sutrikimų“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas prognozuoja, kad gynybos pajėgos atnaujins aktyvius kontrpuolimo veiksmus, kai žemė įšals.

„Oro sąlygos, perėjimas iš sauso rudens į dar nešaltą žiemą... matėme lietų ir labai sudėtingas sąlygas atakoms iš bet kurios pusės. Kadangi žemė šlapia ir ratinės transporto priemonės sunkiai pravažiuoja...

Manau, kad aktyvumas sumažėjo dėl oro sąlygų. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos nemano sustoti. Todėl esu įsitikinęs, kad pasinaudodami momentu, kai dirva taps tvirtesnė, mes tęsime kontratakas ir mūsų teritorijų išlaisvinimo kampaniją“, – paskelbė jis spaudos konferencijos metu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Pagrindinėje miestelio gatvėje prie medžių prikalti telefonai. Tai priminimas apie rusų okupantus, kurie iš „įtartinų“ ukrainiečių atėmė jų mobiliuosius telefonus. Žmonėms dar pasisekė, jei okupantai neįmetė jų į savo rūsį vien dėl to, jog jie bandė paskambinti giminaičiams, pasakoja Olehas Dihalo, kuris atskleidė savo siaubingus išgyvenimus per rusų okupaciją.

Kozača Lopanės miestelis, kuriame jis gyvena, yra už kelių kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos. Oficialiai jame gyvena apie 6 tūkst. gyventojų. Daugiau nei šešis mėnesius, nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 11 d., šio miestelio žmonės gyveno okupacijos sąlygomis.

Būtent iš Kozača Lopanės Rusijos kariuomenė reguliariai apšaudė Charkivo miestą ir jo priemiesčius. Būtent čia jie įkūrė savo štabą visoms okupuotoms regiono teritorijoms.

Taip pat miestelyje buvo įrengtos kelios kalinimo ir kankinimų vietos. Viena – apleistame daržovių sandėlyje, kita – geležinkelio stotyje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos Odesos uostas sekmadienį nedirbo po naujausios Rusijos atakos prieš regiono energetikos sistemą, sakė žemės ūkio ministras Mykola Solskis, tačiau pridūrė, kad grūdų prekybininkai neturėtų sustabdyti eksporto.

Po to, kai Rusija Irano gamybos dronais smogė dviem energetikos objektams, o 1,5 mln. žmonių liko be elektros energijos, Odesoje be elektros liko visa nekritinės svarbos infrastruktūra, sakė pareigūnai.

JAV krepšinio žvaigždė Brittney Griner vos įlipusi į amerikiečių vyriausybinį lėktuvą, skraidinantį ją namo, nenorėjo likti viena.

„10 mėnesių sėdėjau kalėjime ir klausiausi rusų. Noriu pasikalbėti“, – sakė B.Griner, pasak Rogerio Carstenso, specialiojo Vašingtono pasiuntinio įkaitų reikalams, padėjusio pasiekti, kad krepšinio žvaigždė sėkmingai grįžtų į JAV.

Ji vaikščiojo po visą lėktuvą, prisistatinėjo kiekvienam skrydžio įgulos nariui, spaudė jiems rankas ir „užmezgė su jais asmeninį ryšį“, prisiminė R.Carstensas.

Galiausiai B.Griner praleido apie 12 iš 18 valandų trukusio skrydžio kalbėdamasi su kitais lėktuve buvusiais žmonėmis, pridūrė jis.

Dukart olimpinio aukso medalio laimėtoja ir „Phoenix Mercury“ krepšinio klubo žvaigždė pasakojo apie savo laiką Rusijos griežtojo režimo kolonijoje ir nelaisvėje praleistus mėnesius, prisiminė R.Carstensas, tačiau atsisakė detalizuoti.

„Man susidarė įspūdis, kad tai protingas, aistringas, užjaučiantis, nuolankus, įdomus ir patriotiškas žmogus, – teigė JAV prezidento pasiuntinys. – Bet svarbiausia – autentiškas. Man pikta, kad su ja susitikti teko tokiomis aplinkybėmis, bet iš tikrųjų jaučiausi palaimintas, kad turėjau galimybę ją pažinti.“

Nors B.Griner atliekamas išsamus medicininis ir psichologinis įvertinimas, R.Carstenso teigimu, ji atrodė „kupina energijos, atrodė fantastiškai“.

B.Griner, kuri taip pat profesionaliai žaidė krepšinį Rusijoje, vasarį buvo suimta Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kai Rusijos valdžios institucijos pareiškė, kad ji su savimi turėjo kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

Prieš jos nuteisimą JAV valstybės departamentas pareiškė, kad moteris buvo „neteisėtai sulaikyta“ – šį kaltinimą Maskva griežtai atmetė.

R.Carstensas kalbėjo CNN televizijos laidoje „State of the Union“.

Sekmadienį dėl Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymo buvo apgadintas gelbėtojų, gabenusių humanitarinę pagalbą į Bachmutą Donecko srityje, automobilis.

Pranešama, kad incidento metu niekas nenukentėjo.

Lietuvos Raudonasis Kryžius per savaitgalį visoje Lietuvoje surinko per 3,8 tūkst. miegmaišių, kurie bus paaukoti Ukrainai, sekmadienį BNS nurodė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė.

„Per sekmadienį Lietuvos Raudonasis Kryžius surinko 2560 miegmaišių, ženkliai daugiau nei akcijos pirmą dieną, šeštadienį. Bendrai per dvi dienas surinkta 3861“, – teigė ji.

Anot organizacijos, sparčiai šąlant orams ir esant dideliam elektros deficitui Ukrainoje, beveik 12 milijonų Ukrainos gyventojų liko be elektros ir kasdien kovoja su šalčiu, todėl Ukrainos Raudonasis Kryžius kreipėsi į Lietuvos organizaciją prašydamas 75 tūkst. vienetų miegmaišių, kurių Ukrainos gyventojams šiuo metu labai trūksta.

„Nors poreikis, kurį gavome iš Ukrainos Raudonojo Kryžiaus buvo 75 tūkst. vienetų miegmaišių, džiaugiamės, kad pilietiški žmonės per dvi dienas paaukojo 3861 miegmaišių. Šiandien, nepaisant sniego ir prastų oro sąlygų, žmonės aktyviai aukojo, dalinosi šypsenomis ir padėkomis savanoriams“ – pažymėjo Raudonojo Kryžiaus atstovė.

L.Lesauskaitė šeštadienį teigė, jog parama bus vežama Ukrainos Raudonajam Kryžiui. Pasak atstovės, jie miegmaišius paskirstys po šalį, ten kur labiausiai reikalinga.

Surinktus miegmaišius į Ukrainą planuojama išvežti kitą savaitę.

Dėl masinių rusų raketų atakų Ukrainoje buvo apgadintos visos šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės, o 40 proc. aukštos įtampos tinklo įrenginių patyrė įvairaus laipsnio žalą. Apie tai pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.

„Ukrainos energetikos sistemoje išlieka didelis elektros energijos deficitas. Po aštuonių raketų atakų bangų šalyje pažeistos visos šiluminės ir hidroelektrinės elektrinės, 40 proc. aukštos įtampos tinklo įrenginių pažeista skirtingu laipsniu. Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad šią žiemą išgyvensime su dideliais elektros energijos vartojimo apribojimais.“ – sakė ministras pirmininkas.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sako, kad Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė konfrontacijos stadiją, ir teks gyventi tokiomis sąlygomis, rašo Rusijos žiniasklaida, kurią cituoja pravda.ua.

„Jau atvykome į stotį, vadinamą „konfrontacija“. Turime būti susitelkę, galingi ir turėti saugumo atsargą, nes vis dar turime gyventi šios konfrontacijos sąlygomis“, – cituojamas D.Peskovas.

Jis pridūrė, kad Vakarų šalys „nemyli ir nesiruošia mylėti Rusijos“, tačiau Rusijai to ir nereikia.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Latvijoje veikiančio rusų televizijos kanalo „Dožd“ sukeltas skandalas dėl tiesioginiame eteryje išreikštos paramos Rusijos kariuomenei nuvilnijo ir per kitas šalis. Latvija, nusprendusi atimti kanalo licenciją, sulaukė ir palaikymo, ir kritikos. 

15min pakalbinti ekspertai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos taip pat laikosi skirtingų nuomonių. Tačiau vienbalsiai nurodo, kad „Dožd“ privalo paisyti Latvijos įstatymų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Deokupavus Krymą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinę bombą, o neišsprendus pusiasalio klausimo gali kilti dešimtmetį truksiantis konfliktas, rašo „The Washington Post“.

Leidinyje skelbiamoje publikacijoje rašo, kad Ukrainos viltis susigrąžinti Krymą ilgą laiką atrodė tolima fantazija, tačiau pastarojo meto Kyjivo pergalės mūšio lauke ir Maskvos klaidos staiga pavertė ją tikėtina – galbūt net pavojinga.

Vakarai, remdami Ukrainą, baiminasi, kad bet kokia „Ukrainos karinė invazija į Krymą“ gali paskatinti V.Putiną imtis radikalių veiksmų, galbūt net panaudoti branduolinę bombą.

Kai kurie Vakarų pareigūnai tikisi, kad susitarimas dėl Krymo grąžinimo Rusijai galėtų tapti pagrindu diplomatiškai užbaigti karą.

Ukrainiečiai šią idėją atmeta kaip pavojingai naivią, o rusai sako, kad nesutiks atsisakyti to, kas jiems jau priklauso.

„The Washington Post“ mano, kad abiejų pusių atsisakymas atsitraukti kelia grėsmę, kad karas gali virsti dešimtmečius truksiančiu konfliktu, kaip Gazos Ruože ar Kalnų Karabache.

Rusijos pajėgoms apšaudant Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Chersono srities administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.

Chersono miestą praėjusį mėnesį atkovojo kontrpuolimą vykdančios ukrainiečių pajėgos.

„Priešas vėl atakavo Chersono gyvenamuosius rajonus“, – per platformą „Telegram“ pranešė J.Januševyčius. Jis pridūrė, kad rusų pajėgos šeštadienį smogė gimdymo namams, kavinei, daugiabučiui.

„Praėjusį vakarą dėl rusų [vykdyto] apšaudymo žuvo du žmonės“, o dar penki buvo sužeisti, sakė J.Januševyčius.

Pasak jo, miestas apšaudytas iš artilerijos pabūklų, salvinės ugnies sistemų, tankų ir minosvaidžių.

Prieš atsitraukdamos iš Chersono rusų pajėgos sunaikino miesto komunalinių paslaugų infrastruktūrą, o atsitraukusios jį nuolat apšaudo.

Tuo metu Odesos uostamiestyje prie Juodosios jūros po rusų dronų atakų tęsiami avariniai elektros atjungimai, sekmadienį sakė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Pareigūnai taip pat pranešė, kad kai kuriuose miesto rajonuose dėl nutrūkusio elektros tiekimo sutriko ir vandens tiekimas.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Odesos srityje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, Rusijai iranietiškais dronais smogus miestui ir aplinkinėms teritorijoms.

Prieš karą, kuris prasidėjo Rusijai vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, Odesa buvo populiari ukrainiečių ir rusų atostogų vieta.

Su Kremliumi susijusi neonacių sukarinta grupuotė paprašė savo narių pateikti žvalgybinę informaciją apie pasienio ir karinę veiklą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, todėl susirūpinimą kelia tai, ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Rusijos grupuotės neplanuoja atakų prieš NATO šalis, rašo britų leidinys „The Guardian“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, jog šalis didina naujos kartos ginklų gamybą, kad apsisaugotų nuo priešų Europoje, JAV, Australijoje.

„Didiname galingiausių naikinimo priemonių gamybą. Įskaitant [ginklus], pagrįstus naujais principais“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė D.Medvedevas.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

„Mūsų priešas įsitaisęs ne tik mūsų gimtosios Malorosijos (Mažosios Rusijos) Kyjivo provincijoje“, – sakė D.Medvedevas, pavartodamas terminą Ukrainos teritorijoms, kažkada priklausiusioms carinei Rusijos imperijai.

Priešas yra ir „Europoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, virtinėje kitų vietų, deklaravusių ištikimybę naciams“, pareiškė jis.

D.Medvedevas, kuris dabar yra Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, detalių apie minėtus ginklus nepateikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą sakė, kad Rusija kuria naujų tipų ginklus, įskaitant hipergarsinius, esą galinčius apeiti visas esamas raketinės gynybos sistemas.

Nuo vasario 24-osios, kai V.Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, 57 metų D.Medvedevas socialinėje žiniasklaidoje skelbia vis pompastiškesnius pareiškimus.

Dėl Ukrainoje susidariusios rusams nepalankios karinės padėties nuogąstaujama, kad Rusija galėtų griebtis savo branduolinio arsenalo proveržiui padaryti.

Penktadienį V.Putinas sakė, kad Rusija gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinio smūgio galimybę priešui nuginkluoti, taip akivaizdžiai užsimindamas apie branduolinę ataką.

Kremliaus šeimininkas taip pat sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra pasiryžęs užkariauti dalį Ukrainos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

„Kai tik kalbuosi su Putinu, jis labai aiškiai sako, kad jam svarbu ką nors užkariauti. Jis tiesiog nori smurtu užkariauti dalį Ukrainos teritorijos“, – šeštadienį Potsdame, netoli Berlyno, vykusiame renginyje kalbėjo O.Scholzas.

Jis sakė, kad nėra aišku, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per invaziją, tačiau šis skaičius gali siekti 100 000.

„Matėme, kokį žiaurumą gali demonstruoti Rusijos prezidentas: Čečėnijoje, kur jis iš esmės išnaikino visą šalį, arba Sirijoje. Ten nėra jokio santūrumo, tai labai paprasta.

Mes esame visiškai skirtingų nuomonių. Nepaisant to, aš ir toliau su juo kalbėsiu, nes noriu patirti akimirką, kai bus įmanoma išeiti iš šios situacijos. O tai neįmanoma nesikalbant vienam su kitu“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Jungtinės karalystės Gynybos ministerijos pateikiamoje naujausioje karo apžvalgome nurodoma, kad Rusijos laukia iššūkiai padengiant karo išlaidas.

Gruodžio 5 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl šalies biudžeto. Jame numatoma, kad 2023 metais šalies gynybos reikmėms bus skirti 143 mlrd. JAV dolerių. Palyginti su ankstesniais metais, ši suma yra gerokai didesnė ir sudarys daugiau kaip 30 proc. viso Rusijos biudžeto.

„Tikėtina, kad V.Putino patvirtintame biudžete pernelyg optimistiškai numatomos 2023 m. pajamos ir išlaidos. Todėl tikėtina, kad kitas Rusijos biudžetas patirs vis didesnį spaudimą padengti karo išlaidas“, - sakoma žvalgybos ataskaitoje.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujausiose ataskaitoje nurodo, kad per pastarąją parą nukovė 380 rusų karių, o nuo karo pradžios iš visi nukauta 94 140 rusų.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos neįmanoma patikrinti.

Tikrasis šiuo metu Rusijos užimto Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“ šeštadienį vakare pranešė, kad netoliese esančioje Rusijos karių „bazėje girdėjosi sprogimai. „Pirminiais duomenimis, dega Melitopolio krikščionių bažnyčios pastatas, kurį okupantai prieš kelis mėnesius užgrobė ir pavertė savo susirinkimų slėptuve“, – skelbė jis. Sekmadienį ukrainiečių žiniasklaida nurodo, kad suduotas smūgis Ramzano Kadyrovo kariams „kadyrovcams“.

Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi prorusišku aktyvistu Vladimiru Rogovu taip pat pranešė apie sprogimus. 

„Oro gynybos sistema veikė, Melitopolyje įvyko maždaug tuzinas sprogimų“, – sakė jis.

Vėliau šeštadienį vakare miesto meras I.Fedorovas nurodė, kad sužeista ar žuvo apie 200-300 Rusijos karių, buvusių bazėje. Sužeistieji, anot jo, vežami į ligonines Kryme, nes Melitopolyje nėra užtektinai vietų.

„Greitosios pagalbos automobiliai atvyksta iš įvairių Melitopolio dalių – ne tik iš rytinės, kur dega, bet ir iš pietinės pusės. Ne visi orkai paklius į ligonines. Kai kurie greitosios pagalbos automobiliai kreipiasi į morgą“, – skelbė meras.

Vietos laikraštis „RIA Melitopol“, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida, išsiaiškino, kad atakos centre buvo įsikūrusios R.Kadyrovo pajėgos.

„Žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo tiek daug, kad greitosios pagalbos automobilių kolonos nespėjo jų visų surinkti ir išvežti. Užpuolikų aukų mastą rodo tai, kad į įvykio vietą skubėjo greitosios pagalbos automobiliai iš viso miesto, net iš atokiausių priemiesčių. Nukentėjusieji buvo vežami tiesiai į Krymą, nes Melitopolio ligoninės nebegalėjo jų priimti“, – nurodo leidinys.

Teigiama, kad bazėje buvo apsistojusi „kadyrovcų“ vadovybė.

„Čia jie ilsėdavosi, pramogaudavo, valgydavo restorane ir ilsėdavosi pirtyje. Akivaizdu, kad niekas nepriimtų eilinių kareivių gyventi tokiomis prabangiomis sąlygomis, o tai reiškia, kad dėl naktinio smūgio galima tikėtis neatitaisomų nuostolių tarp Melitopolio okupacinių dalinių „viršūnių“. Preliminariais duomenimis, daugiausia aukų per smūgį patyrė Melitopolyje dislokuoti čečėnų kariai. Pranešama, kad labai tikėtina, jog žuvo jų vadas, R.Kadyrovo „patikėtinis“ regione Muradas Saidovas“, – rašo laikraštis.

Karo studijų institutas naujausioje karo apžvalgoje rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rizikuoja prarasti buvusių įgaliotųjų respublikų lyderių ir veteranų paramą dėl to, jog  Rusijos pajėgoms nepavyko išstumti Ukrainos pajėgų toliau į vakarus nuo Donecko miesto ir „apginti“ Donbaso. Buvęs pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DNR) gynybos ministras Igoris Girkinas, kuris 2014 m. taip pat vadovavo Slovjansko apsiausties operacijai, tiesiogiai kritikavo V.Putiną už tai, kad jis nesugebėjo išstumti Ukrainos pajėgų prie Donecko miesto iš artilerijos zonos, nors V. Putinas Donbaso civilių gyventojų apsaugą įvardijo kaip vieną iš Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ tikslų.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./Igoris Girkinas

„I.Girkinas kritikavo gruodžio 9 d. V.Putino pareiškimą, kuriame specialiosios karinės operacijos eiga apibūdinta kaip „stabili“, teigdamas, kad tik V.Putinas ir Rusijos gynybos ministerija laiko karą sėkmingu. Buvęs DNR saugumo ministras Aleksandras Chodakovskis atkreipė dėmesį į atsirandančią kritiką V.Putino atžvilgiu, pastebėdamas, kad ilgas V.Putino valdymas nebuvo visiškai sėkmingas. A.Chodakovskis taip pat atkreipė dėmesį į atsirandančias diskusijas apie būtinybę keisti padėtį, užsiminė apie korupcines schemas, susijusias su Mariupolio atstatymu, ir pridūrė, kad V.Putinas paveldėjo gana korumpuotą visuomenę, kurios jis negali pataisyti, jei nušalins Rusijos generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą (ko V.Putinas oficialiai dar nepadarė). Žymus Rusijos tinklaraštininkas taip pat apkaltino Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kad jos nesugebėjo surengti kontratakos ugnies ginant Donecko miestą, nors per ankstesnius aštuonerius karo metus to niekada nesugebėjo padaryti“, – ataskaitoje teigia analitikai.

Kiti esminiai ataskaitos akcentai:

• Laikraštis „The Times“ pranešė, kad neįvardytas JAV gynybos šaltinis teigė, jog Pentagonas nebereikalauja, kad Ukraina susilaikytų nuo smūgių kariniams taikiniams Rusijoje, nes Rusija nuolat vykdo kampaniją, kurios metu sistemingai naikina Ukrainos kritinę infrastruktūrą.
• Rusijos pajėgos vykdė atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą naudodamos daugiau Irano gamybos bepiločių orlaivių nei ankstesnėmis savaitėmis.
• Rusijos valdžios institucijos vis dažniau naudoja  čečėnų pareigūnus ir pajėgas okupuotų teritorijų administraciniams režimams valdyti
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas link Svatovės, o Rusijos ir Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas netoli Kreminos
• Rusijos pajėgos toliau bandė žengti link Bachmuto ir Avdijivkos-Donecko miesto rajone bei ginti savo pozicijas vakarinėje Donecko srityje
• Rusijos valdžios institucijos planuoja pradėti vykdyti programas Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, pagal kurias vaikai bus rengiami karinei tarnybai
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos okupuotoje Donecko srityje užgrobia civilinę komunalinę įrangą gynybiniams statiniams statyti