Sekite 15min Google
Dėmesio centre – parduotuvės
Viena internautė pacitavo prancūzų žurnalisto Paulio Amaro žodžius: „Jie atvyko pasiruošę. Jie turėjo rotušių adresus. Jie turėjo žydų parduotuvių savininkų adresus. Vienoje Marselio gatvėje buvo padegtos visos žydams priklausančios parduotuvės. Musulmonų valdomos parduotuvės nebuvo.“
Kitas internautas dalijosi vaizdeliu, kuriame matyti nusiaubta maisto prekių parduotuvė Paryžiuje. Klipe tariamai galima pastebėti, jog lentynos, kuriose sudėta kiauliena, buvo nepaliestos.
„Plėšikai, plėšiantys Prancūzijos parduotuves neliečia mėsos skyriaus kiaulienos lentynų. Tai dar kartą įrodo, kad už mokslo kokybę kovojantys moksleiviai yra išmintingi ir nuo jaunų dienų atsisako maisto, kuriame gausu cholesterolio“, – ironizavo vyras.
Parduotuvės Marselyje
Prancūzų žurnalistas P.Amaras kanale „CNews“ iš tiesų užsiminė, kad spalio 17 d. vykusių plėšimų metu Marselyje buvo taikomasi į žydų parduotuves. Šis gandas plačiai pasklido socialiniuose tinkluose.
Tačiau Marselio-Provanso žydų institucijų atstovaujamoji taryba (Conseil représentatif des institutions juives de Marseille-Provence) ir Bouches du Rhone deleguotoji policijos prefektūra paneigė šiuos teiginius.
„Parduotuvės buvo plėšiamos neatsižvelgiant į religiją“, – naujienų agentūrai AFP nurodė prefektūra.
Tarybos pirmininkas Bruno Benjaminas teigė, kad apiplėštos bei nuniokotos buvo ir musulmonų, ir žydų, ir krikščionių parduotuvės: „Visos parduotuvės buvo nuniokotos, nebuvo jokių išimčių, išskyrus galbūt retus atvejus, kai galbūt chuliganai pažinojo parduotuvių savininkus ir vengė niokoti jų parduotuves.
Jei sakoma, kad būtent musulmonų parduotuvės nebuvo nusiaubtos, aš tikrai neturiu jokių įrodymų, leidžiančių taip teigti“, – sakė jis.
„Marselyje per spalio 17 d. demonstracijas buvo suniokota keletas parduotuvių, tarp kurių – ir priklausančios žydų tikėjimo žmonėms. Šiuo metu nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šie išpuoliai buvo surengti būtent dėl jų savininkų tikėjimo“, – nurodė Žydų bendruomenės apsaugos tarnyba. Ji paragino elgtis atsargiai ir neplatinti nepatikrintos informacijos.
Kiaulienos lentynų neliečia?
Vienos geriausiai žinomų bendruomenių, kurios nevalgo tam tikros mėsos (kiaulienos) dėl religinių priežasčių, yra musulmonai (islamas) ir žydai (judaizmas). Greičiausiai internautas omenyje turi būtent musulmonus, kurie dažnai minimi melagienų apie migrantus kontekste. Vyras šaiposi, esą mokiniai „yra išmintingi ir nuo jaunų dienų atsisako maisto, kuriame gausu cholesterolio“, tačiau jo minties potekstė gana aiški.
Dėl Prancūzijos riaušių kai kurie politikai, pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas bei viceprezidentas J.D. Vance’as ir Kremlius, kaltino migrantus. Tad nenuostabu, kad tokios nuotaikos pasiekė ir socialinius tinklus.
Pats vaizdo įrašas nepatvirtina internauto spėlionių. Jame nematyti, kad nepaliestos liko tik kiaulienos produktų lentynos. Klipe matomas mėsos skyrius, jame tikrai dar yra likę produkcijos, bet, atrodo, kad čia vis dar likusi skirtingų gyvulių mėsa. Apie tai spėti galima iš skirtingos jos spalvos. Be to, likusioje parduotuvėje taip pat pilna kitų prekių, kurios vis dar sudėtos lentynose.
Klipo pradžioje matyti šaldytuvų eilė. Dešinėje, panašu, sukrautos salotos ar uogos. Ši dalis daugmaž nepaliesta. Kairėje jau matomas mėsos skyrius, taip pat neišdarkytas. Toliau matyti ir daugiau šaldytuvų su pradarytomis durimis – produkcija išmėtyta ant žemės. Kitoje pusėje nuo šaldytuvų matyti ir įvairių produktų prikrautos lentynos, jos taip pat nėra iššluotos, nors dalis prekių ant žemės.
Matyti, jog parduotuvėje ant grindų mėtosi nemažai sudaužytų butelių. Gali būti, kad riaušininkai paprasčiausiai rinkosi išmėtyti tas prekes, kurios lengvai dūžta. Pavyzdžiui, ant grindų matyti pasipylęs vynas. Mėsos pakuotės prie tokios betvarkės menkai teprisidėtų, o prekės nebūtų sunaikintos.
Apskritai prielaidos apie tariamai nepaliestas kiaulienos lentynas yra absurdiškos. Parduotuvėje dalis prekių yra išmėtyta, o dalis – ne. Toks dėmesys būtent kiaulienai rodo bandymą dėl riaušių apkaltinti konkrečią bendruomenę ar tikėjimą. Dėmesys į, pavyzdžiui, nepaliestas salotas ar dušo želė nekreipiamas, nes dėl to įvykių nepavyktų susieti su konkrečia grupe.
Naratyvas apie musulmonus
Kaip jau minėjome, musulmonus be jokių įrodymų dėl protestų apkaltino D.Trumpas ir Kremlius. Jie apkaltino Europą, kad ši atvėrė savo sienas migrantams iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
JAV prezidentas socialiniuose tinkluose aiškino, esą prancūzų pyktį sukėlė „žmonės iš kito pasaulio“. „Uždarykite savo sienas ir perimkite kontrolę, kol dar nevėlu!“ – perspėjo jis, atkartodamas retoriką, kurią nuolat kala Europos kraštutinės dešinės partijos, vaizduojančios imigraciją kaip Vakarų valstybių „rykštę“.
D.Trumpas savo kalbose ignoravo faktą, kad jo sukeltas karas Irane bent iš dalies prisidėjo prie protestuotojų nerimo dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų.
Panašiai kalbėjo ir JAV viceprezidentas J.D.Vance‘as. Jis nepraleido progos perspėti amerikiečius, kas galėtų nutikti, jei jie susigundytų lapkričio rinkimuose balsuoti už demokratus.
Rusijos žiniasklaida ir prokremliški tinklaraštininkai kone triumfavo dėl neramumų Europoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tylėjo, tačiau jo specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas Prancūzijoje įžvelgė „Vakarų civilizacijos savižudybę migrantų chaose“.
K.Dmitrijevas smurtą vaizdavo kaip Europos klaidų energetikos politikoje ir sankcijų Rusijai padarinį.
Ekspertai tokius teiginius vertina kaip kišimąsi. Įžvelgiamas bandymas prieš rinkimus sustiprinti Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, kurių dauguma yra artimos Kremliui, naratyvus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino užsienio lyderius išnaudojant protestus prieš rinkimus, greičiausiai turėdamas omenyje Ameriką ir Izraelį.
Jis kalbėjo: „Buvo žmonių, tvirtinusių, kad mus užplūdo migrantų ir islamistų ordos, o tai visiškai neatitinka tikrovės.“ Jis žurnalistams paaiškino, kad, be kita ko, turi omenyje ir D.Trumpo komentarus.
Organizacijos „Alliance4Europe“ analitikai nustatė, kad prorusiški tinklai manipuliavo informacija internete, siekdami kurstyti pasipiktinimą ir suskaldyti visuomenę prieš ir po neramumų Prancūzijoje. Jie pastebėjo, kad kampanija pradėta dar rugsėjo pradžioje.
Daroma išvada, kad Prancūzijoje užsienio veikėjai stengėsi kurstyti nepasitenkinimą ir pakreipti naratyvą Kremliui palankia linkme – didinti priešiškumą Ukrainai ir Europos Sąjungai. Užsienyje Rusijos ir JAV politikai bei žiniasklaida riaušes siejo su migracija be jokių įrodymų.
Tiesa ta, kad sunku tiksliai įvertinti protestuotojų sociologinę sudėtį, tačiau nė viena grupė nebuvo įvardyta kaip atsakinga už smurtą. Valdžios institucijos ir policija nesieja imigrantų su riaušėmis Prancūzijoje.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymų, kad Marselyje protestuotojai taikėsi į žydų parduotuves ar kad Paryžiuje maisto prekių parduotuvėje riaušininkai nepalietė tik kiaulienos produkcijos. Niokojama iš esmės buvo viskas, neišskiriama nei jokios parduotuvės, nei skyriai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
