Po sausros – netikėtas lietus?
Vienas „Facebook“ vartotojas papasakojo apie sklindančias kalbas, esą Iranas susprogdino „regione esančius klimatą įtakojančius radarus, dar kitaip vadinamus orų reguliavimo sistemomis, ko pasekoje ilgai kamavusi sausra Irane dingo – pradėjo lyti, o vietomis net snigti (kalba netaisyta – red. past.)“.
„Oficialūs šaltiniai ir tarptautinės organizacijos choru kartojo vieną ir tą pačią mantrą – tai natūrali klimato kaita. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai ir staiga, tarsi iš niekur atsiradęs lietus bei sniegas regionuose, kurie nematė drėgmės mėnesius, verčia užduoti nepatogius klausimus: ar tikrai viską galima nurašyti tiesiog gamtai?“ – klausė jis.
Internautas užsiminė, jog ne viena valstybė dešimtmečius naudoja „debesų sėjimo“ (angl. cloud seeding) technologijas.
Vyras aiškino, jog „oficialus naratyvas apie „netikėtai atėjusį cikloną“ skamba per daug patogiai“, o „stebuklingai pasibaigusi sausra“ nėra tik orų fenomenas.
Kaip pastebėjo naujienų portalas dw.com, panašu, kad šie teiginiai kilo iš dabar jau ištrinto Irano ambasados Afganistane įrašo. Nors suarchyvuotos šio įrašo versijos nėra, vienas didžiausių Irano laikraščių jį citavo: „Iranui sunaikinus JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai) slaptą klimato kaitos centrą, regiono orų modeliai visiškai pasikeitė. Irake ir Irane dabar gausiai lyja, o temperatūra nukrito 5 laipsniais“.
Kas yra debesų sėja?
Debesų sėja – šiuolaikinė technologija, kurios pagalba galima manipuliuoti egzistuojančiais debesimis, kad iš jų iškristų daugiau lietaus ar sniego. Šiam tikslui pasiekti dažniausiai naudojami lėktuvai, kurie į debesis įterpia tokių medžiagų, kaip sidabro jodidas. Tuomet vandens garai gali lengviau kondensuotis ir virsti lietumi.
Šis metodas naudojamas jau kelis dešimtmečius, o pastaraisiais metais JAE, kartu su kitomis Artimųjų Rytų šalimis, jį taikė siekdami išspręsti vandens trūkumo problemą.
Ši technologija taip pat ne kartą buvo išnaudojama melagienoms skleisti.
Taip pat skaitykite: Prieš potvynius Teksase vykdyta debesų sėja: kodėl tai neįrodo, kad stichija sukelta dirbtinai
Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar teisūs internautai kaltindami debesų sėją?
Irano kaltinimai
Iranas ne pirmą kartą apkaltino savo priešus tariamai vagiant šalies kritulius. 2012 m. tuometinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas apkaltino valstybės priešus specialiai išvaikant debesis, kad sukeltų sausrą šalyje. Tai netgi nebuvo pirmas kartas, kuomet prieš JAV ir Izraelį nusistatęs šalies vadovas skelbė panašius teiginius.
Tais pačiais metais viceprezidentas Hassanas Mousavis teigė: „Pasaulio išpuikėlis ir kolonistas (taip Irano valdžia vadina Vakarus – red. past.) naudodamas technologijas daro įtaką Irano klimato sąlygoms. Sausra yra aštrus klausimas, o minkštasis karas visiškai akivaizdus. Toks sausros lygis nėra normalus.“
2018 m. Irano civilinės saugos organizacijos vadovas pareiškė, kad yra įtarimų, jog klimato pokyčius Irane lemia užsienio šalių kišimasis. Jis teigė, kad ne vienas Irano mokslinis centras patvirtino tokį užsienio šalių vaidmenį.
Jis aiškino, kad Izraelio ir vienos iš kaimyninių šalių bendros komandos padaro taip, kad į Iraną atkeliaujantys debesys nebeatneštų kritulių. Anot jo, šalis susiduria su „debesų ir sniego vagystėmis“.
Kiek vėliau Irano meteorologijos tarnyba paneigė tokius kaltinimus, o organizacijos vadovas atsiėmė savo teiginius.
Tačiau panašūs priekaištai iš Irano pasigirdo ir 2022m., ir 2024 m.
Iš naujausių pranešimų nėra aišku, koks tiksliai objektas tariamai buvo susprogdintas. JAE debesų sėją vykdo jos Nacionalinis meteorologijos centras (NCM). Tačiau nėra jokių įrodymų, kad koks nors tyrimų centras JAE būtų buvęs užpultas.
Svetainėje, kurioje galima stebėti mėnesio orus, matyti, jog balandį Irane iš tiesų buvo lietingų dienų. Tuo tarpu temperatūra svyravo nuo 5 iki 26 laipsnių šilumos.
Taip pat verta pastebėti, jog Irane snigo dar prieš prasidedant karui. Teherane sniegas iškrito ir šių metų sausį, o karinės operacijos, kuomet pradėti atakuoti ir JAE, prasidėjo vasario pabaigoje.
Ekspertų vertinimai
Teiginius apie „vagiamus“ sniegą ir lietų atmetė Irano meteorologijos organizacija bei mokslininkai, kurie patikino, jog tai neįmanoma.
Kaip portalo dw.com faktų tikrinimo komandai nurodė ekspertai, taip klaidingai interpretuojama, kaip iš tiesų veikia debesų sėja. Ši technologija negali paveikti oro sąlygų visame regione.
„Net jei tai veiktų, mastas vis tiek būtų labai mažas. Tai nėra tokio masto, kad galėtų, pavyzdžiui, pakeisti atmosferos cirkuliacijos modelius ar perkelti lietų dideliais atstumais“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo atmosferos fizikos profesorius Edwardas Gryspeerdtas.
Esama mokslinė literatūra rodo, kad debesų sėja gali padidinti kritulių kiekį 5-20 proc. vietiniu mastu.
„Galbūt tie krituliai gali tęstis ilgiau ir iškristi kitur, tačiau mastas, apie kurį kalbame – orų sistemų pokyčiai ir padidėjęs kritulių kiekis Irane – yra gerokai didesnis nei tai, ką galima pasiekti naudojant kritulių sėjimo technologiją“, – sakė Arizonos universiteto mokslininkas Arminas Sorooshianas, tiriantis aerozolinių dalelių poveikį debesims.
„Tai tiesiog nelogiška“, – pridūrė jis, apibūdinęs teiginius kaip „labai didelį neatitikimą“.
Po tuometinio Irano prezidento kaltinimų 2012 m. ekspertai atmetė šiuos teiginius. Dykumos tyrimų instituto atmosferos mokslininkas ir Nevados valstijos oro sąlygų modifikavimo programos direktorius Arlenas Hugginsas nurodė, kad tokios debesų išsklaidymo technologijos nėra.
„Kalbant apie debesų išsklaidymą, labai mažais mastais tą padaryti galima, tačiau ne tokia apimtim, kuri galėtų pakeisti oro sąlygas ar sukelti sausrą. Sausra susijusi su ilgalaikėmis orų sistemomis“, – aiškino jis.
A.Hugginso teigimu, kai kuriais atvejais galima naudoti debesų sėją, siekiant išsklaidyti rūką aplink oro uostus.
„Paprastai debesys sėjami sausu ledu arba kietuoju anglies dioksidu. Tai kristalizuoja debesies lašus ir paverčia juos ledo kristalais. Ledo kristalai auga daug greičiau, nei tai vyktų natūraliai, ir iškrenta kaip krituliai“, – aiškino mokslininkas.
„Tačiau tai nė iš tolo neprilygsta regioninių oro sąlygų pakeitimui visos šalies mastu“, – pridūrė jis.
Irano klimatas ir atšilimas
Šalyje vyrauja vienas iš sausiausių klimatų pasaulyje. Ji jau daugelį metų kenčia nuo nuolatinių sausrų ir karščio bangų, kurios, kaip tikimasi, dėl klimato kaitos dar labiau sustiprės.
Meteorologijos organizacijos duomenimis, praėjusiais metais kritulių kiekis sumažėjo apie 89 proc., palyginti su ilgamečiu vidurkiu.
Vietos pareigūnų teigimu, sostinėje Teherane praėjusiais metais iškrito mažiausiai lietaus per šimtmetį. O vandens lygis daugelyje provincijų aprūpinančių vandens telkinių nukrito iki rekordiškai žemo lygio.
Anot mokslininkų, kritulių kiekio pokytį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui ne vienus metus trukusi sausra, miškų kirtimas ir pelkių džiūvimas – visa tai gali mažinti atmosferos drėgnumą. Šią problemą dar labiau gilina kylanti temperatūra ir klimato kaita.
Iranas taip pat susiduria su vis gilėjančia vandens krize, kurią didžiąja dalimi lemia netinkamas išteklių valdymas. Jis laikomas viena iš šalių, kurioms vandens trūksta labiausiai pasaulyje. 2021 m. duomenimis, valstybė didelę dalį vandens išnaudoja gerokai greičiau, nei ištekliai atsinaujina natūraliai.
Nors klimato kaita yra svarbus veiksnys, Irano visuomenė pradėjo dėl to kaltinti vyriausybės korupciją ir netinkamą valdymą. Sulaukusi kritikos dėl prasto vandens išteklių valdymo, vyriausybė investavo į debesų sėjos technologiją. Tačiau vienas Irano mokslininkas prieš keletą metų teigė, kad šalis vis dar nepasiekė jokių rezultatų.
Pats vykdė debesų sėją
Verta paminėti, jog praėjusių metų pabaigoje Iranas pats pradėjo debesų sėjos operacijas. Taip buvo siekiama paskatinti kritulius, nes šalis susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius sausra.
Panašiu metu vietos žiniasklaida pranešė apie smarkias liūtis ir netgi potvynius, nors ir nebuvo aišku, ar tai susiję su debesų sėja.
Irano vandens sektoriaus ekspertai teigė, kad ši technologija greičiausiai neturės jokio apčiuopiamo poveikio, ypač todėl, kad daugelis debesų, šiuo metu susidarančių virš kai kurių šalies regionų, neturi pakankamai drėgmės, kad atitiktų nustatytus kriterijus.
15min verdiktas: iš dalies melas. Irano vadovybė jau daug metų kaltina Izraelį, JAV bei kitas priešiškas valstybės sąmokslu išsklaidant debesis virš šalies ir taip sukuriant sausrą. Tačiau ekspertai atmeta tokius teiginius. Jie pabrėžia, jog orų modifikavimo įrankiai negali pakeisti orų tokioje didelėje teritorijoje kaip visa šalis. Dėl tokių orų tendencijų yra kaltas ne vienas veiksnys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
