Ši nuotrauka sukėlė nemažai pasipiktinimo socialiniuose tinkluose.
„Nicolas Sarkozy ir Marine Le Pen stebimi elektroniniu būdu. Dar turite klausimų?“ – piktinosi vienas „Facebook“ vartotojas.
Priešistorė
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė M.Le Pen buvo pripažinta kalta dėl fiktyvių darbo vietų kūrimo Europos Parlamente (EP) savo partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vardu.
Prancūzijos prokuratūra pradėjo oficialų bylos tyrimą po to, kai 2017 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaitoje buvo nustatyta didelių pažeidimų naudojant Europos Parlamento lėšas.
Tyrimo metu buvo nagrinėjama 2004-2016 m. vykdyta ilgalaikė schema, pagal kurią Europos Parlamento lėšos buvo nukreipiamos Prancūzijos partijos „Nacionalinis sambūris“ vidaus reikmėms.
Teisėjai nustatė, kad iš viso 4,1 mln. eurų, skirtų parlamento narių padėjėjų atlyginimams, buvo panaudota ne Europos Sąjungos institucijose, o partijos veiklai Prancūzijoje padengti.
M.Le Pen buvo pripažinta asmeniškai atsakinga už neteisėtą 474 tūkst. eurų panaudojimą.
Politikei buvo skirta dalinė lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir uždrausta eiti viešąsias pareigas. Teisėjas nurodė, kad draudimas jai penkerius metus eiti viešąsias pareigas turi įsigalioti nedelsiant.
Teismo sprendimas supurtė Prancūzijos politiką. Jei nuosprendis nesikeis, tai reikš, kad M.Le Pen negalės pradėti savo ketvirtos kampanijos dėl prezidento posto.
-
Teismas: sprendimas dėl M.Le Pen apeliacijos gali būti priimtas iki prezidento rinkimų
-
Po nuosprendžio M.Le Pen E.Macronas pareiškė, kad teismų sistema yra nepriklausoma
-
Prancūzų premjeras: D. Trumpo išreikšta parama M. le Pen yra kišimasis
-
Macrono partijos vadovas apie nuosprendį Le Pen: „Vagiate, tai ir mokate“
-
Marine Le Pen Paryžiaus mitinge smerkia „raganų medžioklę“ ir žada nepasiduoti
Analitikų teigimu, 2027-ųjų rinkimai būtų geriausias jos šansas.
Nuosprendį M.Le Pen pasmerkė Kremlius, milijardierius magnatas Elonas Muskas ir dešinieji Europos politikai – nuo Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano iki Geerto Wilderso iš Nyderlandų. JAV prezidentas palygino jį su savo paties teisinėmis kovomis. Jis nuosprendį M.Le Pen pavadino raganų medžiokle, kurią surengė „Europos kairieji, naudodamiesi teisine kova, kad nutildytų laisvą žodį ir cenzūruotų savo politinį oponentą“.
Apykojės kol kas neuždėjo
Paryžiaus teismas politikei skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau ji nesės į kalėjimą: pusės bausmės vykdymas bus atidėtas, o kitus dvejus metus ji bausmę atliks su sekimo prietaisu.
Jai taip pat paskirta ir 100 tūkst. eurų bauda. Jos advokatas pareiškė, kad M.Le Pen pateiks apeliaciją.
M.Le Pen partijai „Nacionalinis sambūris“ buvo nurodyta sumokėti 2 mln. eurų baudą už 4,1 mln. eurų, kurių pasisavinimu ji buvo kaltinama.
Šiuo metu Prancūzija laukia apeliacinio teismo sprendimo. Paryžiaus apeliacinis teismas paskelbė, kad išnagrinės M.Le Pen bylą per tokį laikotarpį, kad ji galėtų dalyvauti rinkimuose, jei nuosprendis būtų panaikintas arba bausmė pakeista.
M.Le Pen advokatas pareiškė, kad ji apskųs nuosprendį, tačiau kol apeliacija bus išnagrinėta, ji neturės teisės dalyvauti 2027 m. prezidento rinkimuose.
Jai skirta bauda ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, tačiau ši teismo sprendimo dalis dar neįsigaliojo – savo verdiktą turi tarti apeliacinis teismas, o kol kas politikė nėra įpareigota dėvėti apykoję.
Draudimas – nedelsiant, prietaisas palauks
Kaip skelbia portalas „Euronews“, M.Le Pen buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal vadinamąjį „Sapin II“ įstatymą, kuris buvo priimtas 2016 m., o įsigaliojo 2017 m. gruodžio 11 d. Šis teisės aktas numato penkerių metų trukmės draudimą eiti viešąsias pareigas visiems išrinktiems pareigūnams, pripažintiems kaltais dėl piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis.
Šis nuosprendis reiškia, kad M.Le Pen turi atsisakyti regiono tarybos narės pareigų šiauriniame Pas-de-Calais departamente. Vis dėlto jos kadencijai Nacionalinėje Asamblėjoje tas įtakos neturi, nes vienintelė institucija, turinti įgaliojimus nutraukti parlamento nario kadenciją, yra Prancūzijos Konstitucinė taryba.
Kaip „Euronews“ komentavo Prancūzijos Teisingumo ministerija, 2023 m. šalyje buvo paskelbti 16 364 nuosprendžiai dėl teisės eiti viešąsias pareigas atėmimo.
Tokių nuosprendžių skaičius gerokai išaugo – pavyzdžiui, 2019 m. jų buvo 1 518.
Nuosprendžių, kur kandidatui uždrausta eiti viešąsias pareigas nedelsiant, t. y. nepaisant apeliacijos proceso, – kaip M.Le Pen atveju – skaičius nuosekliai išlieka labai nedidelis.
Iš 2023 m. paskelbtų nuosprendžių tik 639 (3,9 proc.) įsigaliojo iš karto.
„Tai, kad Marine Le Pen atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl teisės eiti pareigas atėmimo buvo įvykdytas skubiai, iš tiesų yra gana reta praktika“, – „Euronews“ teigė Loreno universiteto teisės profesorius Jeanas-Baptiste'as Thierry.
Pasak profesoriaus, tokio sprendimo taikymas „buvo pagrįstas išsamiu motyvų išdėstymu, kurio pagrindas – M.Le Pen neigimas nusikalstamos veikos rimtumo, už kurią ji buvo nuteista.“
„Sunku manyti, kad teisėjai šiuo atveju priėmė išskirtinį sprendimą, nes ir pati byla buvo išskirtinė“, – paaiškino jis.
„Teisėjai susidūrė su atsakove, kuri padarė itin rimtus veiksmus, todėl jie nusprendė parodyti griežtumą, kurį motyvavo savo nuosprendyje“, – pridūrė teisininkas.
Buvęs prezidentas su apykoje
Kaip rašo „Le Monde“, šių metų vasarį buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy buvo uždėta elektroninio stebėjimo apykojė, kurią jis turės dėvėti vienerius metus. Pasak šaltinio, N.Sarkozy nuo vasario 7 dienos gal palikti savo namus tik tam tikru, iš anksto nustatytu laiku. Apykojė buvo paskirta kaip alternatyva vieniems metams kalėjime.
Be to, jam trejus metus uždrausta eiti viešąsias pareigas.
Prancūzijos aukščiausiasis apeliacinis teismas praėjusių metų gruodį patvirtino nuosprendį buvusiam prezidentui dėl kaltinimų prekyba poveikiu ir korupcija, ir nurodė jam metus dėvėti elektroninę stebėjimo priemonę.
Tai buvo pirmas kartas, kai tokia bausmė skirta buvusiam Prancūzijos vadovui.
Dirbtinio intelekto pėdsakai
Net kelio dirbtinio intelekto (DI) kūrinius aptinkančios interneto programos nurodo, kad šis politikų rankų paspaudimas labai tikėtina yra generuotas vaizdas.
Programa aiornot.com nurodo, kad yra „didelė tikimybė“, jog vaizdas buvo sukurtas DI.
Kita programa – sightengine.com – nurodo tikslesnį procentą, pasak analizės, šis vaizdas 99 proc. tikimybe yra generuotas DI, be to, nurodoma, kad didelė tikimybė, jog jis buvo sukurtas „GPT-4o“ – naujausia „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelio GPT versija, pristatyta 2024 m.
Tą pačią išvadą padarė ir dar kelios programos.
Tačiau tai, kad nuotrauka buvo sukurta dirbtinio intelekto, matoma ir plika akimi atidžiau įsižiūrėjus. Buvęs Prancūzijos prezidentas buvo „apautas“ vienu moterišku batu – identišku tam, kurį avi M.Le Pen.
Taip pat įsižiūrėjus į politikų pirštus, matyti neaišku kam priklausanti atauga.
Dirbtiniam intelektui sunku tiksliai atvaizduoti rankas ir pirštus, nes jos yra nedidelė žmogaus kūno dalis ir nuotraukose dažniausiai nėra pagrindinis objektas. DI programos susiduria su tomis pačiomis problemomis atkurdamos dantis ir ausis.
Rankos ir pėdos yra vienos iš sudėtingiausių formų, kurias reikia sukurti, ir nėra standartinio linijų ar formų rinkinio, kurį dirbtinis intelektas galėtų atpažinti kaip ranką ar pėdą. Kad sukurtų tikroviškas rankas ir pėdas, dirbtinis intelektas turi suderinti daugybę skirtingų formų ir išdėstymo būdų.
„Stability AI“ atstovas dar 2023 m. išaiškino, kad DI duomenų rinkiniuose rankos matomos rečiau nei veidai, todėl norint tiksliai jas pavaizduoti, reikėtų daugiau nuotraukų, kuriose rankos būtų pagrindinis dėmesio objektas – kad DI turėtų iš ko mokytis.
15min verdiktas: manipuliacija. M.Le Pen dar neįpareigota dėvėti apykojės. Nuotrauka buvo generuota DI.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
