Sekite 15min Google
Kaip pažymi dezinformacijos analitikai, Rusijos propaganda sistemingai išnaudoja konfliktus, susijusius su teritorinių komplektavimo centrų darbuotojais, siekdama diskredituoti mobilizaciją ir pačią Ukrainos kariuomenę.
Tikri incidentai ir mobilizacijos organizavimo trūkumai suplakami su iš konteksto ištrauktais kadrais bei inscenizuotais vaizdais, kuriant įspūdį, esą ukrainiečiai nenori ginti savo šalies, o į kariuomenę patenka tik per prievartą.
Pasak analitikų, tokiomis žinutėmis siekiama kurstyti visuomenės nepasitikėjimą kariuomene, skatinti vengti mobilizacijos ir įteigti, kad tikrasis ukrainiečių priešas yra jų pačių valstybė.
Vienas tokių pavyzdžių – pastaruoju metu socialiniuose tinkluose aktyviai platinama nuotrauka, gretinanti, kaip teigiama, nacių žiaurumą su Ukrainos teritorinio komplektavimo centro darbuotojų elgesiu.
Suklastotas nacistų žiaurumas
Vien iš nuotraukos, kurioje tariamai užfiksuoti naciai, negalima patikimai nustatyti, ar ji sugeneruota dirbtiniu intelektu. Neaiškūs plaštakų ir pirštų kontūrai gali kelti įtarimų dėl vaizdo generavimo ar skaitmeninio apdorojimo, tačiau šių požymių nepakanka DI kilmei patvirtinti.
Tačiau atvirkštinė vaizdų paieška atskleidžia, kad vaizdas sukurtas pasitelkus kadrą iš žinomos sovietmečio kino juostos apie Antrąjį pasaulinį karą – 1985 metais pasirodžiusio režisieriaus Elemo Klimovo filmo „Eik ir žiūrėk“.
Tai paaiškina ir nenatūralią rankų raizgalynę. Originaliame filmo kadre matyti, kaip iš moters paimamas vaikas, todėl šioje vietoje persipina kelių žmonių galūnės.
DI sugeneruotame vaizde vaiko nebelieka, tačiau jo kojų vietoje atsiranda papildomos rankos, kurios susilieja su kitų veikėjų plaštakomis ir sukuria anatomiškai nelogišką vaizdą.
Patikrinus tariamą Antrojo pasaulinio karo laikų nuotrauką naudojant „OpenAI“ dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų aptikimo įrankį, aptinkamas „SynthID“ vandens ženklas.
Tai specialus skaitmeninis žymuo, įterpiamas į vaizdą naudojant dirbtinio intelekto sistemas. Žmogaus akimi jo pamatyti neįmanoma, tačiau jis leidžia identifikuoti, kad paveikslėlis buvo sugeneruotas arba bent jau reikšmingai redaguotas naudojant DI įrankius.
Tokio ženklo aptikimas savaime dar nėra absoliutus įrodymas, kad visa nuotrauka yra visiškai sukurta nuo nulio. Tačiau jis yra svarbus indikatorius, kad vaizdas nėra autentiška, neapdorota fotografija.
Kitaip tariant, tai reiškia, kad į vaizdą buvo įsikišta skaitmeninėmis priemonėmis.
Tai leidžia daryti išvadą, kad labai tikėtina, jog nuotrauka buvo visiškai sugeneruota arba bent jau redaguota pasitelkiant generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius.
Konfliktas ir ašarinės dujos
Socialiniuose tinkluose platinamas kadras neatskleidžia visų incidento aplinkybių. Jis užfiksuotas liepos 4 dieną Dnipre, per mobilizacijos veiksmus kilus konfliktui tarp TCK atstovų ir civilių.
Portalo „Suspilne“ kalbinto liudininko teigimu, mergina stojo ginti vyro, kurį uniformuoti asmenys išvedė iš lombardo, o vėliau į susistumdymą įsitraukė ir praeiviai.
Taigi vaizde matoma konflikto akimirka, o ne atsitiktinis gatve ėjusios moters užpuolimas. Vis dėlto šis kontekstas savaime nepateisina prieš ją panaudotos jėgos.
Dnipropetrovsko srities TCK, atsakydamas į „Suspilne“ užklausą, teigė, kad jo darbuotojai mėgino patikrinti šaukiamojo amžiaus vyro karinės įskaitos dokumentus.
Centro teigimu, aplink susibūrę civiliai iš pradžių įžeidinėjo kariškius, o vėliau ėmė naudoti fizinę jėgą ir mėtyti grindinio trinkeles, todėl įsikišo policija. Pranešta apie du sulaikytus civilius ir pradėtą tyrimą.
15min verdiktas: manipuliacija. Tariama Antrojo pasaulinio karo nuotrauka iš tiesų yra DI sukurtas vaizdas, paremtas filmo kadru. Kitas kadras užfiksuotas per konfliktą Dnipre, kai moteris stojo ginti mobilizuojamo vyro, tačiau platinamas nutylint šias aplinkybes. Tikras incidentas sugretinamas su suklastotu „istoriniu“ vaizdu, siekiant nepagrįstai prilyginti Ukrainos kariškius naciams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
