Tris dienas truksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas Kananaskio kalnų miestelyje žymi D. Trumpo sugrįžimą į tarptautinį diplomatinį kalendorių.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) parengė darbotvarkę, siekdamas sumažinti nesutarimus tarp turtingų pramoninių demokratijų grupės – Jungtinės Karalystės (JK), Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
Tačiau likus dviem dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo Izraelis šokiravo pasaulį pradėdamas plataus masto karinę kampaniją prieš Iraną.
Diplomatai nurodė, kad Kanada šiuo metu konsultuojasi su kitomis šalimis dėl bendro kreipimosi į Iraną ir Izraelį.
Manoma, kad pareiškime gali būti raginama deeskaluoti padėtį arba paprasčiausiai išreiškiama parama Izraeliui, teigiant, kad jis turi „teisę gintis“ nuo prieštaringų Irano veiksmų, susijusių su jo branduoline veikla.
Žurnalistams Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė, kad prieš aukščiausiojo lygio susitikimą kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu).
„Žinoma, manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje geriausias sprendimas yra derybų būdu pasiektas sprendimas“, – nurodė ji.
D. Trumpas palankiai įvertino Izraelio smūgius, atkreipdamas dėmesį, kad buvo naudojami JAV ginklai.
Tačiau Izraelio ministras pirmininkas ignoravo JAV prezidento raginimus susilaikyti nuo smūgių Iranui, kol Vašingtonas ieško būdų susitarti su Teheranu dėl jo branduolinės programos.
Neįprastai Japonija, kuri istoriniu požiūriu palaikė draugiškus santykius su Iranu, ryžtingai atsiskyrė nuo Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų, pasmerkdama Izraelio smūgius kaip „gilų apgailestavimą“.
Tačiau Europos valstybės vengia kritikuoti Izraelį dėl smūgių Iranui, nepaisant anksčiau išreikšto susirūpinimo humanitarine situacija Gazos Ruože.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino elgtis santūriai. Jis taip pat pareikalavo Irano atnaujinti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl Teherano branduolinės programos.
Vizitas „51-ojoje JAV valstijoje“
D. Trumpas į Kanadą atvyko nepaisant anksčiau išreikšto siekio, kad šalis taptų 51-ąja JAV valstija.
Tačiau nuo kovo vidurio, kai M. Carney pradėjo eiti pareigas ir paskelbė keletą griežtų įspėjimų dėl to, ką jis pavadino besikeičiančiu JAV pasaulinės lyderystės pobūdžiu valdant D. Trumpui, įtampa šiuo klausimu iš esmės atslūgo.
Paskutinį kartą D. Trumpas Kanadoje lankėsi 2018 metais, kai šalyje vyko G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas. Tąkart jis iš susitikimo išvyko anksčiau ir socialiniuose tinkluose ėmė kritikuoti tuometinį Kanados premjerą Justiną Trudeau (Džastiną Triudo).
Tačiau įtampa vis tiek išlieka.
Baltųjų rūmų šeimininkas, siekiantis radikaliai pertvarkyti laisvąja prekyba grindžiamą pasaulio ekonominę sistemą, pažadėjo liepos 9 dieną įvesti plataus masto muitus visoms valstybėms. Tačiau šis terminas jau ne kartą buvo atidėtas.
Šeštadienį EK vadovė telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu ir išreiškė viltį, kad europiečiams pavyks rasti sprendimą dėl JAV muitų.
„Išlaikykime sąžiningą, nuspėjamą ir atvirą tarpusavio prekybą. Visi turime vengti protekcionizmo“, – sakė ji.
U. von der Leyen taip pat paragino G-7 valstybes nares susieti krizes Irane ir Ukrainoje.
„To paties tipo Irano sukurti ir pagaminti bepiločiai orlaiviai ir balistinės raketos beatodairiškai smogia į Ukrainos ir Izraelio miestus. Todėl šias grėsmes reikia spręsti kartu“, – sakė ji.
