Institucija turi omenyje praėjusią naktį Latvijoje užfiksuotą incidentą, kuomet į šalies oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai, iš kurių mažiausiai du sudužo. Vienas dronas nukrito naftos pramonės bendrovės teritorijoje ir apgadino 4 tuščias naftos cisternas Rėzeknės mieste.
Rusijos pusė aiškina, kad anksti ryte rusų žvalgyba Latvijos oro erdvėje užfiksavo šešių bepiločių orlaivių grupę, taip pat du naikintuvus „Rafale“ ir du naikintuvus F-16. Nurodoma, kad kiek vėliau „penkių iš šešių aptiktų bepiločių orlaivių pėdsakai dingo netoli Rėzeknės miesto Latvijos rytuose“, o šeštąjį droną esą Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė netoli Lichačevo kaimo netoli Pskovo.
Ministerijos pareiškime tvirtinama, kad iš Latvijos oro erdvės atakavusio bepiločio orlaivio nuolaužos priklauso ukrainiečiams ir, jų teigimu, tai Ukrainoje gaminamas „Liuty“. Jokių kitų detalių nepateikiama.
Tai – ne pirmas kartas, kai Latvijoje pasirodo iš Rusijos oro erdvės nuklydę dronai. Paskutinį kartą, kai Ukrainos pajėgos balandžio mėn. nuožmiai atakavo naftos pramonės objektus Ust Lugoje, taip pat pranešta apie dronus Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.
Po šio incidento Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas apkaltino Baltijos šalis ir Suomiją, kad jos suteikė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams, kad šie galėtų atakuoti Rusijos teritoriją.
„Tai buvo daroma siekiant sudaryti sąlygas Kyjivui smogti Rusijos nekarinei jūrų infrastruktūrai ir prekybos laivynui, įskaitant Primorsko ir Ust Lugos uostus Leningrado srityje“, – pabrėžė N.Patruševas.

