Berniuko teigimu, treniruotės prasidėdavo 7 valandos ryto ir tęsdavosi iki pat saulėlydžio. „Tuomet nuo saulėlydžio iki vakarinės maldos eidavome į šariato pamokas“, – prisimena jis.
Suprasti akimirksniu
- IS vaikus siunčia į stovyklas, kuriose griežtai treniruoja tapti kovotojais
- Kai kurie vaikai – vos 7 metų
- Nusprendžiamas, kad dalis vaikų taps savižudžiais sprogdintojais – tokie vadinami „mygtukais“
- Sirai, ypač – jauni, dažnai mano, kad jeigu neprisijungs prie IS – jų šeimos mirs iš bado
Treniruotės būdavo žiaurios – suaugę vyrai muštruodavo jaunus berniukus, kurių kai kurie buvo vos 7 metų amžiaus. Su jais būdavo elgiamasi kaip su suaugusiais kariuomenės naujokais. Omaras pasakoja, kad nebuvo jokio laiko laisvalaikiui, o bausmės už taisyklių pažeidimus – itin griežtos.
Netrukus jis sužinojo apie dar žiauresnę realybę. Jis ir kiti berniukai buvo treniruojami tam, kad vykdytų savižudiškas atakas. Omaras pasakoja, kad net keli jo draugai iš stovyklos vėliau būtent taip ir mirė.
„Jie vadino mus mygtukais, – apie IS trenerius sakė Omaras. – Mygtuko paspaudimas yra paskutinis dalykas, ką mes šiame gyvenime padarytume.“
Apie tai sužinojęs Omaras nusprendė rengtis pabėgimui. Rizikuodamas gyvybe jis visgi ištrūko iš IS valdomos teritorijos.
Susisiekiantiems iš JAV – žiaurios istorijos
Omaras yra netikras berniuko vardas, tačiau jo istorija – tikra. Berniuko pasakojimas nėra išskirtinis – tą patį pasakoja ir kiti sirai, kurie pabėgo iš IS teroristinės organizacijos.
Dabar Omaras slepiasi Turkijoje, kur jis žino, kad IS ir teroristų šalininkai jį gali vis tiek surasti ir nužudyti. Jis negali grįžti namo. Kartu berniukas ir bijo, kad Turkijos pareigūnai ims jį persekioti.
Būtent todėl taip ir yra sunku įtikinti buvusius IS narius, kad jie atvirai prabiltų apie savo patirtį. Tai bando ištaisyti Ahmeras Yaylas. Anksčiau jis buvo kovos su terorizmu skyriaus Turkijoje vadovas, o dabar gyvena JAV. Vyras, pasinaudodamas savo kontaktais gimtinėje, per „Skype“ kalbasi su tais, kurie pabėgo iš IS – tokiais kaip Omaras.
A.Yaylas dirba kartu su Anne Speckhard – psichologe ir terorizmo eksperte, kuri yra dirbusi su deradikalizavimo programomis, kurias JAV taikė Irake. Per savo karjerą ji ėmė interviu iš šimtų įtariamų teroristų – iš skirtingų šalių, priklausančių skirtingoms religijoms. Jos teigimu, IS užverbuotieji išsiskiria savo žiaurumu. Pavyzdžiui, IS naujokai gali užbaigti privalomą šariato kursą tik įrodydami savo atsidavimą žiauriam ekstremizmui.
„Atvedami kaliniai, kuriems jie turi nupjauti galvas. Tą mums nuolat patvirtina. Turėjome vieną pabėgusį iš IS, kuris pasakojo, kad rankose jau laikė peilį, rengėsi įkaitui nupjauti galvą, kai suvokė, kad juk tai – tikras žmogus. Metė peilį ir pabėgo. Tačiau jis buvo sučiuptas, grąžintas į apmokymus“, – pasakoja A.Speckhard.
Nestosi į IS – šeima mirs iš bado?
Um Mohammad – moteris, kuri dirbo IS dalinyje, turėjusiame užtikrinti, kad moterys paklustų griežtoms taisyklėms. Jos teigimu, daug aukštesnio rango IS narių yra užsieniečiai – tai galioja ir moterims. Jie baudžia sirus, kurie jiems atrodo nemusulmoniški, o tai labai didina įtampą IS valdomose teritorijose.
IS užverbuotieji išsiskiria savo žiaurumu. Pavyzdžiui, IS naujokai gali užbaigti privalomą Šariato kursą tik įrodydami savo atsidavimą žiauriam ekstremizmui.
Ji kartu su vyru prie IS prisijungė Rakos mieste. Iš pradžių Um Mohammad sako tikėjusi, kad IS atneš tvarką ir teisingumą, bet palaipsniui šios iliuzijos buvo išsklaidytos. Kurį laiką jie vis tiek liko Rakoje, nes jiems gyvenimas ten buvo geras – buvo duotas namas, mokėtos reguliarios algos. Per mėnesį ji gaudavo maždaug 150 JAV dolerių.
„Gyvenome geriau už sirus, kurie neprisijungė prie IS, – teigia ji. – Valgėme keptą vištą ir ėrieną.“ Tai irgi nestebina, teigia A.Yaylas, nes IS kontroliuoja ekonomiką, įskaitant ir būstą, maistą, degalus.
„Vienas vyras mums pasakojo, kad laikėsi šešis mėnesius, bet tuomet pasidavė – nebegalėjo išmaitinti savo šeimos ir prisijungė prie IS. Turime pavyzdį, kai 14 metų berniukas manė privalantis prisijungti prie IS, kad galėtų aprūpinti savo šeimą. Girdėjome net apie 13-14 metų mergaites, kurios buvo įsitikinusios, kad turi ištekėti už IS kovotojų, kad savo šeimoms gautų maisto“, – pasakoja jis.
Kai Um Mohammad vyras buvo nukautas per mūšį, ji nusprendė bėgti, nes žinojo, kad bus verčiama ištekėti už kito IS teroristo. Kartu su broliais, sesėmis ir tėvais ji pabėgo į Turkiją, kur dabar slapstosi.
Omaras, buvęs IS vaikas-karys, teigia, kad norėtų grįžti namo, bet žino, kad negali. Turkijoje jis dabar išgyvena rinkdamas medvilnę.
Per pokalbį „Skype“ jis pravirko kalbėdamas apie tai, kaip pasiilgo gimtinės. Paklaustas, ką pasakytų jaunuoliams, kurie svarsto apie prisijungimą prie IS, jis nedvejodamas atsakė: „Nedarykite to. IS yra blogis. IS nėra musulmoniška. Jie tik meluoja.“
