Uždniestrė ne vieną dešimtmetį egzistavo kaip pilkoji zona palei rytinę Moldovos sieną. Šis įšaldytas konfliktas žingsnis po žingsnio formavo regioninę politiką, tačiau liko už tarptautinio dėmesio ribų.
Tai baigėsi Kyjivui ir Kišiniovui ėmusis koordinuotų veiksmų, dėl kurių regionas iš laisvo koridoriaus tapo griežtai kontroliuojamu anklavu.
Visiška blokada
Sausio 1 d. Ukraina uždarė maždaug 450 km ilgio sieną su Uždniestre, pradėdama plataus masto saugumo patikras bet kokiam žmonių ar prekių judėjimui.
Tuo pat metu Moldovos valdžios institucijos sustiprino kontrolės punktus, išplėtė mobiliųjų patrulių skaičių ir sugriežtino vidaus kontrolę, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų jokių teisės aktų vykdymo spragų.
Kartu šie veiksmai prilygsta visiškai blokadai, įgyvendinamai teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis, o ne karine jėga.
Strateginis tikslas – sumažinti Rusijos buvimą Uždniestrėje neprovokuojant tiesioginės konfrontacijos. Skaičiuojama, kad apie 1500 regione dislokuotų Rusijos karių dabar yra atkirsti nuo reguliaraus degalų tiekimo, įrangos ir logistinės paramos.
Daugelį metų Maskva, siekdama išlaikyti savo pajėgas ir įtaką, pasikliovė neoficialiais prekybos keliais, palankiai nusiteikusiomis įmonėmis ir silpna muitinės priežiūra. Uždarius šiuos kanalus, išlaikyti reikšmingą karinį buvimą tampa vis sunkiau ir politiškai brangiau.
Dėl blokados Uždniestrės separatistinė vadovybė taip pat netenka autonomijos, kuria kadaise naudojosi. Apribojus išorės prieigą, regionas praranda galimybę veikti savarankiškai arba tyliai tarnauti kaip Rusijos spaudimo svertas Europos Sąjungai.
Įstatymas, o ne jėga
Pažymima, kad labai svarbu, jog pasitelktos priemonės remiasi sienų, muitinių, geležinkelių ir oro erdvės kontrole, kurią teisiškai turi teisę vykdyti ir Moldova, ir Ukraina.
Oro erdvės apribojimai neleidžia tiekti prekių oro transportu, o kelių ir geležinkelių transportas sustabdomas, jei jis nepraeina bendrų patikrinimų. Dabar judėjimui reikalingas abiejų šalių leidimas, taip užpildant spragas, kurios anksčiau leido tiekti prekes.
Praktiškai Uždniestrė nebėra laisvo judėjimo zona. Bet kokia išorinė parama tampa labai matoma ir labai rizikinga.
Moldovos vyriausybė šalies viduje taip pat siekia sugriežtinti centrinę autonominių regionų kontrolę, taip dar labiau apribodama Rusijos įtakos erdvę. Uždniestrės atskyrimas nuo išorinių gyvybinių linijų kartu silpnina politinius tinklus Moldovoje, kurie priklausė nuo tarpvalstybinės paramos.
Lengvos išeities Maskvai nėra
Dabar Rusija turi vis mažiau galimybių atsiųsti daugiau ar rotuoti karius. Ji neturi išėjimo prie jūros, oro koridorius tapo neveiksnus, sausumos keliai atsidūrė visiškoje Ukrainos ir Moldovos kontrolėje.
Slapti bandymai apeiti blokadą gali būti atskleisti ir sukelti diplomatinių padarinių, o atviri veiksmai iš karto atkreiptų dėmesį, pabrėžė „Euromaidan Press“.
Blokada žymi aiškų pokytį Moldovos ir Ukrainos kovoje su Rusijos įtaka – pirmenybė teikiama nuolatiniam teisiniam spaudimui, o ne atviram konfliktui.
Nutraukdamos prekybą ir logistiką, dėl kurių Uždniestrė veikė už Moldovos valdžios ribų, abi šalys griežtina kontrolę nesukeldamos karinio atsako.
Jei šios strategijos bus laikomasi, ji palaipsniui silpnins Rusijos pozicijas ir kartu stiprins Moldovos judėjimą glaudesnio saugumo ir politinio susiliejimo su Europa link – to siekiama ne jėga, o koordinavimu, teise ir laiku.
