Iškyla tarptautinės teisės ir tarptautinių organizacijų egzistavimo dilema.
NATO 1974 metais jau buvo faktiškai paralyžiuota, kuomet, nepaskelbus karo, įsiplieskė karinis konfliktas dėl Kipro tarp dviejų Aljanso valstybių Turkijos ir Graikijos.
Šiuo metu visiškai rimtai svarstoma karinių JAV veiksmų galimybė Grenlandijoje ir Kanadoje, kas vėl reikštų NATO krizę. Tik šiuo atveju aktyvus dalyvis būtų svarbiausia Aljanso valstybė, todėl tai galėtų reikšti jau ne krizę, o NATO egzistavimo pabaigą. Tiesa, žinant prezidento Donaldo Trumpo politikos ypatumus, visa tai gali būti tiesiog derybinė taktika ir spaudimas tam, kad būtų pasiekta norimų nuolaidų.
Kituose, svarbiuose Amerikai ir gyvybingai svarbiuose Rusijos išgyvenimui regionuose įtampa ne mažėja, o didėja – ypač po Nicolaso Maduro nušalinimo ir pagrobimo Venesueloje.
Indija rusišką naftą gali pakeisti nafta iš Venesuelos
Pokyčiai, tarkime, jaučiami Indijoje. Pažymėtina, kad didžiausia Indijos naftos perdirbimo kompanija, pasikeitus aplinkybėms ir atšaukus sankcijas, siekia importuoti naftą iš Venesuelos. Tuo būdu, būtų suduotas smūgis Rusijai, nes tiekimas iš jos būtų „diversifikuotas“ ar, paprasčiau tariant, pakeistas.
Ryškėja labai aiški tendencija. Faktiškai, labai efektyviai ir sistemingai mažinama Rusijos geopolitinė įtaka vos ne visuose regionuose, kur iki šiol ji naudojosi ypač palankiais santykiais ir įtaka.
Tikėtina, kad dėl Trumpo įsikišimo du Rusijos piliečiai iš įgulos vis tik buvo išlaisvinti, nors Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai liko areštuoti.
Ir jokios kompensacijos. Tik, kad vaikas labai neverktų, galima juk šiek tiek paglostyti. Vieno iš perimtų Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio įgulos nariai turėjo stoti prieš teismą. Tikėtina, kad dėl D.Trumpo įsikišimo du Rusijos piliečiai iš įgulos vis tik buvo išlaisvinti, nors Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai liko areštuoti. Atrodytų, tarsi, saldainis nuskriaustam vaikui, kas iš esmės situacijos nekeičia, bet parodo, kieno viršus.
Rusijai liko tik vienas sąjungininkas ten
Rusijai Amerikos žemyne liko tik vienas sąjungininkas – Kuba. Ir tai, matyt, neilgam, nes, „užsukus“ tiekimo kranelius iš Venesuelos ir matant Rusijos negalią apskritai kažkaip paveikti procesus, tenykštis režimas ilgai neišsilaikys. Valstybės sekretoriui Marcui Rubio, gimusiam Kubos emigrantų šeimoje, tai dar ir principinis asmeninis klausimas. Ne veltui jis įspėjo Kubos vyriausybę „susirūpinti“.
Kubos ekonomika krenta į bedugnę
Ekonomika ten patiria ne šiaip sunkumus, o tiesiog krenta į bedugnę. Eksporto potencialo nėra, priklausomybė vien nuo importo. Trūksta maisto, kuro, energijos, medikamentų. Prielaidos pokyčiams yra. Tiesa, autoritariniai režimai kartais išgyvena ilgiau nei tikimasi.
Įtampa neslūgsta Irane. D.Trumpas labai entuziastingai palaiko senatoriaus Lindsey Grahamo šūkį „Padarykime Iraną vėl didžiu“. Irano valdžia susirūpinusi. Visuomenės protestai įgavo neįprastai didelį mastą. Priežastys ne tik ekonominės, bet ir politinės. Išsigandusi vadovybė jau siekia kontaktų su JAV administracija. Užsienio reikalų ministras mėgino mažinti įtampą ir kalbėjosi su Steve‘u Witkoffu apie Irano branduolinės programos ribojimą. Ar tai pagelbės? Gal jau per vėlu. JAV įspėjo savo piliečius palikti Iraną.
Akivaizdu, kad Amerika rimtai svarsto atakų prieš Irano infrastruktūrą, taip pat ir oro smūgių galimybę. Vis neslopsta gandai apie dabartinio Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei pabėgimą iš šalies. Oficialiai gandai nepatvirtinti. Ambicijų sugrįžti į valdžią neslepia ryškiausia opozicijos figūra Reza Pahlavi, nuo 1979 metų gyvenantis emigracijoje.
Artimesniuose Rusijai regionuose, kuriuose ji ilgą laiką mėgavosi išskirtinu dominavimu, taip pat vyksta negrįžtami procesai.
Kas nutiko su Rusijos „taikdariais“ Uždniestrėje
Štai, nuo sausio pradžios Moldova ir Ukraina ypač sustiprino sienos kontrolę su Uždniestre. Netgi pasigirsta vertinimai, jog tai faktinė blokada. Tampa sudėtinga, jei apskritai įmanoma, tiekti prekes, kurą, aprūpinti pusantro tūkstančio karių Rusijos „taikdarių“ kontingentą. Moldovos vadovybė neslepia tikslų susijungti su Rumunija. Apie tai neseniai pareiškė prezidentė Maia Sandu. Rumunijos vadovybė taip pat palaikytų tokį sprendimą, jei tam pritartų Moldova. Iki šiol susijungimui pritardavo 30-40 proc., bet situacija gali ir pasikeisti. Rusijai ir ten gali nelikti svertų ką nors įtakoti.
Tik ką Amerika griežtai sukritikavo Rusiją ir apkaltino ją „nepagarba D.Trumpo pastangoms pasiekti taiką“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tikrai ne be pagrindo buvo itin optimistiškas po paskutinio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, ypač turėdamas omenyje saugumo garantijų projektavimą ir sutartinus Europos ir JAV veiksmus. Neseniai D.Trumpas viešai palaikė jau pusmetį Senate parengtą sankcijų Rusijai paketą.
Tai gal šiame „žingsnis pirmyn, žingsnis atgal“ procese kaip nors prasiverš tendencija „pirmyn“.
Vėl viskas priklausys nuo to, kiek Rusija, jau net fiziškai jausdama tirpstančią akyse savo geopolitinę įtaką, pajėgs toliau užsispyrusiai priešintis bei prieštarauti, ir kiek Vakarams pakaks politinės valios bei drąsos įgyvendinti tai, ką jau seniai reikėjo padaryti.
