100 metų liepą sulaukęs E.Priebke, niekada nepripažino esąs kaltas dėl žudynių per antrąjį pasaulinį karą, ir tvirtino tiktai vykdęs įsakymus.
„Įsakymas atėjo tiesiai iš Hitlerio Berlyne, – sakė jis 1996 metais Italijos karo tribunole Romoje vykusiame teisme. – Kiekvieną atsisakiusį paklusti būtų teisusi SS“.
E.Priebke 1998-aisais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl sąsajų su žudynėmis 1944 metais Italijoje Ardeatino urvuose, kur buvo sušaudyti 335 įkaitai, tarp jų 75 žydai.
Suimtieji anuomet buvo nužudyti šūviais į pakaušį, keršijant už 33 vokiečių karių žūtį per partizanų išpuolį.
Teigta, kad Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hitleris įsakė už kiekvieną nužudytą vokietį sušaudyti po dešimt italų. Tuo tarpu E.Priebke buvo kaltinamas, jog ne vien dalyvavo tose egzekucijose, bet ir įsakė nužudyti penkis kitus suimtuosius, kurie per klaidą buvo atvežti į minėtus urvus.
Po karo E.Priebke pabėgo į Argentiną, gyveno daugiau kaip 40 metų, kol buvo suimtas 1994-aisiais, o 1995 metais išduotas Italijai, kur vyko jo teismo procesas. 1999 metais nuteistasis paprašė suteikti jam malonę dėl trapios sveikatos ir senyvo amžiaus. Jam buvo leista likusią bausmės dalį atlikti namų arešte.
Pastaruosius kelerius metus jis gyveno savo advokato bute Romoje.
Po teismo savo apeliacijoje E.Priebke pavadino Italijoje buvusias žudynes „siaubingu dalyku, asmenine tragedija“. Bet neatrodė, kad sąžinė būtų jį graužusi.
„Jei būčiau galėjęs sustabdyti tą siaubą, būčiau sustabdęs. Bet mano žūtis nebūtų išgelbėjusi tų nekaltųjų“, – parašė jis.
uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius
