R.Vannacci – buvęs Italijos karinių specialiųjų pajėgų generolas, kuris 2021–2022 m. ėjo Italijos karinio atašė Maskvoje pareigas. Pasak jį pažinojusio buvusio Jungtinės Karalystės karinio atašė Rusijoje Johno Formano, italas atvirai žavėjosi Rusija.
Jo teigimu, R.Vannacci patiko „stiprios rankos“ lyderystės ir tvarkos idėja. Kaip pažymima, tai – tipiškas daugelio Italijos karininkų bruožas. Pasakojama, kad jo žmona mėgo Maskvos švarą, o jis pats anksčiau sakė, jog ten jo vaikai galėjo „saugiai žaisti žaidimų aikštelėje“, kaip kad senais laikais Italijoje.
Dar 2021 m. pabaigoje, kai Rusija sutelkė savo pajėgas prie sienos su Ukraina, R.Vannacci toliau tvirtino, kad invazijos nebus. Pasak J.Formano, italas buvo nepatyręs ir garsiai tuo įtikinėjo net Italijos ambasadorių Maskvoje.
„Jis neturėjo patikimų šaltinių ir kentėjo nuo arogancijos, pernelyg didelio pasitikėjimo savimi bei naivumo“, – vardijo J.Formanas.
2022 m. vasarį, kai Rusija pradėjo puolimą, R.Vannacchi atsidūrė tarp 24 Italijos diplomatų, kurie gegužės mėn. buvo išsiųsti iš Maskvos. Tai buvo atsakas į analogišką Italijos žingsnį Rusijos diplomatų atžvilgiu.
Grėsmė Europos vienybei
Dabar R.Vannacci ragina nutraukti Italijos paramą Ukrainai ir panaikinti sankcijas Rusijai. Jo reitingas šalyje viršijo 7 proc. ir iš dalies atima balsus iš premjerės Giorgios Meloni, kuri prieš kitų metų rinkimus gali būti priversta sudaryti su juo koaliciją.
Buvęs Jungtinės Karalystės karinis atašė įspėjo: jei Italija pradės dvejoti dėl paramos Ukrainai, tai „pradžiugins Maskvą“, kuri siekia bet kokia kaina palaužti Europos vienybę.
Europos tarptautinių santykių taryba tiesiogiai pavadino R.Vannacci „Rusijos įtakos Italijoje Trojos arkliu“.
Nepaisant to, J.Formanas nemano, kad R.Vannacci yra Rusijos agentas – jo nuomone, politiką lemia ne ryšiai su Rusijos karine žvalgyba (GRU), o jo paties ambicijos Rusijos atžvilgiu.
Pasirinko Putiną
Kaip antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, visi, ką jis sutiko Romoje, diskusijas apie būsimus rinkimus Italijoje pradėdavo nuo „Vannacci efekto“.
Pasak politologo, J.Vannaci dar neseniai buvo beveik nežinomas, tačiau viską pakeitė 2023 m. jo išleista knyga, tapusi bestseleriu.
R.Vannacci programa siūlo „remigraciją“ – dalies migrantų grąžinimą į kilmės šalis, griežtesnes šeimų susijungimo ir pilietybės taisykles, didesnę paramą daugiavaikėms šeimoms, civilinių sąjungų panaikinimą ir griežtesnę abortų politiką, rašė L.Kojala.
Be to, politikas ragina priešintis Žaliajam kursui, nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, nebedidinti gynybos išlaidų pagal NATO susitarimus, atkurti dialogą su Maskva ir rusiškų dujų importą (iki plataus masto invazijos Rusija tiekė apie 40 proc. dujų; importo beveik neliko, tačiau 2026 m. vasarą dujos vis dar vid. kainavo 1/3 daugiau nei 2021 m. Tad niša šiam siūlymui tarp rinkėjų yra).
„Pats jis prorusiško politiko etiketę atmeta ir sako esąs „už Italiją ir Europą“. Paklaustas, ką rinktųsi – Vladimirą Putiną ar Volodymyrą Zelenskį, R.Vannacci pernai pasirinko V.Putiną“, – rašė ekspertas.
Jo teigimu, pažadas keisti politiką Rusijos atžvilgiu turi auditoriją Italijoje.
„Apklausos rodo, kad 34 proc. italų norėtų, jog Vakarai spaustų Kyjivą siekti taikos teritorinių nuolaidų kaina, dar 15 proc. norėtų nutraukti paramą. 52 proc. būtų pasirengę vėl pirkti rusiškas dujas, o 58 proc. nepritaria didesnėms gynybos išlaidoms. Tad Meloni pasirinkta kryptis toli gražu nėra savaime suprantama.
Tai nereiškia, kad Italija po kitų rinkimų nusisuks nuo NATO ar pakeis savo geopolitinę kryptį. Tačiau išlaikyti esamą liniją nebus lengva“, – reziumavo L.Kojala.



