Tai buvo būtent povandeniniai dronai, nes sprogmenų svoris neleidžia manyti, kad dalyvavo koviniai narai, teigia analitikai.
Pirmasis tikėtinas variantas – dronas „Toloka“, kuris buvo demonstruojamas viešai, tačiau apie jį gana ilgai nebuvo girdėti, rašo „Defence Express“. Kalbama apie TLK 400, kurio ilgis 4-6 metrai, veikimo nuotolis – 1200 km, o kovinės galvutės masė – iki 500 kg. Arba TLK 1000, kurio ilgis 4-12 metrų, nuotolis – 2000 km.
Antrasis variantas – 6 metrų ilgio, 1 metro skersmens dronas „Marička“, kurio veikimo nuotolis iki 1000 km, o galima krovinio masė – daugiau kaip 1000 kg.
Pažymima, kad povandeninis dronas turėjo įveikti daugiau nei 650 kilometrų, kad pasiektų tiltą. „Šiuo atveju paskutiniai keli kilometrai objektyviai yra sunkiausi, nes reikia atsižvelgti į rusų akustinių jutiklių išdėstymo galimybę, taip pat aiškiai įveikti farvaterį, neatsitrenkiant į bonines užtvaras“, – rašo „Defence Express“.
Nors taip pat yra tikimybė, kad dronas buvo pritvirtintas prie Rusijos laivo, plaukiančio į Azovo jūrą per Kerčės sąsiaurį, pridūrė analitikai.
Savo komentare portalui 15min karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečių pranešimuose skelbiama, jog sprogimo ekvivalentas prilygsta 1100 kg trotilo.
Anot jo, atgabenti tokį kiekį sprogmenų fiziškai rankomis būtų labai sudėtinga.
„Be to, atstumas nuo kranto iki tilto būtų sunkiai įveikiamas ir narams. Teoriškai, tai būtų galima įgyvendinti pasitelkus povandeninius dronus, bet juos valdyti taip pat sudėtinga, nes po vandeniu nesklinda radijo bangos. Galbūt būtų galima atgabenti sprogmenis dalimis įprastais dronais ir tiesiog juos nuskandinti toje vietoje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
