Izraelio kariuomenė patvirtino, kad ieškodama įkaitų kūnų kasinėjo kapines Gazoje

Izraelio kariuomenė (IDF) patvirtino pranešimus, kad jos kariai iškasė kai kuriuos kapus Gazos kapinėse, ir paaiškino, kad šių veiksmų ėmėsi norėdama įsitikinti, jog ten nėra palaidoti įkaitų kūnai.

Izraelio kariuomenės pareiškime, kuriuo atsakoma į NBC užklausą šiuo klausimu, teigiama, kad IDF yra „pasiryžusios vykdyti savo skubią misiją – išgelbėti įkaitus ir surasti bei grąžinti Gazoje laikomų įkaitų kūnus“.

„Gavusios svarbios žvalgybinės ar operatyvinės informacijos, IDF vykdo tikslias įkaitų gelbėjimo operacijas konkrečiose vietose, kuriose, kaip rodo informacija, gali būti įkaitų kūnų“, – rašoma toliau pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./Palestinečiai apžiūri iškasinėtus kapus Gazos Ruože.

„Įkaitų atpažinimo procesas, vykdomas saugioje ir alternatyvioje vietoje, užtikrina optimalias profesines sąlygas ir pagarbą mirusiesiems. Kūnai, kurie, kaip nustatyta, nėra įkaitų kūnai, grąžinami oriai ir pagarbiai.“

„Jei ne smerktinas „Hamas“ sprendimas paimti įkaitais Izraelio vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, tokios paieškos... nebūtų reikalingos“, – teigiama pranešime.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Gazos Ruože paskelbti nuolatines paliaubas, su sąlyga, kad nedelsiant bus paleisti islamistų kovotojų laikomi Izraelio įkaitai ir išardyta „Hamas“.

EP priimtoje rezoliucijoje raginama „visam laikui nutraukti ugnį ir atnaujinti pastangas siekiant politinio sprendimo su sąlyga, kad nedelsiant ir besąlygiškai bus paleisti visi įkaitai, o teroristinė organizacija „Hamas“ bus išardyta“.

Už šią neįpareigojančią EP rezoliuciją balsavo 312 teisės aktų leidėjų, 131 buvo prieš, o 72 susilaikė.

„Scanpix“/AP nuotr./Europos parlamentas

Europos Sąjungos valstybės narės dar nerado bendros pozicijos dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto Gazos Ruože. Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, tvirtai remia Izraelį, o kitos linkusios palaikyti palestiniečius.

Toks bendros pozicijos trūkumas išryškėjo ir EP. Centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) nepritarė pradiniam raginimui besąlygiškai nutraukti ugnį, teigdama, kad tai riboja Izraelio teisę gintis.

„Raginimas nuolat nutraukti ugnį Gazos Ruože, kaip siūloma rezoliucijoje, kenkia Izraelio teisei į savigyną ir kelia dar didesnį pavojų įkaitų gyvybei“, – pareiškė ELP.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Teheranas nėra itin mėgstamas Artimųjų Rytų regione, kalbėdamas apie Pakistano kariuomenės smūgius Iranui.

„Kaip matote, Iranas nėra itin mėgstamas regione“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas. 

Prezidentas pridūrė, kad Vašingtonas šiuo metu bando suprasti, kaip toliau klostysis padėtis regione.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paragino Iraną ir Pakistaną vengti įtampos eskalavimo po to, kai abi šalys apsikeitė oro smūgiais viena kitos teritorijoje.

„Labai atidžiai tai stebime. Nenorime, kad padėtis Pietų ir Vidurinėje Azijoje paaštrėtų, ir, kaip tikriausiai numanote, palaikome ryšius su Pakistano kolegomis“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Tai dvi gerai ginkluotos šalys ir mes nenorime, kad regione, būtent tarp šių dviejų šalių, įsipliekstų ginkluotas konfliktas“, – žurnalistams „Air Force One“ lėktuve pareiškė jis.

Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ir Jungtinės Karalystė tęs smūgius Jemeno husiams, Irano remiamiems sukilėliams toliau puolant prekybinius laivus Raudonojoje jūroje.

„Klausiate, ar jie veiksmingi, ar jie sustabdo husius? Ne. Ar jie ketina juos tęsti? Taip“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J.Bidenas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Joe Bidenas

Kiek vėliau ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad smogė Jemeno husių sukilėliams, taikydamiesi į priešlaivines raketas. Vašingtono teigimu, sukilėliai planavo panaudoti šiuos ginklus išpuoliams Raudonojoje jūroje.

„Šį rytą mes vėl tai padarėme, smogdami (...) porai priešlaivinių raketų, kurios, kaip turėjome pagrindo manyti, buvo ruošiamos paleisti į pietinę Raudonosios jūros dalį“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. 

Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pažadėjo tęsti išpuolius prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje po Jungtinių Valstijų sprendimo Irano remiamą grupuotę vėl įtraukti į teroristinių organizacijų sąrašą.

Praėjusią savaitę JAV ir Jungtinė Karalystė beveik 30 objektų Jemene apšaudyti panaudojo daugiau kaip 150 šaudmenų, o vėliau amerikiečių pajėgos atakavo husių radarą, kas buvo pavadinta tolesniais veiksmais, susijusiais su ankstesniais smūgiais.

Praėjusį mėnesį JAV įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę, kad apsaugotų Raudonosios jūros laivybą nuo husių, kurie kelia pavojų tranzito maršrutui, kuriuo vyksta iki 12 proc. pasaulinės prekybos.

Husiai teigia, kad išpuolius Raudonojoje jūroje rengia, solidarizuodamiesi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kariauja su kovotojų grupuote „Hamas“. 

Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą pasmerkė Pakistano smūgius, ketvirtadienio rytą įvykdytus netoli Saravano miesto Sistano ir Beludžistano provincijoje.

Pareiškime priduriama, kad Teheranas yra įsipareigojęs palaikyti gerus kaimyninius santykius su Pakistanu, tačiau ragina Islamabadą užkirsti kelią „bazių ir ginkluotų teroristinių grupuočių“ kūrimuisi Pakistano teritorijoje.

VIDEO: Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Ministerija taip pat aprašo antradienį Irano įvykdytą smūgį Pakistano Beludžistano provincijoje ir teigia, kad pastebėjusi, jog kovotojų grupuotė ketina iš Irano išvykti į Pakistaną, „surengė prevencines operacijas prieš šią teroristinę grupuotę“.

Irano užsienio reikalų ministras jau yra sakęs, kad ši operacija buvo nukreipta prieš kovotojų grupuotę „Jaish al-Adl“, kurią jis pavadino „Irano teroristine grupuote“ Pakistane.

Pareiškime priduriama, kad smūgiai buvo suduoti atokiau nuo gyvenamųjų rajonų ir kad į Irano pasienio pajėgų pareigas įeina susidoroti su bet kokiomis grėsmėmis savo žmonėms ar šaliai.

VIDEO: Pakistanas smūgiavo Iranui

Pakistanas smūgiavo Iranui

Dabar Artimuosiuose Rytuose vyrauja painus ir pavojingas metas, kai kelios šalys vykdo tarpvalstybinius raketų ir dronų smūgius.

Šį mėnesį Izraelis, „Hamas“, JAV, Jungtinė Karalystė, Libanas, Iranas, Jemenas, Sirija, Irakas ir Pakistanas jau paleido raketas ir bepiločius lėktuvus arba patyrė jų smūgius.

Taigi ar visi šie incidentai yra kaip nors susiję? Ir taip, ir ne, sako BBC korespondentas Frankas Gardneris.

Didžiausias ir daugiausiai gyvybių nusinešantis konfliktas tebėra Izraelio ir „Hamas“ konfliktas Gazoje, kuris tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Kadangi JAV yra Izraelio sąjungininkės, Vašingtono veiksmus regione daugelis laiko Izraelio palaikymu.

Tai pasakytina ir apie padėtį Raudonosios jūros pietuose, kur Irano remiami husių sukilėliai taikosi į laivybą, taip, anot jų, remdami palestiniečius Gazoje.

JAV ir jų sąjungininkės teigia, kad tai tėra jūrų piratavimas ir terorizmas. Husiai sako, kad jie nustos tik tada, kai Izraelis panaikins Gazos blokadą.

Iranas, palaikantis glaudžius ryšius su „Hamas“, husiais ir „Hezbollah“, šaudo savo raketas.

Jo taikiniais buvo „Islamo valstybės“ grupuotė Sirijoje – tai atsakas į jų neseniai įvykdytą savižudžių sprogdintojų išpuolį Kermano mieste, Irako Kurdistane esančią vietą, kuri, jų teigimu, buvo Izraelio šnipinėjimo bazė, ir išpuolį prieš beludžų separatistus Pakistane, dėl kurio kilo diplomatinis nesutarimas su Islamabadu.

Būtų gerai, jei nė vienas iš šių incidentų nesukeltų platesnio masto karo Artimuosiuose Rytuose ir dauguma šalių nori to išvengti. Tačiau bendrai jie didina įtampą regione, kuriame yra gilių ir, atrodo, neišsprendžiamų problemų, tvirtina BBC žurnalistas.

en.wikipedia.org/JAV kariškių nuotr./JAV kariai Irake lipa iš sraigtasparnio

Irako ministras pirmininkas Mohamedas Shia al Sudani ketvirtadienį pakartojo savo raginimą JAV vadovaujamai tarptautinei kovos su džihadistais koalicijai pasitraukti iš jo šalies, regione smarkiai išaugus įtampai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Tarptautinės koalicijos misijos užbaigimas yra būtinybė Irako saugumui ir stabilumui“, – sakė jis per televizijos transliuotą renginį Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje.

„Tai taip pat būtinybė siekiant išsaugoti konstruktyvius dvišalius santykius tarp Irako ir koalicijos šalių“, – pabrėžė M. Shia al Sudani.

Jo vyriausybei yra reikalinga su Iranu susijusių partijų parama. Pastarosiomis savaitėmis premjeras ne kartą sakė, kad norėtų matyti užsienio karių pasitraukimą iš Irako.

M. Shia al Sudani komentarai pasirodė po JAV smūgių proiranietiškoms grupėms, suduotų reaguojant į atakas prieš amerikiečių ir kitas koalicijos pajėgas Irake, rengtas nuo spalio vidurio.

Koalicijos pajėgos Irake buvo dislokuotos 2014 metais, kovai su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Pentagonas nurodo, kad nuo spalio 17-osios iki sausio 11-osios buvo užfiksuota mažiausiai 130 atakų: 53 Irake ir 77 Sirijoje.

Atsakomybę už daugumą dronų ar raketų atakų prieš užsienio karius prisiėmė „Islamo pasipriešinimas Irake“ – su Iranu susijusių ginkluotų grupuočių darinys, kuris nepritaria JAV paramai Izraeliui, kariaujančiam Gazos Ruože.

Sausio pradžioje per JAV drono smūgį žuvo aukšto rango kariškis ir dar vienas „Hashed al Shaabi“ frakcijos „Harakat al Nujaba“ narys. Šias frakcijas sudaro daugiausia proiranietiškai nusiteikę buvę sukarinti daliniai, dabar integruoti į Irako ginkluotąsias pajėgas.

M. Shia al Sudani ketvirtadienį sakė, jog taip pat būtina „nedelsiant pradėti dialogą, pasiekti supratimą ir grafiką dėl tarptautinių patarėjų misijos pabaigos“.

JAV Irake yra dislokavusios maždaug 2,5 tūkst. karių, o Sirijoje – 900. Jie priklauso tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS. Kitos partnerės yra Prancūzija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

Koalicija Irake sako, kad nuo 2021-ųjų pabaigos yra sustabdžiusi visas kovines misijas ir kad Irako karinėse bazėse yra tik dėl patarinėjimo ir instruktavimo. 

M. Shia al Sudani pareiškė, kad koalicijos nebereikia.

„Šiandien, kaip rodo visų specialistų Irake ir tarp mūsų draugų analizė, ISIS nekelia grėsmės Irako valstybei“, – sakė jis, pavartodamas kitą IS akronimą.

Pakistanas teigia, kad jo mirtinų oro smūgių metu buvo smogta „teroristų slėptuvei“ Irano teritorijoje.

Pakistano kariuomenė teigė, kad atakavo Beludžių išlaisvinimo frontą (BLF), kuris yra kovotojų grupuotė, siekianti Beludžistano – Pakistano provincijos – nepriklausomybės.

Daug beludžų taip pat gyvena kaimyninėje Irano provincijoje Sistane ir Beludžistane, taip pat Afganistane, skelbia BBC.

BBC nuotr./Pakistanas smogė Iranui Sistano ir Beludžistano provincijoje

BLF jau dešimtmečius kovoja su Pakistano vyriausybe šiame regione – tai viena iš kelių jau daugelį metų regione veikiančių kovotojų grupuočių.

Kovotojai teigia, kad centrinė Pakistano vyriausybė išnaudoja didžiulės provincijos išteklius, išgaudama didelius dujų ir naudingųjų iškasenų išteklius, tačiau neduodama naudos 15 mln. ten gyvenančių žmonių.

BLF kartu su kitais Beludžistano kovotojais dažnai puola dujų projektus, infrastruktūrą ir karinius kontrolės punktus Beludžistane.

Jie taip pat kėsinasi į Kinijos projektus regione, kurie yra didelės Pakistano ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos dalis.

Per šiuos išpuolius kartais žūsta kinų darbininkai, nors Pakistanas užtikrina, kad daro viską, ką gali, kad juos apsaugotų.

Nors atrodo, kad Irano ir Pakistano išpuoliai, kuriais apsikeitė Iranas ir Pakistanas, didina pavojų, kad regione gali padažnėti karo veiksmai, „Chatham House“ analitinio centro teigimu, smūgių pobūdis gali apriboti tokią grėsmę.

Sanamas Vakilis, „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius, BBC radijo 4 laidai „World at One“ sakė, kad iš pradžių „atrodė labai pavojinga Iranui pažeisti kaimyninės šalies, kuri yra branduolinė valstybė, suverenitetą“.

„Tačiau atrodo, kad abiejų pusių išpuoliai buvo proporcingi, todėl panašu, kad čia yra erdvės deeskalacijai. Kadangi abi šalys puola „teroristines grupuotes“, kurios, atrodo, kelia grėsmę abiem šalims, yra erdvės nusileidimui“, – pridūrė jis.

Irano ir Pakistano diplomatai reagavo į antradienį ir ketvirtadienio rytą įvykdytus smūgius.

Irano užsienio reikalų ministerija dėl šio klausimo iškvietė Pakistano reikalų patikėtinį, o Pakistanas atšaukė savo ambasadorių iš Irano ir neleido Teherano pasiuntiniui grįžti į Islamabadą.

Tačiau kokią reikšmę turi tai, kad iškviestas aukščiausio rango Pakistano diplomatas Irane?

Trumpas atsakymas – tai gana įprastas nepasitenkinimo demonstravimas, tarptautiniu mastu suprantama diplomatijos kalba, kuria aiškiai išreiškiama šalies, reikalaujančios pasiaiškinti arba išsiųsti užsienio aukšto rango pareigūną, politinė valia.

Pakistanas žinojo, kad Iranui atakavus taikinius jo teritorijoje, jis turi imtis atsakomųjų veiksmų ir būti matomas, kad tai daro, sako BBC korespondentė Lyse Doucet.

Apstulbintas „broliško“ kaimyno įvykdyto jo suvereniteto pažeidimo, jis greitai nusprendė atsakyti tuo pačiu, taip įrodydamas, kad gali ir yra pasirengęs smogti.

Kaip ir Iranas, jis teigė, kad smogdamas beludžų separatistams siekė užkirsti kelią „gresiančiam puolimui“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pakistanas smogė Iranui

Pakistanas taip pat žinojo, kad jį stebi kitos regiono valstybės. Į šį sąrašą papuola ilgametė regiono varžovė Indija ir Afganistanas.

Abi kaimynės taip pat jau seniai kaltina Pakistaną, kad šis suteikia prieglobstį priešiškoms pajėgoms.

Atrodo, kad taip siekiama nustatyti „raudonąsias linijas“ Iranui ir kitoms draugiškoms ir nelabai draugiškoms šalims, kurios galbūt ketina imtis panašių veiksmų, skelbia BBC.

Šiuo veiksmu taip pat buvo siekiama užtikrinti šalies prestižą. Šis beprecedentis ir netikėtas „akis už akį“ atsakas įvyko tuo metu, kai Pakistano karinė ir žvalgybos institucija, kuri ilgą laiką vaidino lemiamą vaidmenį tiek užsienio, tiek vidaus politikoje, patyrė didelį spaudimą šalies viduje.

Iki ilgai atidėliotų rinkimų šalyje, kurią taip pat kamuoja finansų krizė, liko vos kelios savaitės.

Padidėjo įtampa, atšaukiami ambasadoriai. Prireiks laiko šiai žalai atitaisyti ir nepasitikėjimui sumažinti. Tačiau abi pusės, atrodo, mano, kad tai yra geriausias kelias į priekį, sako BBC.

„AP“/„Scanpix“/Gazos Ruožo gyventojai griuvėsiuose

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad per spalio 7 dieną prasidėjusį palestiniečių kovotojų grupuotės ir Izraelio karą žuvo mažiausiai 24 620 žmonių.

Ministerijos pranešime teigiama, kad per karą šioje palestiniečių teritorijoje taip pat buvo sužeista 61 830 žmonių.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Vida Press nuotr./Konfliktas tarp Irano ir Pakistano

Buvęs Pakistano gynybos ministras Asifa Yaseenas teigia, kad šalies vidaus neramumai galėjo būti veiksnys, lėmęs sprendimą atakuoti Irano teritoriją.

„Manau, kad visuomenė labai spaudžia vyriausybę ką nors daryti“, – BBC sakė A.Yaseenas.

Jis pridūrė, kad tiki, jog „abiejų šalių išpuoliai ties tuo bus sustabdyti“ po to, kai Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas pasikalbėjo su savo kolega iš Pakistano.

A.Yaseenas teigė, kad tai ženklas, jog Iranas nenori tolesnio eskalavimo ir kad abi šalys turi pradėti derybas.

Shutterstock nuotr./„Ryanair“ orlaivis

„Ryanair“ teigia, kad skrydžius į Izraelį ir iš jo atnaujins vasario 1 d., remdamasi EASA rekomendacijomis ir kitų Europos vežėjų atnaujintais skrydžiais.

Didžiausia pagal keleivių skaičių Europos oro transporto bendrovė „Ryanair“ teigia, kad iš pradžių vykdys sutrumpintą skrydžių tvarkaraštį maršrutais į Karlsrūhę / Baden Badeną, Marselį, Memmingeną, Milaną ir Vieną bei iš jų.

Spalio 9 d. Airijos pigių skrydžių bendrovė atšaukė visus skrydžius į Izraelį ir iš jo po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

„Lufthansa“, „Swiss“, „Austrian“ ir „Aegean“ jau atnaujino skrydžius į Tel Avivą. Oro bendrovė „Air France“ pranešė, kad sausio 24 d. planuoja atnaujinti maršrutą iš Paryžiaus.

Stopkadras/Pakistanas smogė Iranui

Pakistano išpuolis Irano žemėje yra pirmasis išorinis sausumos puolimas prieš Iraną nuo 1980-ųjų, kai Saddamo Husseino pajėgos įsiveržė į Iraną ir pradėjo žiaurų aštuonerius metus trukusį karą.

Pirminė Irano reakcija buvo gana santūri – tik pusė sakinio, kuriuo Užsienio reikalų ministerijos atstovas pasmerkė šiuos veiksmus. Provyriausybinė Irano žiniasklaida pabrėžė, kad per Pakistano išpuolius šalyje žuvę asmenys nebuvo Irano piliečiai.

Revoliucinė gvardija tylėjo, o tai reiškia, kad ji vis dar svarsto, kaip reaguoti. Atrodo, kad jie buvo nustebinti, pastebi BBC specialioji korespondentė Kasra Naji.

Pasak jos, be abejo, jie patys tai užsitraukė, kai šią savaitę per dvi dienas atakavo taikinius trijose šalyse, įskaitant savo kaimynus Iraką ir Pakistaną, su kuriais anksčiau palaikė gerus santykius, o  dabar jie yra pašliję.

Scanpix nuotr./Husių sukilėlis, Pakistano smūgis Irane ir Izraelio prezidentas

• Izraelio prezidentas Davoso konferencijoje pareiškė, kad iš Teherano sklinda „blogio imperija“, su kuria turi susidurti labai stipri koalicija, ir kad Gazos gyventojus supa teroro tinklas. Isaacas Herzogas sakė, kad milijardai dolerių išleidžiami pasauliui destabilizuoti, o Iranas finansuoja savo statytinius visame regione. Apie padėtį Gazoje jis sakė: „Mums rūpi, mums rūpi, mums skaudu, kad mūsų kaimynai taip kenčia.“ Jis pridūrė, kad jie yra apsupti teroro tinklo, kurį Izraelis pasiryžęs pašalinti.
• Izraelio kariuomenė pareiškė, kad veikia „piečiausioje teritorijoje, kurioje iki šiol veikė IDF sausumos pajėgos“. Ji teigia, kad ten taikosi į „Hamas“ infrastruktūrą, ir tvirtina radusi „daugybę ginklų ir žvalgybos dokumentų, įskaitant dešimtis rankinių granatų, AK-47, šaudmenų, kasinėjimo įrangą, paleidimo įrenginius, granatsvaidžius, sprogmenis ir kovos valdymo dokumentus“.
• Per Izraelio oro antskrydį prieš namą Rafos mieste Gazos Ruožo pietuose žuvo mažiausiai 16 žmonių. Žuvusiųjų giminaitis sakė „Al Jazeerai“, kad nuo spalio 7 d. šeima tris kartus persikėlinėjo Gazos Ruože, kad būtų saugi. Izraelio kariuomenė ne kartą įsakė Gazos civiliams gyventojams bėgti į pietus.
• Izraelis Gazos Ruože ir toliau tęsia interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų blokadą. Pasak interneto prieigos teisių gynimo grupės „NetBlocks“, dabartinis sutrikimas trunka jau penkias dienas. Apskaičiuota, kad 85 proc. Gazos Ruožo gyventojų yra priversti palikti savo namus ir kovoja dėl maisto, o vietos valdžia teigia, kad nuo spalio 7 d. per Izraelio aviacijos smūgius žuvo beveik 25 000 palestiniečių.
• Ankstų ketvirtadienio rytą per oro antskrydį pietų Sirijoje žuvo mažiausiai devyni žmonės, o jį tikriausiai surengė Jordanijos oro pajėgos, sakė Sirijos opozicijos aktyvistai, ir tai buvo naujausias iš kelių smūgių teritorijoje, kurioje aktyviai veikia tarpvalstybiniai narkotikų kontrabandininkai. Agentūra „Associated Press“ praneša, kad Jordanija iš karto nepatvirtino, jog smūgis buvo smogtas Svaidos provincijoje, ir kilo neaiškumų dėl žuvusiųjų skaičiaus.
• Teheranas griežtai pasmerkė Pakistano smūgį Irane, per kurį žuvo devyni žmonės ir kuris, pasak Islamabado, buvo nukreiptas prieš „teroristus“. Irano Sistano-Beludžistano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas sakė, kad tarp žuvusiųjų yra trys moterys ir keturi vaikai, kurie nėra Irano piliečiai. Šis smūgis buvo surengtas po anksčiau Pakistane įvykdyto Irano išpuolio, kuris, pasak Teherano, taip pat buvo nukreiptas prieš teroristus. Pakistanas pareiškė, kad jo kariuomenė yra itin aukštos parengties būsenoje, o į bet kokius naujus Irano „nusižengimus“ bus reaguojama ryžtingai.
• Separatistinė Beludžų išlaisvinimo armija pareiškime nurodė, kad Pakistano smūgiai Irane buvo nukreipti prieš jos žmones ir juos pražudė. Turkija paragino Iraną ir Pakistaną toliau neaštrinti situacijos.
• JAV kariuomenė surengė dar vieną raketų smūgių bangą prieš husių grupuotės kontroliuojamus objektus – tai jau ketvirtas kartas per savaitę, kai ji tiesiogiai smogė šiai grupuotei Jemene. Smūgiai buvo vykdomi iš Raudonosios jūros.
• Indijos karinis jūrų laivynas ketvirtadienį pranešė, kad reagavo į dronų atakos iš laivo Adeno įlankoje pavojaus signalą ir kad laivo įgula yra saugi, o laive kilęs gaisras kontroliuojamas.

Stopkadras/Pakistanas smogė Iranui

Europos Sąjunga teigia esanti susirūpinusi dėl „smurto spiralės Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų“ po to, kai Pakistanas ir Iranas pastarosiomis dienomis smūgiavo vienas kito teritorijose.

„Šie išpuoliai, įskaitant išpuolius Pakistane, Irake ir Irane, dabar kelia didžiausią Europos Sąjungos susirūpinimą, nes jais pažeidžiamas šalių suverenitetas ir teritorinis vientisumas, be to, jie daro destabilizuojantį poveikį regionui“, – sakė Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Niekada nėra geras ženklas, kai dvi šalys, ypač dvi didelės ir įtakingos šalys, tokios kaip Iranas ir Pakistanas, apsikeičia tokiais smūgiais.

Tačiau nepaisant nuolaužų, civilių aukų ir kai kurių aštrių kalbų, tai vis dar neatrodo kaip tikra krizė, teigia BBC korespondentas Paulas Adamsas.

Pasak jo, Irano ir Pakistano santykiai yra sudėtingi, bet draugiški.

VIDEO: Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Iranas surengė mirtiną oro smūgį Pakistane

Šią savaitę jų ministrai susitiko Davose, o jų kariniai jūrų laivynai surengė bendras pratybas Ormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankoje.

Abi šalys yra panašiai susirūpinusios dėl neteisėtos pasienio teritorijos, kurioje aktyviai veikia narkotikų kontrabandininkai ir kovotojų beludžų grupuotės.

Po abiejų oro antskrydžių abi šalys siekė pabrėžti, kad tai nebuvo išpuoliai prieš brolišką kaimyną.

Po antradienio Irano veiksmų Pakistanas išreiškė didelį viešą pasipiktinimą ir kalbėjo apie „rimtas pasekmes“.

Ketvirtadienio rytą Iranas išsikvietė Pakistano reikalų patikėtinį, pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai, „pareikšti protestą ir paprašyti paaiškinimo“.

VIDEO: Pakistanas smūgiavo Iranui

Pakistanas smūgiavo Iranui

Tačiau apie išpuolį Irano televizija beveik nepranešė, o Teherano reakcija atrodo gana santūri.

Valdžios institucijos nurodė, kad aukos, tarp kurių buvo moterų ir vaikų, nebuvo Irano piliečiai.

Iranas tikriausiai žinojo, kad Pakistanas jausis priverstas reaguoti. Kiekviena pusė patenkino savo garbę ir galbūt patenkino viešosios nuomonės reikalavimus, sako BBC.

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Irane BBC sakė, kad Irano išpuoliai prieš Pakistaną ir Pakistano atsakas į juos yra susiję su vidaus politika.

Robertas Macaire'as sakė, kad nors tarpvalstybiniai išpuoliai yra labai rimti, žmonės turėtų „žengti žingsnį atgal“ – atsižvelgiant į tai, kad tai nėra dviejų šalių tiesioginis tarpusavio puolimas.

Vida Press nuotr./Konfliktas tarp Irano ir Pakistano

Abipusiai smūgiai buvo nukreipti prieš kovotojų grupuotes, veikiančias viena kitos teritorijoje, sakė jis radijo laidai „Radio 4 Today“, pridurdamas, kad Irano ir Pakistano pasienyje jau daugelį metų kyla problemų.

Abiem valstybėms padalytą Beludžistano regioną R.Macaire'as apibūdino kaip „neteisėtą“ teritoriją, kurioje veikia pagrindinės narkotikų kontrabandos gaujos, atsakingos už tūkstančius žmogžudysčių.

Jis įspėjo, kad nors abi šalis sieja „sudėtingi santykiai“, jos visada „puikiai sugyveno ir tvarkė šiuos santykius“.

„Kalbant apie Pakistano pusę, suprantu, kad, atsižvelgiant į tai, jog šie smūgiai buvo suduoti jų teritorijoje, šalies viduje būtų gana sudėtinga neduoti tam tikro atsako.“

„Scanpix“/AP nuotr./Hina Rabbani Khar

Buvusi Pakistano užsienio reikalų ministrė Hina Rabbani Khar teigia, kad Irano veiksmai antradienį buvo „neracionalūs, neteisėti ir eskaluojantys“.

Ji sakė, kad Irano smūgiai „vyko esant stabiliems santykiams su kaimynu, su kuriuo [Iranas] turi 900 km sieną“.

H.R.Khar socialiniame tinkle X rašė, kad regionas negali sau leisti dar vienos eskalacijos.

„Šiandienos Pakistano veiksmai rodo, kad jis niekada nepasirinks eskalacijos, bet turi ir valios, ir gebėjimų atsakyti į išorės grėsmes ir bet kokį išpuolį prieš savo suverenitetą.“

Pasak vietos Sirijos žiniasklaidos ir konfliktą stebinčių stebėtojų, anksti ketvirtadienį per įtariamus Jordanijos oro antskrydžius pietų Sirijoje žuvo dešimt žmonių, įskaitant vaikus.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad Jordanijos valdžios institucijos iš karto nepateikė jokių komentarų.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas

Turkija rekomendavo Iranui ir Pakistanui toliau neaštrinti konflikto ir paragino kuo greičiau atkurti ramybę.

„Reuters“ praneša, kad spaudos konferencijoje Jordanijoje Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas sakė, kad kalbėjosi su abiejų šalių kolegomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pakistanas smogė Iranui

Pakistanas kalba atsargiai, minėdamas apie tai, kad taikosi į kovotojus, o ne į patį Iraną.

Nepaisant to, kad Iranas trečiadienį naudojo tokią pačią kalbą, kuria pagrindė, kodėl surengė šiuos smūgius, Pakistanas nesakė, kad tai yra atsakomieji veiksmai.

Vietoj to Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, kad smūgiai buvo pradėti, nes jie turėjo žvalgybinės informacijos apie „gresiančią didelio masto teroristinę veiklą prieš Pakistaną“.

Tai rodo, kad, nepaisant smūgių, Pakistanas stengiasi dar labiau neįkaitinti situacijos, sako BBC.

Pakistano kariuomenė pareiškė, kad po atsakomųjų smūgių į Iraną išlieka „nuolatinėje parengtyje“.

Pareiškime kariuomenė teigė, kad jos smūgiai prieš „teroristų naudojamas slėptuves Irane“ buvo „veiksmingi“.

Pareiškime teigiama, kad jie buvo nukreipti prieš „teroristines organizacijas“, t. y. Beludžistano išlaisvinimo armiją ir Beludžistano išlaisvinimo frontą.

Jame priduriama, kad kariuomenės pasiryžimas „užtikrinti Pakistano suverenitetą ir teritorinį vientisumą nuo bet kokių nelaimingų atsitikimų išlieka nepajudinamas“.

„Manoma, kad dialogas ir bendradarbiavimas yra protingas sprendžiant dvišalius dviejų kaimyninių broliškų šalių klausimus“, – sakoma pareiškime.

Pakistanas anksti ketvirtadienį, praėjus dviem dienoms po Irano atakų Pakistano teritorijoje, pradėjo atsakomuosius raketų smūgius į Iraną.

Pakistano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad keli žmonės žuvo Sistano ir Beludžistano provincijoje, skelbia BBC.

Vida Press nuotr./Konfliktas tarp Irano ir Pakistano

Štai ką žinome iki šiol:

• Irano valstybinės žiniasklaidos duomenimis, per smūgius žuvo devyni žmonės.
• Pakistanas teigė, kad jo smūgiai smogė „teroristų slėptuvėms“ Irano Sistano ir Beludžistano provincijoje.
• Pakistanas teigė, kad veikė atsižvelgdamas į „patikimą žvalgybinę informaciją apie gresiančią didelio masto teroristinę veiklą“, ir nurodė, kad žuvo keli „teroristai“.
• Jis pridūrė, kad „visiškai gerbia“ Irano „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, tačiau jo veiksmai ketvirtadienį buvo „Pakistano nepalaužiamo ryžto saugoti ir ginti savo nacionalinį saugumą nuo visų grėsmių išraiška“.
• Pakistanas griežtai pasmerkė antradienį Irano įvykdytą smūgį, kurio metu buvo smogta Pakistano Beludžistano provincijos teritorijoje netoli Irano sienos.
• Iranas primygtinai tvirtino, kad jo smūgiai buvo nukreipti tik prieš etninę beludžių musulmonų sunitų grupuotę „Jaish al-Adl“, kuri vykdė išpuolius Irane, o ne prieš Pakistano piliečius.

Pakistano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį Pakistanas surengė smūgius Irano teritorijoje, nukreiptus prieš separatistinius beludžų kovotojus, praėjus dviem dienoms po to, kai Teheranas pareiškė atakavęs kitos grupuotės bazes Pakistano teritorijoje.

Iranas dar prieš smūgiuodamas Pakistanui stiprino savo raumenis regione.

Iranas iš pradžių smūgiavo Sirijoje prieš, Teherano teigimu, „Islamo valstybės“ objektus ir Irake, kur, jo teigimu, smogė Izraelio šnipinėjimo centrui. Bagdadas atšaukė savo ambasadorių iš Teherano.

Twitter/Pakistanas smogė Iranui

Prieš Irano smūgius Pakistanui atrodė, kad kaimyninių šalių ryšiai gerėja: Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas ir Pakistano Kakaras šią savaitę susitiko Davose.

Pakistano komentarai po atsakomųjų smūgių rodo, kad Pakistanas nori suvaldyti ginčą, tačiau analitikai perspėjo, kad jis gali tapti nekontroliuojamas.

„Irano motyvacija pulti Pakistaną lieka neaiški, tačiau, atsižvelgiant į platesnį Irano elgesį regione, ji gali paaštrėti“, – „Reuters“ sakė JAV Taikos instituto Pietų Azijos saugumo vyresnysis ekspertas Asfandyras Miras.

„Teheranui nerimą kels tai, kad Pakistanas, smogdamas Irano teritorijoje, peržengė ribą, kurios net JAV ir Izraelis stengėsi nepažeisti“, – teigė ekspertas.

Buvęs Pakistano gynybos ministras Khwaja Asifas tvirtino, kad tai buvo atsakomieji veiksmai.

„Buvo duotas pamatuotas atsakas, ir tai buvo svarbu, – sakė jis televizijai „Geo TV“. – Iš šalies turėtų būti nuolat dedamos pastangos, kad tai nebūtų eskaluojama.“

Abi kovotojų grupuotės, prieš kurias nukreiptas smūgis, veikia teritorijoje, kuri apima Pakistano pietvakarinę Beludžistano provinciją ir Irano pietrytinę Sistano-Beludžistano provinciją. Abi šios provincijos yra neramios, turtingos naudingųjų iškasenų ir iš esmės neišsivysčiusios.

BLF, į kurią Islamabadas nusitaikė Irano teritorijoje, vykdo ginkluotą sukilimą prieš Pakistano valstybę.

Nukentėjo Kinijos piliečiai

Per smūgį nukentėjo Kinijos piliečiai ir šios šalies investicijos Beludžistane, kuris yra didžiausia Pakistano provincija pagal plotą, bet mažiausiai apgyvendinta ir išsivysčiusi.

Grupuotė „Jaish al Adl“ (JAA), į kurią Iranas nusitaikė, taip pat yra etninė kovotojų grupuotė, tačiau sunitų islamistinių pažiūrų, kurią Iranas pirmiausia laiko grėsme šiitams.

Ši grupuotė yra surengusi išpuolių prieš Irano galingąjį Revoliucinės gvardijos korpusą.

Anksčiau veikusi kaip „Jundallah“, ši grupuotė prisiekė ištikimybę Irake ir Sirijoje įsikūrusiai džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“.

Žuvusiųjų per Pakistano išpuolį Irane padaugėjo iki devynių, praneša agentūra AFP.

„Šį rytą per raketų ataką viename iš pasienio Saravano kaimų taip pat žuvo du vyrai, taigi žuvusiųjų skaičius išaugo iki devynių“, – teigė oficialioji naujienų agentūra IRNA, cituodama Irano Sistano-Beludžistano provincijos gubernatoriaus pavaduotoją Alirezą Marhamati.

Anksčiau A Marhamati sakė, kad per smūgius žuvo trys moterys ir keturi vaikai.

Per televiziją transliuotame interviu Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi sakė, kad visi žuvusieji „buvo užsienio piliečiai“.

„Associated Press“ praneša, kad separatistinė Beludžų išlaisvinimo armija pareiškime nurodė, kad Pakistano smūgiai Irane buvo nukreipti prieš jos žmones ir juos nužudė.

„Pakistanas už tai turės sumokėti, – perspėjo grupuotė. – Dabar Beludžių išlaisvinimo armija netylės. Mes už tai atkeršysime ir skelbiame karą Pakistano valstybei.“

Irano Sistano-Beludžistano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Ali Reza Marhamati sakė, kad tarp žuvusiųjų yra trys moterys ir keturi vaikai ir kad jie nėra Irano piliečiai.

Irane ir Pakistane veikia kelios sukilėlių grupuotės. Visos jos siekia bendro tikslo – nepriklausomo Beludžistano, skirto etninių beludžių teritorijoms Afganistane, Irane ir Pakistane.

Iraną ir Pakistaną skiria 900 km siena.

Pekinas ketvirtadienį paskelbė norintis tarpininkauti tarp Pakistano ir Irano abiem šioms šalims sudavus smūgių viena kitos teritorijoje, įskaitant smūgį, kai, Teherano teigimu, žuvo mažiausiai devyni civiliai.

„Kinija [...] nuoširdžiai tikisi, kad abi šalys gali laikytis ramiai ir santūriai, vengti įtampos eskalavimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

„Taip pat norime vaidinti konstruktyvų vaidmenį deeskaluojant situaciją, jei to nori abi pusės“, – sakė ji.

Ir branduolinį ginklą turintis Pakistanas, ir kaimyninis Iranas kovoja su rusenančiais sukilimais retai apgyvendintuose regionuose prie bendros sienos.

Ketvirtadienį Pakistanas paskelbė sudavęs smūgių kariniams taikiniams Irane.

Teheranas pranešė, kad reaguodamas į šią ataką, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės, iškvietė Pakistano reikalų patikėtinį.

Trečiadienį Pakistanas pareiškė, kad Iranas jo teritorijoje vėlai antradienį surengė antskrydį, per kurį žuvo du vaikai.

Iranas ir Pakistanas yra artimi Pekino partneriai ir priklauso Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO).

Mao Ning pakartojo, kad Iranas ir Pakistanas yra Kinijai draugiškos ir svarbią įtaką darančios šalys.

AP/ Pakistano laikinasis premjeras Anwaaras ul Haqas Kakaras 

Pakistano laikinasis premjeras Anwaaras ul Haqas Kakaras anksčiau išvyks iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose, Islamabadui paskelbus apie smūgius Irane.

„Atsižvelgdamas į besiklostančius įvykius jis nusprendė sutrumpinti savo vizitą“, – spaudos konferencijoje pranešė pakistaniečių Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mumtaz Zahra Baloch.

„AFP“/„Scanpix“/Vakarų Krantas

Izraelio reidas Vakarų Kranto Tulkaremo mieste tęsiasi jau antrą dieną, skelbia naujienų svetainė "Al Jazeera“, o Jungtinių Tautų organizacija (JT) nurodo, kad žuvo mažiausiai septyni žmonės, įskaitant du vaikus.

Teigiama, kad ketvirtadienį anksti ryte Tulkareme aidėjo sprogimai ir girdėjosi šaudymo garsai. Tuo tarpu Izraelio kariuomenė užblokavo visus įvažiavimus į mieste esančią pabėgėlių stovyklą ir ant stogų pastatė snaiperius, rašo „Al Jazeera“.

Naktį taip pat buvo surengti reidai kitose Vakarų Kranto vietovėse, įskaitant Hebrono ir Ramalos miestus, o trečiadienį per Izraelio smūgį netoli Balatos pabėgėlių stovyklos žuvo penki palestiniečių kovotojai, pranešė JT ir Al Aksos kankinių brigados, Palestinos prezidento Mohammedo Abaso partijos „Fatah“ ginkluotasis sparnas.

Vien tik iš vienos šeimos Tkoo kaime Betliejuje buvo suimti 46 žmonės, taip pat žmonės buvo suimti Balaa, Beit Rima, Kafr ad-Dik ir al-Jalama miestuose, skelbia „Al Jazeera“.

JT humanitarinės pagalbos agentūra trečiadienį pranešė, kad  per Izraelio reidą Tulkareme taip pat buvo sužeisti du medikai ir dar du sulaikyti.

„Ankstų rytą Izraelio pajėgos įsiveržė į stovyklą, kurioje kilo Izraelio pajėgų ir palestiniečių susirėmimai, įskaitant susišaudymą, taip pat pranešta apie pastarųjų panaudotus sprogstamuosius užtaisus.

Vėliau Izraelio aviacijos smūgis buvo nukreiptas į grupę palestiniečių, žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.

Per operaciją buvo sužeisti septyni palestiniečiai, įskaitant du PCRS medikus, ir vienas Izraelio karys“, – teigiama agentūros pranešime.

Dar du Palestinos Raudonojo Pusmėnulio draugijos paramedikus sulaikė Izraelio pajėgos.

Izraelio kariuomenė patvirtino, kad per reidą Tulkareme surengė oro antskrydį, ir pridūrė, kad „per antskrydį žuvo keli teroristai“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Scena susieta su PAR prašymu pripažinti Izraelio veiksmus Gazos Ruože genocidu

Internete pasirodžiusi suimto Izraelio premjero Benjamino Netanyahu nuotrauka kai kuriose socialinių tinklų paskyrose sulaukė džiaugsmingų reakcijų iš tų, kurie dabartiniame kare yra Gazos Ruožo pusėje. Kadras nėra tikras – paredaguotas kompiuteriu arba apskritai sukurtas dirbtinio intelekto. Jei to nematyti plika akimi, tiesą išduoda žiniasklaidos pranešimai – nieko apie politiko suėmimą pastaruoju metu neskelbta.

Nuotrauka, kurioje matyti į B.Netanyahu panašus vyras oranžine uniforma ir surakintomis rankomis, vedamas dviejų prižiūrėtojų, sausio 11-ąją pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.

Plačiau skaitykite ČIA.

KHALED ABDULLAH / REUTERS

Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pajėgos pradėjo ketvirtą smūgių prieš taikinius Jemene etapą, ketvirtadienį pranešė husių žiniasklaida, o Irano remiami sukilėliai pažadėjo toliau pulti Raudonosios jūros laivybą.

„Mes ir toliau taikysimės į Izraelio laivus, plaukiančius į okupuotos Palestinos uostus, kad ir kaip amerikiečių ir britų agresija bandytų mums sutrukdyti“, – husių televizijai „al Masirah“ sakė sukilėlių kariuomenės pareigūnas.

Naujienų agentūros „al Masirah“ ir husių naujienų agentūra „Saba.net“ teigė, kad JAV ir JK smūgiai pataikė į kelis taikinius Jemene, įskaitant Hodeidos uostamiestį ir Taezą – per pastarąją savaitę tai buvo ketvirta smūgių serija.

Anot JAV žiniasklaidos, įskaitant televizijas CBS ir CNN, amerikiečių pareigūnai sakė, kad buvo surengtas dar vienas smūgių etapas prieš nenurodytą skaičių husių taikinių Jemene.

Irano remiamų sukilėliai, žadėdami toliau puldinėti laivybą Raudonojoje jūroje, teigia taip remiantys palestiniečius Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“.

Smūgiai įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad dėl išpuolių Raudonojoje jūroje husių grupuotė vėl įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą.

Praėjusią savaitę JAV ir JK smogė beveik 30 objektų Jemene, panaudodamos daugiau kaip 150 šaudmenų, o vėliau JAV pajėgos atakavo husių radarą.

Vėlai trečiadienį husiai pranešė, kad jie dronu atakavo laivą prie Jemeno krantų. JK jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) sakė, kad dronas pataikė į laivą Adeno įlankoje.

Nors husių atstovas spaudai teigė, kad grupuotė nusitaikė į JAV laivą, britų jūrų rizikos valdymo bendrovė „Ambrey“ nurodė, kad tai buvo su Maršalo salų vėliava plaukiojantis balkeris.

UKMTO nurodė, kad laive kilęs gaisras buvo užgesintas, o laivas ir įgula yra saugūs.