Analizuodami prieš trejus metus įvykusį Jevgenijaus Prigožino maištą, autoriai pažymi, kad buvęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas jau tada suprato esminę tiesą, kurios Kremlius iki šiol nepaiso – Rusija nepajėgi nugalėti Ukrainos įprastame kare.
Prigožino maišto metu Rusijos nuostoliai siekė daugiau kaip 223 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o iki 2026 m. birželio šis skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus ir priartėjo prie 1,4 mln. žmonių.
Tothas ir Sweetas pabrėžia, kad Maskva karinėms reikmėms išleidžia iki 50 proc. valstybės biudžeto ir kas mėnesį netenka iki 35 tūkst. karių, o tai silpnina valstybės stabilumą. Net pagrindiniai Kremliaus propagandistai, tokie kaip Vladimiras Solovjovas, viešai reiškia susirūpinimą dėl lėšų trūkumo gynybinių įtvirtinimų aplink strategiškai svarbius tiltus statybai.
JAV analitikų teigimu, okupacinėms pajėgoms Kryme padėtis sparčiai blogėja dėl sistemingos daugiasritės kampanijos, kurią Ukrainos gynybos pajėgos vykdo nuo pirmųjų plataus masto invazijos mėnesių.
2022 metais, sunaikinusi Berdjansko uostą ir nuskandinusi Juodosios jūros laivyno flagmaną – kreiserį „Moskva“, Ukraina privertė Rusijos karinę vadovybę perkelti savo štabą iš Sevastopolio į Novorosijską.
Vėlesni tikslūs smūgiai dronais bei raketomis „Storm Shadow“ ir SCALP Sakų kariniam aerodromui, taip pat pirmoji sėkminga specialioji operacija, kurios metu buvo susprogdintos Kerčės tilto automobilių ir geležinkelio dalys, padėjo pagrindus visiškai Krymo izoliacijai.
2023–2024 metais Ukraina dar labiau sustiprino atakas – naudodama amerikietiškas ATACMS raketas ji naikino priešo povandeninius laivus, desantinius laivus ir vadavietes.
Markas Tothas ir Jonathanas Sweetas daro išvadą, kad 2025 ir 2026 metais Ukrainos strategija davė aiškių rezultatų – oro gynybos sistemos, naftos bazės ir energetikos infrastruktūra visame pusiasalyje nuolat atsiduria Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ugnies kontrolės zonoje.
Padėtis pasiekė kritinį tašką, kai dėl nuolatinių oro smūgių pusė Krymo liko be elektros, o okupacinė valdžia buvo priversta visiškai uždrausti benzino pardavimą civiliams ir įvesti griežtą degalų normavimą. Sausumos koridorius per okupuotas pietų Ukrainos teritorijas taip pat tapo faktiškai nesaugus dėl nuolatinės Ukrainos dronų veiklos.
Ekspertai visiškai pritaria buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado generolo Beno Hodgeso pozicijai, kad Krymas yra lemiamas šio karo mūšio laukas. Jie pabrėžia, kad strateginei pergalei Ukrainai nebūtina nedelsiant fiziškai susigrąžinti pusiasalį – pakanka padaryti jį netinkamą tolesniam Rusijos kariniam naudojimui. Šį procesą, jų vertinimu, vainikuotų galutinis maždaug 4 mlrd. JAV dolerių vertės Kerčės tilto sunaikinimas.
Atsižvelgdami į milžinišką simbolinę ir karinę Krymo reikšmę Kremliui, Markas Tothas ir Jonathanas Sweetas abejoja, ar Vladimiras Putinas galėtų išlaikyti valdžią ir politiškai išgyventi visiškai praradęs Krymo kontrolę.
Padėtis fronte – naujausia informacija
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas svarsto galimybę imtis radikalių priemonių, įskaitant naują mobilizacijos bangą, kad Rusija galėtų tęsti karą prieš Ukrainą dar kelerius metus.
Rusijos opozicinis leidinys „Verstka“, remdamasis Europos žvalgybos tarnybos informacija, skelbia, kad Rusijos diktatorius kategoriškai nepritaria karo nutraukimui ir šiuo metu tikisi tęsti karinius veiksmus mažiausiai dar dvejus–trejus metus.
Dieną prieš tai Putinas kategoriškai atmetė diplomatinio konflikto sprendimo galimybę ir atmetė naujausias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos iniciatyvas, kurioms anksčiau oficialiai pritarė Vašingtonas.
Tai per diskusiją „YES Dinner Discussion“, vykusią Tarptautinės Ukrainos atstatymo konferencijos (URC 2026) išvakarėse, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas, atsakingas už užsienio pagalbą, humanitarinius klausimus ir religijos laisvę, Jeremy Levinas.
