„Tai (masinė dronų ataka prieš Krymą) yra trečiojo Krymo išlaisvinimo etapo pradžia. Pirmasis etapas – Rusijos oro gynybos slopinimas ir pranašumo ore įgijimas. Antrasis – Rusijos logistikos į Krymą ir iš jo nutraukimas, kitaip tariant, visiškas operacinis pusiasalio apsupimas. Trečiasis etapas – įvairių lygių karinių objektų naikinimas pačiame Kryme“, – sakė jis.
Pasak eksperto, tarp tokių taikinių yra ir dvejopos paskirties infrastruktūra: šiluminės elektrinės, naftos krovos ir perpumpavimo įrenginiai, naudojami logistikoje, geležinkelių elektros tiekimo infrastruktūra, naftos bazės, aprūpinančios dyzeliniu kuru, bei dyzeliniai lokomotyvai, kuriais geležinkeliais gabenama karinė technika.
Toliau, Svitano teigimu, viskas priklausys nuo smūgių intensyvumo ir turimų ginklų kiekio.
„Bus naudojamos ne tik bepilotės sistemos, bet, greičiausiai, ir oro pajėgos su sparnuotosiomis raketomis bei karinis jūrų laivynas su raketomis „Neptun“. Turime platų raketinių ginklų arsenalą... Laukiame balistinių raketų – raketinės pajėgos taip pat turėtų parodyti savo galimybes. Manau, artimiausioje ateityje jų turėsime.
Tuomet jau bus galima kalbėti apie trečiojo etapo užbaigimą. Tai iš esmės būtų parengiamasis etapas prieš Krymo išlaisvinimą, o sausumos operacija šiemet, tikėtina, dar neprasidės“, – pažymėjo ekspertas.
Jo nuomone, Krymą reikėtų išlaikyti tokioje padėtyje vienerius–pusantrų metų, iki kitos pavasario–vasaros karinės kampanijos. Tai, anot jo, būtų optimalu siekiant sumažinti Ukrainos karių nuostolius.
„Krymo išlaisvinimas dar priešakyje. Ne rytoj ir ne poryt. Dabar tai įmanoma tik sistemingais smūgiais Rusijos kariniams objektams ir okupantų išstūmimu iš šios teritorijos. Maždaug po metų būtų galima pradėti sausumos operaciją Krymui išlaisvinti. Ji tęstųsi iki visiško Rusijos imperijos žlugimo, nes be jos žlugimo praktiškai neįmanoma visiškai užtikrinti saugumo ir taikos mūsų žemėje“, – apibendrino ekspertas.
Smūgiai Rusijos objektams Kryme – kas žinoma
Rusija okupavo ir aneksavo Ukrainos Krymą 2014 metais. Kaip pažymima, Vladimirui Putinui pusiasalis tapo vienu svarbiausių laimėjimų – jo vizijos apie Rusiją kaip supervalstybę simboliu ir pagrindiniu logistiniu centru karinėms operacijoms pietryčių Ukrainoje remti.
Tačiau ši strategija, kaip teigiama, vis labiau griūva. Pastarosiomis savaitėmis Ukraina iš esmės pradėjo Krymo blokadą, naudodama vidutinio ir ilgojo nuotolio dronus. Jais naikinami keliai ir kita infrastruktūra, kuria Rusijos pajėgos gabena karius bei ginkluotę į frontą. Taip pat smogta geležinkelio tiltams, kontrolės punktams, pontoninėms perkėloms ir naftos perdirbimo gamykloms, todėl pusiasalyje ėmė trūkti degalų.
Praėjusį savaitgalį Rusijos paskirta Krymo okupacinė administracija netgi sustabdė degalų išdavimą, įskaitant jų tiekimą pagal talonus. Tai yra platesnės degalų krizės, kuri paveikė didelę pietų ir vakarų Rusijos dalį, dalis.
