Karas Ukrainoje: atakuota naftos saugykla Dnipre

Ketvirtadienio įvykius sekite čia.

V.Zelenskis trečiadienį sakė, kad taikos derybos vyksta, tačiau nieko „konkretaus“ iš jų negauta. Aukšto rango Ukrainos pareigūnas nurodė, kad Rusija ir Ukraina nuotolines derybas atnaujins balandžio 1 d. pranešė „Reuters“.

Ukrainos derybininkas  D.Arachamija nurodė, kad Ukraina pasiūlė abiem šalims susitikti, tačiau Rusija pareiškė, kad pirmiausia reikia daugiau nuveikti rengiant sutarties projektą.

Ukraina JAV Kongresui pateikė naują sąrašą konkrečių priemonių ir įrangos, kuri padėtų kovoti prieš į šalį įsiveržusią Rusiją.

Kaip skelbia CNN, į šį sąrašą įtraukti žvalgybiniai ir koviniai dronai,
taktiniai radarai, elektroninės kovos su dronais sistemos. Taip pat prašoma padėti gydyti sužeistus karius ir remontuoti įrangą, įskaitant mobiliąsias karo lauko ligonines. Be to, Ukraina prašo padėti remontuoti šarvuotąją techniką kaimyninėse šalyse, taip pat lėktuvų, kurie gabentų ginklus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas pranešime, kurį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ nurodo, kad į Ukrainos teritoriją perkeliami papildomi Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai. 

„Turimais duomenimis, Šiaurės karinės apygardos karinių dalinių ir padalinių nuolatinės dislokacijos vietose daugumą sudaro nuolatinės tarnybos kariai, o tai rodo, kad galimybės formuoti papildomus dalinius yra išnaudotos“, – taip pat rašoma pranešime. 

Rašoma, kad siekdama užimtų Ukrainos teritorijų kontrolės Rusija bando kurti karinę ir civilinę administraciją, o Chersone ketina rengti „referendumą“ dėl apsišaukėliškos Chersono „liaudies respublikos“ paskelbimo. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai apžiūri numuštą Rusijos lėktuvą

„Baltarusijos Respublikoje esančių Pinsko ir Lunineco gyvenviečių teritorijose buvo aptikti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai, kurie, kaip manoma, buvo išvesti iš Ukrainos teritorijos“, – informuoja generalinis štabas. 

Pranešime rašoma, kad šiauriniame sektoriuje Rusijos pajėgos nebuvo aktyvios – daugiausiai dėmesio skyrė sabotažo ir ardomiesiems veiksmams. 

„Artimiausiu metu tikimasi sustiprinti karinį spaudimą Ukrainos daliniams, kad būtų užtikrintas jų kariuomenės perdislokavimas, o ateityje bus siekiama blokuoti Černihivo miestą“, – teigiama toliau. 

Nurodoma, kad toliau blokuojamas ir apšaudomas Charkivas. Donecko regione didžiausias Rusijos dėmesys sutelktas į Popasnos ir Rubižnės gyvenviečių kontrolę, Mariupolio užėmimą. 

V.Zelenskis trečiadienį vaizdo įrašu kreipdamasis į ukrainiečius sakė, kad derybos su agresore Rusija tęsiasi, tačiau „be jokio konkretumo“.

„Kalbama apie tariamą Rusijos kariuomenės išvedimą iš Kyjivo ir Černihivo, apie tariamą okupantų veiklos šiose teritorijose mažinimą. Mes žinome, kad tai ne pasitraukimas, o pasipriešinimo rezultatas, mūsų gynėjų darbas. Tačiau tuo pat metu Rusijos kariai telkia pajėgas naujiems smūgiams Donbase. Būtent tam ir ruošiamės. Mes netikime niekuo, jokiais gražiais žodžiais“, – sakė prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Mes nieko neatsisakysime ir kovosime už kiekvieną savo žemės metrą, už kiekvieną savo žmogų“, – pridūrė jis.

JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) negali susisiekti su kai kuriais savo darbuotojais, esančiais Mariupolyje, trečiadienį pranešė organizacijos vyriausiasis komisaras Filippo Grandi.  

„Kai kuriems pavyko išvykti. Kai kurie yra viduje ir šiuo metu negalime su jais susisiekti“, – CNN sakė jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Ukrainos delegacijos derybose su Rusija vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad vasario 28 d. Baltarusijoje vykusiame pirmajame derybų raunde Ukrainos delegacijai pavyko pademonstruoti norą derėtis, o po mėnesio buvo pasiekta pažanga.

„Laikiausi pirmojo Rusijos pusės reikalavimų varianto. Jie tai vadina sutartimi, bet man tai tikrai buvo pasidavimo sąlyga. Dabar daugelis tarptautinių partnerių sako, kad padaryta didelė pažanga. Tačiau jei ukrainietis mato tarpinį rezultatą, jis nemato nieko pergalingo. 

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

Iš pradžių kilo noras pakilti nuo stalo ir išeiti. Buvo keliami labai griežti ultimatumai. Turėjome užduotį. Kai ėjome į pirmąjį etapą, paklausėme prezidento, ką laikytume sėkmingu rezultatu“, – pravda.com.ua cituoja D.Arachamijos pasisakymą per televiziją.

Derybininkų vadovas plėtojo mintį: „Ir buvo iškelta užduotis, kad sėkmingas rezultatas sudarytų įspūdį, jog Rusijos Federacija turėtų grįžti namo ir pranešti savo prezidentui, kad su šiais žmonėmis (Ukrainos delegacijos nariais – red.) galima kalbėtis ir jie gali kažką svarstyti, jie yra derybininkai, jie yra įgalioti ir su jais galima kalbėtis.

Kai kilo noras atsistoti ir išeiti, remdamiesi tuo, pasakėme: gerai, perskaitykime, išstudijuokime pozicijas, pateikime keletą kontrpozicijų. Įvykdėme pirmojo turo užduotį, o tada jau buvo šiek tiek lengviau.“

D.Arachamija prognozuoja, kad Rusijos pusė bus patenkinta Sutartimi dėl saugumo garantijų Ukrainai: „Jie (Rusijos Federacija – red.) neatsakė, ar sutinka. Tačiau jaučiu, kad jie sutiks su saugumo garantijomis ir pačiu procesu. Kodėl toks jausmas? Nes konferencijose daug laiko skyrėme būtent šioms garantijoms.“

Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba patvirtino, kad trečiadienį vakare Rusijos raketa pataikė į Dnipre esančią naftos saugyklą. Pranešama, kad įvykio vietoje dirba pareigūnai, o išsamesnę informaciją žadama pateikti vėliau. 

„Nėra žinoma, kad per incidentą kas nors būtų žuvęs ar sužeistas. 
Be to, priešiška raketa pataikė į vieną iš Novomoskovsko gamyklų. 
Nukentėjusiųjų taip pat nebuvo. Detalės nustatomos“, – feisbuke rašo tarnyba. 

Pentagono atstovo spaudai J.Kirby teigimu, Rusijos pajėgos yra „labai, labai arti“ apgriauto Mariupolio miesto centro.

Spaudos konferencijos metu J.Kirby apkaltino Rusiją, kad ji taikosi į civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus ir ligonines.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

Jis taip pat sakė, kad „tinkamu metu“ JAV peržiūrės išmoktas karo pamokas ir savo vaidmenį remiant Ukrainos pajėgas.

„[JAV] apžvelgs, ko išmokome stebėdami ir matydami, kaip Rusija nepakankamai gerai veikė ir kaip, atvirai kalbant, nuostabiai veikė ukrainiečiai“, – sakė jis.

JAV gynybos departamentas pranešė, kad pirmosios šešios iš „maždaug 30“ naujausios JAV saugumo pagalbos Ukrainai siuntų jau atgabentos į regioną.

„Medžiagos į regioną patenka kiekvieną dieną, įskaitant pastarąsias 24 valandas“, - sakė Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby. 

Ukrainos Donbaso regione šiuo metu yra apie 1 tūkst. žmonių, susijusių su Rusijos sukarinta grupuote „Wagner“, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

JAV pastebėjo, kad Rusija „per kelias pastarąsias dienas“ Donbaso regione tapo „daug aktyvesnė“, pridūrė jis. 

„Facebook“ nuotr./„Wagner“ samdiniai Sirijoje

Pentagono atstovas taip pat pabrėžė, kad „Wagner“ grupuotės kovotojai Donbaso regione veikia pastaruosius aštuonerius metus, tad yra sukaupę patirties. 

Ukrainos parlamentas pasiūlė keletą paskatų Rusijos kariuomenei, skelbia „Unian“ naujienų agentūra.

Aukščiausioji Rada svarsto, kad už savanorišką karinės įrangos perdavimą Rusijos kariškiams būtų mokamas įstatymu numatytas atlygis nuo 10 000 iki 1 mln. dolerių.

Parlamente užregistruotas įstatymo „Dėl atlygio už savanorišką Ukrainos kariuomenei tinkamos naudoti valstybės agresorės ginkluotųjų pajėgų kovinės technikos perdavimą nustatymo“ projektas (Nr. 7229).

Įstatyme būtų numatyta, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kitų saugumo tarnybų kariams už kovinių orlaivių (naikintuvų, bombonešių ir atakos lėktuvų) perdavimą mokamas 1 mln. dolerių atlygis, už kovinio sraigtasparnio – 500 tūkst. dolerių, už iki 122 mm kalibro daugkartinio raketų paleidimo įrenginio – 25 tūkst. dolerių, o už didesnio nei 122 mm kalibro tokios pat sistemos – 35 tūkst. dolerių.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvi iliustracija: Rusijos kariuomenė

Sausumos artilerija (savaeigė) įvertinta 100 tūkst. JAV dolerių, pėstininkų kovos mašina (šturmo), šarvuotas transporteris, šarvuota žvalgybinė patrulinė mašina – 50 tūkst. JAV dolerių, karinė transporto priemonė – 10 tūkst. JAV dolerių, 1 arba 2 rango laivas – 1 mln. JAV dolerių, 3 arba 4 rango laivas – 500 tūkst. JAV dolerių, karinis (paramos) paramos laivas – 200 tūkst. JAV dolerių, mažas kovinis (žvalgybinis) laivas – 50 tūkst. JAV dolerių.

Be to, įstatymo projekte numatyta, kad įrangą perduodantys asmenys turi teisę (jų prašymu) išlaikyti paslaptyje valstybės agresorės kovinės įrangos, tinkamos naudoti, perdavimo faktą; gauti naujus dokumentus su naujais identifikaciniais duomenimis; užtikrinti jų buvimo Ukrainos teritorijoje saugumą; sudaryti sąlygas jiems išvykti į saugią trečiąją šalį.

Įstatymo projektas taip pat numato tokias išmokas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kitų Ukrainos saugumo ir gynybos struktūrų kariams, Ukrainos piliečiams už tai, kad jie savanoriškai perduoda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tinkamą naudoti valstybės agresorės kovinę įrangą.

Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas „Telegram“ kanale pasidalijo pranešimu, kuriame apžvelgė situaciją regione. 

Pasak jo, Charkivo srityje Rusija ir toliau atakuoja, tačiau „priešas nevykdo kryptingo karo, o atsitiktinai šaudo raketomis iš daugelio raketų paleidimo įrenginių, artilerijos, minosvaidžių, siekdamas destabilizuoti padėtį Charkive, neleisti grįžti į daugiau ar mažiau normalų gyvenimą net tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvename.“

Pasak jo, karščiausias taškas šiuo metu yra Iziumas – ten mūšiai tęsiasi. 

Ukrainos valdžios institucijoms pavyko humanitariniais koridoriais iš aktyvių kovos veiksmų zonų evakuoti 1530 žmonių, įskaitant 812 žmonių iš Mariupolio.

Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kirilo Tymošenko, per kovo 30 d. buvo evakuota 812 mariupoliečių iš Berdiansko miesto ir 718 Zaporižios srities gyventojų iš kitų gyvenviečių. Visų pirma tai Berdiansko, Melitopolio, Rodovo, Orechovo, Guliaipolės, Vasiljevkos ir Enerhodaro miestų gyventojai.

15min skaitytojo nuotr./Žmonių evakuacija Ukrainoje

Tuo pat metu, nepaisant susitarimų, Rusijos okupantai ir toliau blokuoja žmonių evakuacijos autobusus ir humanitarinės pagalbos konvojus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad šalį ginančios pajėgos sunaikino Rusijos kariuomenės koloną. 

Skelbiama, kad iš maždaug pusės tuzino judančių vienetų 5 buvo visiškai sunaikinti, kiti apgadinti. Feisbuko paskyroje generalinis štabas pasidalijo keliomis atakuotos kolonos nuotraukomis.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriu O.Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, Rusijos prezidentas Vokietijos kancleriui pareiškė, jog kitą mėnesį mokėjimai iš Europos „ir toliau bus atliekami eurais ir, kaip įprasta, pervedami į „Gazprombank“, kuriam sankcijos įtakos neturi“.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Tada „Gazprombank“ atsiskaitymus eurais už rusiškas dujas konvertuos į rublius, S.Hebestreitas citavo V.Putino žodžius.

Anksčiau trečiadienį Kremlius pranešė, kad Rusija, prieš savaitę paskelbusi, jog nuo šiol mokėjimus už gamtines dujas priims tik rubliais, neketina nedelsdama įvesti tokio reikalavimo.

JAV Europos vadavietės vadas generolas Todas Woltersas trečiadienį per Kongreso posėdį įstatymų leidėjams sakė, kad JAV pajėgų išdėstymas Europoje turi keistis, rašo CNN. Pasak jo, pokyčių turi būti ir oro policijos veikloje bei jūrų pajėgų grupėse.

„Tai turi pasikeisti, ir, be abejo, tai yra proga dėl šio beprasmiško Rusijos veiksmo peržiūrėti nuolatinę karinę struktūrą, kuri egzistuoja ne tik Rytų Europoje, bet ir mūsų oro policijos veikloje aviacijoje ir mūsų nuolatinėse jūrinėse jūrų grupėse“, – sakė T.Woltersas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į aštuonias bataliono dydžio kovines grupes, kurias JAV ir NATO steigia Rytų Europos NATO valstybėse narėse.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./NATO kariai

„Šiuo metu Rytų Europoje steigiame aštuonias labai nuoseklias minimalaus bataliono dydžio kovines grupes, kurios turi visas atitinkamas priemones, sujungtas su visomis oro policijos pajėgomis ir visomis nuolatinėmis jūrų laivyno grupėmis, kad galėtume visapusiškiau gintis rytuose ir šiaurėje iki pat Atlanto vandenyno ir atgal į Viduržemio jūrą“, – sakė jis.

NATO valstybės narės prisidės prie pajėgų išdėstymo Europoje stiprinimo ir yra pasiryžusios pakeisti pajėgų išdėstymą iš „rotacinio“ į „nuolatinį“, teigė jis.

T.Woltersas taip pat nurodė, kad JAV turi du centrus, kuriuose dirba „maždaug 100 asmenų“, siekiančių, kad Ukrainai būtų suteikta karinė ir humanitarinė pagalba.

Dalis dalinių, kuriuos Rusija atitraukia iš Kyjivo ir Černihivo regionų, buvo perdislokuoti į Charkivą ir Donecką, raportavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Dalis žmonių, buvusių Černihivo ir Kyjivo kryptimis, yra perskirstomi. Kai kurie iš jų pasirodo Charkivo ir Donecko kryptimi. Dabar priešas ten stiprina savo grupes, kad padidintų spaudimą mūsų vaikinams, kurie gina Ukrainą Charkivo, Donecko ir Luhansko srityse,“ – NSGT sekretorių cituoja pravda.com.ua.

O.Danilovas paragino nepasitikėti Rusijos pareiškimais apie sumažėjusį kovos veiksmų intensyvumą Kyjivo ir Černihivo kryptimis ir nemanyti, kad priešas galutinai atsitraukia.

Paklaustas, ar turima informacijos apie „Wagner“ ir Kadyrovo būrius, kurie dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, O.Danilovas atsakė: „Jie iš viso pasaulio renka visus niekšus, kurie ištroškę žudyti mūsų piliečius. Mūsų žvalgybos agentūros aiškiai seka, iš kur šios grupuotės yra kilusios, turime daug informacijos apie tai, kas konkrečiai priklauso šioms grupuotėms.“

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas trečiadienį pareiškė, kad aplink Kyjivą ir Černihivą vyksta „planuotas karių pergrupavimas“, praėjus dienai po to, kai Rusijos derybininkai pareiškė, kad Maskvos pajėgos imsis žingsnių deeskalacijai aplink šiuos du miestus sumažinti.

„Pirmajame Rusijos ginkluotųjų pajėgų Donbaso ir Ukrainos teritorijoje vykdomos specialiosios karinės operacijos etape buvo planuojama priversti priešą sutelkti savo pajėgas, priemones, išteklius ir karinę techniką didelėms gyvenvietėms šiose teritorijose, įskaitant Kyjivą, išlaikyti“, – sakoma I.Konašenkovo pareiškime, skelbia CNN.

Rusų kariškio propagandinė mintis tęsiama taip: „Sukaustyti jas mūšio lauke ir nešturmuojant šių miestų, siekiant išvengti nuostolių tarp civilių gyventojų, tokiu būdu įveikiant Kyjivo režimo ginkluotąsias formuotes, neleisti šių pajėgų panaudoti pagrindinėje mūsų ginkluotųjų pajėgų operacijų kryptyje – Donbase. Visi šie tikslai buvo pasiekti.“

Ukrainoje esanti 15min žurnalistė apibūdino situaciją Lvivo mieste. Anot jos, miesto centras atrodo beveik nepasikeitęs, o žmonės tęsią savo įprastą gyvenimą, tačiau karinė įtampa pasijunta atsitraukus į atokesnius rajonus.

VIDEO: 15min žurnalistė iš Ukrainos: žmonės jaučia baimę, bet gyvenimas verda kaip įprastai

15min žurnalistė iš Ukrainos: žmonės jaučia baimę, bet gyvenimas verda kaip įprastai

Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, Rusijos kariai apšaudė devynias gyvenvietes ir apgadino mažiausiai aštuonis civilinius pastatus, įskaitant namus ir parduotuves. Yra sužeistų. 

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Doneckas

Policijos duomenimis, per pastarąją parą labiausiai apšaudyti šie regiono miestai ir miesteliai: Mariupolis, Marinka, Krasnohorivka, Avdijivka, Vuhledaras, Volnovacha, Zaliznė, Očeretyne ir Novoselivka-3. Trečiadienį taip pat buvo užpultas Pokrovsko miestas. 

Informacija apie sugriovimus ir aukas vis dar tikslinama, teigia policija.

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad kaltinimai pareikšti rytinio Kramatorsko miesto gyventojui, platformoje „TikTok“ paskelbusiam vaizdo įrašą, „kuriame neigė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir viešai ragino piliečius palaikyti neteisėtus šalies agresorės sprendimus ir veiksmus“.

„Tai pirmas teismui perduotas kaltinimas dėl kolaboravimo“, – sakoma prokuratūros pranešime platformoje „Telegram“.

Kovo viduryje, praėjus vos porai savaičių nuo Rusijos invazijos, Kyjivas priėmė vadinamąjį kolaboravimo įstatymą.

Pagal šį įstatymą, „bendradarbiavimas“ su „priešiškomis“ pajėgomis gali užtraukti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Asmenys, pripažinti kaltais dėl bendradarbiavimo su Rusijos pajėgomis, taip pat negalės 15 metų dirbti valdžios institucijose, įskaitant vietines. Tai pirmas toks įstatymas, priimtas Ukrainos parlamente nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Pasak prokurorų, įsigaliojus šiam įstatymui buvo pradėta daugiau nei 150 tyrimų dėl įtariamo bendradarbiavimo su Rusijos pajėgomis.

Ukraina taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį „neteisėtai“ publikuoti nuotraukas arba vaizdo įrašus, informuojančius apie Ukrainos kariuomenės judėjimą. Tai kelia nerimą žiniasklaidai.

Kaip tviteryje pranešė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, su JAV prezidentu Joe Bidenu jis kalbėjosi apie gynybinę paramą ir naujas sankcijas Rusijai. Taip pat aptarti finansiniai ir humanitarinės pagalbos teikimo klausimai.

Pasak V.Zelenskio, pokalbis truko valandą, jo metu taip pat kalbėta apie karinę situaciją Ukrainoje bei derybų eigą. 

CNN, remdamasi Baltųjų rūmų informacija skelbia, kad J.Bidenas nurodė V.Zelenskiui, jog JAV suteiks Ukrainai 500 mln. dolerių „tiesioginę biudžetinę pagalbą“.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro vadovė Michelle Bachelet nurodė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą, Ukrainoje žuvo 1189 civiliai gyventojai, tarp jų – 98 vaikai. 

Ji pabrėžė, kad tikrasis aukų skaičius daug didesnis, tačiau kai kurias žūtis, pavyzdžiui Mariupolyje, sunku patvirtinti. Pasak jos, civiliai gyventojai patiria neišmatuojamas kančias, o humanitarinė krizė yra kritinė. Pasak M.Bachelet, apgultų miestų civilių gyventojų mirtingumas gerokai išaugo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mariupolis

Plataus masto ir beatodairiškos Rusijos atakos Ukrainos gyvenamosiose vietovėse kelia „didžiulį susirūpinimą“, trečiadienį pareiškė JT žmogaus teisių vadovė ir perspėjo, kad tokie veiksmai gali prilygti „karo nusikaltimams“.

Plačiau skaitykite: JT žmogaus teisių vadovė perspėja dėl „karo nusikaltimų“ Ukrainoje

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja pareiškė, kad per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10 000 Rusijos karių. Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė tik apie 1351 žuvusįjį. 

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland tai pasakė „Current Time“ televizijos eteryje.

Šis skaičius yra kelis kartus didesnis, nei Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi anksčiau. Kovo 25 d. ministerija Rusijoje pranešė apie 1351 kario žūtį.

Tačiau kol nebus realių paliaubų, rimtų derybų irgi nebus.

„Currenttime.tv“ žurnalisto paklausta, ar artimiausiomis savaitėmis įmanomos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja atsakė, kad „to siekia ukrainiečiai ir jų sąjungininkai“, tačiau „Rusija dar iki galo nesuprato, kokia stipri yra Ukrainos kariuomenė“.

„Rusijos pusė patiria neįtikėtinų nuostolių. Mūsų skaičiavimais, žuvo daugiau kaip 10 000 rusų. Tačiau kol nebus realių paliaubų, rimtų derybų irgi nebus“, – sakė V.Nuland.

Slovakija trečiadienį paskelbė nusprendusi išsiųsti 35 Rusijos diplomatus, remdamasi žvalgybos tarnybų pateikta informacija.

Šalis „sumažins Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojų skaičių 35-iais“, naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jurajus Tomaga.

„Apgailestaujame, kad po ankstesnių rusų diplomatų išsiuntimų per porą praėjusių metų Rusijos diplomatinė atstovybė neparodė jokio suinteresuotumo Slovakijoje veikti korektiškai“, – pridūrė jis.

Rusija atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują Ukrainoje ir turi už tai atsakyti, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų. Visi žmogaus teisių pažeidimai ir įtariami karo nusikaltimai turi būti ištirti ir už juos turi būti atsakyta“, – pasisakyme Šiaurės ir Baltijos šalių vardu teigė G.Landsbergis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Šiaurės ir Baltijos šalys išreiškė solidarumą su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis, ginančiais savo šalį ir tarptautinės teisės normas bei principus, ir pareikalavo Rusijos nedelsiant nutraukti atakas, kurių metu nukenčia taikūs civiliai ir civilinė infrastruktūra, bei besąlygiškai išvesti visas pajėgas iš Ukrainos.

Taip pat išreikšta parama kovo 4 dieną Žmogaus teisių tarybos įsteigtai Tyrimų komisijai, kuri tirs Rusijos agresijos kontekste padarytus humanitarinius ir žmogaus teisių pažeidimus, ir paraginta kuo greičiau užtikrinti jos funkcionavimą.

Interaktyviojo dialogo metu Lietuva taip pat padėkojo JT žmogaus teisių stebėjimo misijai už kasdienes ataskaitas ir darbą Ukrainoje.

Pabrėžta, kad tarptautinė bendruomenė ir Žmogaus teisių taryba turi dėti visas pastangas siekiant užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybę už šios brutalios agresijos sukeltą humanitarinę ir žmogaus teisių katastrofą su visą pasaulį apimančiomis pasekmėmis.

2021 metais Lietuva buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui. Tapdama nare Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą, skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje bei siekti JT Žmogaus teisių tarybos efektyvaus reagavimo į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad tam tikrų Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių išvedimas iš Kyjivo į Baltarusiją gali būti taktinis žingsnis. Patarėjas nemano, kad įtampa Kyjivo ir Černihivo regionuose iš esmės sumažės, nes nėra masinio Rusijos karių išvedimo, pranešė UNIAN korespondentas.

„Mano nuomone, grynai psichologiškai Rusijos pusė jau dabar į konfliktą, į karą žiūri šiek tiek kitaip, t.y. supranta, kad pasekmės jai bus pražūtingos – teisinės, ekonominės, finansinės ir reputacinės. Ir ji supranta, kad Ukraina gana konstruktyviai pasiūlė šią sutartį dėl saugumo garantijų. Kaip suprantu, norėdami žengti tam tikrą žingsnį mūsų link, jie mus patikino, kad gerokai sumažins karines operacijas Černihivo ir Kyjivo regionuose“, – sakė M.Podoliakas.

„Scanpix“/AP nuotr./Mychailas Podoliakas

„Deja, kol kas nematome esminio sumažėjimo. Matome, kad viskas tęsiasi kaip buvę, t. y. vyksta išpuoliai prieš mūsų miestus“, – pridūrė jis.

Kartu M.Podoliakas pažymėjo, kad Rusija išveda atskirus dalinius, tačiau tai „nėra masinis reiškinys“.

Jo nuomone, okupacinės pajėgos gali persigrupuoti, nes neturi pakankamų rezervų, o Rusijos delegacijos nariai derybose su Ukrainos delegacija bando tai įvardyti kaip „žingsnį į priekį“.

„Bet vis dėlto mes, kaip Ukraina, normali šalis, skirtingai nuo Rusijos Federacijos vertybių ir moralės požiūriu, laikysime, kad Rusijos Federacija šiuo sprendimu žengia žingsnį taikos, paliaubų ir kariuomenės išvedimo iš Ukrainos teritorijos link“, – sakė M.Podoliakas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su ES vyriausiuoju diplomatu Josepu Borrelliu aptarė padėtį Rusijos užpultoje Ukrainoje. Apie tai abu politikai paskelbė tviteryje.

D.Kuleba trumpoje žinutėje pabrėžė, kad penktasis ES sankcijų Rusijai paketas turi būti kuo griežtesnis ir kuo greičiau priimtas. 

Apie naujas sankcijas Rusijai J.Borrellis tviterio pranešime neužsiminė, tik nurodė, kad ES ir toliau rems Ukrainą bei spaus karą pradėjusią šalį agresorę.  

Kaip praneša CNN, JAV mano, kad V.Putino patarėjai Kremliaus režimo lyderiui teikia klaidinančią informaciją apie tai, kokia yra tikroji Rusijos pajėgų situacija Ukrainoje bei kokį poveikį sankcijos daro šalies ekonomikai.

„Mes manome, kad V.Putiną jo patarėjai dezinformuoja apie tai, kaip blogai veikia Rusijos kariuomenė ir kaip sankcijos žlugdo Rusijos ekonomiką, nes jo vyresnieji patarėjai per daug bijo pasakyti jam tiesą“, – JAV pareigūną cituoja CNN.

Jo teigimu, šis vertinimas paremtas JAV žvalgybos surinktais duomenimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Turime informacijos, kad V.Putinas jautėsi suklaidintas Rusijos armijos. Dabar tarp Putino ir (Gynybos ministerijos) tvyro nuolatinė įtampa, kylanti iš Putino nepasitikėjimo ministerijos vadovybe“, – sakė JAV pareigūnas.

Pareigūnas teigė, kad V.Putinas nežinojo, jog jo kariuomenė „naudoja ir praranda šauktinius Ukrainoje, o tai rodo aiškų tikslios informacijos srauto Rusijos prezidentui sutrikimą“.

Kovo 30 d. per Baltarusijos teritoriją prie sienos su Ukraina toliau juda Rusijos karinės technikos kolonos, pažymėtos raide „V“. Visų pirma juda „Točka-U“ sistemos, taip pat tankai, šarvuotos mašinos, „Tigrai“, „KAMAZ“ sunkvežimiai ir benzinvežiai.

Apie tai per „Twitter“ praneša baltarusių žurnalistas, fotografas Antonas Motolko. Jo žiniomis, ryte karinių PAZ karinių autobusų kolona, pažymėta raide „V“, judėjo iš Rečicos Kalinkovičių (Gomelio sritis) kryptimi greitkeliu M10.

Ryte taip pat pastebėtos kelios Rusijos ginkluotųjų pajėgų „KAMAZ“, pažymėtų raide „V“, kolonos: 6 KAMAZ'ai pasuko nuo R31 link Kalinkovičių, dar 6 judėjo nuo Kalinkovičių link Rečicos keliu M10, o kelios rusiškų KAMAZ'ų, pažymėtų „V“, kolonos judėjo link Kalinkovičių keliu M10.

JAV prezidentas Joe Bidenas kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Skambutis suplanuotas praėjus dienai po to, kai J.Bidenas ir kiti JAV pareigūnai pareiškė ypač atsargiai vertinantys signalus, esą Rusija ketina mažinti karinius pajėgumus Kyjivo srityje. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos žydų bendruomenė neigia rusų okupantų žodžius, kad Umanėje esančiais žydų objektais neva naudojasi „ukrainiečių nacionalistai“.

Apie tai, remdamasi oficialiu Jungtinės Ukrainos žydų bendruomenės kanalu, trečiadienį skelbia agentūra „Unian“.

„Informacija apie tai, kad Umanės sinagogas naudoja kariškiai, neatitinka tikrovės. Trečiadienį, kovo 30 d., oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas per spaudos konferenciją pareiškė, neva žydų objektais Umanėje naudojosi „Ukrainos nacionalistai“.

Jungtinė Ukrainos žydų bendruomenė tvirtina, kad visos sinagogos ir žydų įstaigos Ukrainoje naudojamos tik pagal paskirtį – religinei veiklai vykdyti arba padėti žydų bendruomenių nariams bei vietos gyventojams“, – Rusijos generolų melas paneigiamas pranešime.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio konflikto Ukrainoje energijos kainos ir europiečių pragyvenimo išlaidos toliau augs.

Kipre viešinti Ch.Lagarde pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą praėjusį mėnesį įnešė „didelių abejonių“ dėl Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvų.

ECB vadovės teigimu, šis konfliktas pristabdė greitesnį, nei tikėtasi, atsigavimą po COVID-19 pandemijos, sukuriant daugybę darbo vietų.

„Karo poveikį ekonomikai geriausiai atspindi tai, ką ekonomistai vadina „pasiūlos šoku“. Jis... kartu didina infliaciją ir mažina augimą“, – kalbėjo ji per vieną renginį Nikosijoje.

Pasak Ch.Lagarde, energijos šaltinių kainos turėtų išlikti aukštos ilgesnį laiką. Nuo metų pradžios dujų kaina pakilo 52 procentais, o naftos – 64 procentais.

Maisto kainos taip pat veikiausiai patirs spaudimą, sakė ji, kadangi kviečių eksportas iš Ukrainos ir Rusijos sudaro 30 proc. šių grūdų pasaulio eksporto.

„Tikėtina, kad tam tikruose sektoriuose išliks pasaulinės gamybos problemų“, – sakė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christine Lagarde

Ch.Lagarde teigimu, namų ūkius apima pesimistiškesnės nuotaikos ir jie gali mažinti savo išlaidas.

„Vartotojų pasitikėjimas šį mėnesį pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų gegužės mėnesio ir yra gerokai mažesnis už ilgalaikį vidurkį“, – kalbėjo ji.

Pasak ECB vadovės, karas veikiausiai turės poveikį ir verslo investicijoms.

„Akivaizdu, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnės bus ekonominės išlaidos ir tuo didesnė bus nepalankių scenarijų tikimybė“, – sakė ji.

„Tinkamai reaguodami galime sušvelninti ekonomines karo pasekmes ir valdyti didelį neapibrėžtumo lygį, su kuriuo susiduriame“, – patikino Ch.Lagarde.

Pasak jos, karas Ukrainoje išryškino mūsų „didelį strateginį pažeidžiamumą mūsų saugumo ir prekybos santykiuose, kurį galime ištaisyti tik būdami vieningesni“.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė apie žiaurius rusų okupantų karo nusikaltimus Mariupolio uostamiestyje.

„Mariupolyje Rusijos okupantai kelias dienas paeiliui prievartavo moterį jos šešiamečio sūnaus akivaizdoje. Vėliau ji nuo žaizdų mirė. Jos mažamečio sūnaus plaukai tapo žili“, – pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

„Tai nėra siaubo filmas. Prievartavimai, smurtas, žudynės – štai ką reiškia rusų pasaulis“, skelbia ministerija. 

Muitinės pajamos sudaro 15-20 proc. prieškarinio lygio, t. y. nuostoliai siekia 80 proc. Tai interviu EP sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.

„Iki mėnesio pabaigos iš muitinės tikimės gauti apie 7 mlrd. grivinų (beveik 208 mln. eurų). Nors, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, t. y. prieškarinę padėtį, mūsų planai šiek tiek skyrėsi. Šį kovo mėnesį muitinė turėjo surinkti beveik 39 mlrd. grivinų(1,16 mlrd. eurų). Bus septyni“, – ministrą cituoja epravda.com.ua

S.Marčenka pažymėjo, kad tai yra objektyvi realybė ir neįmanoma pasakyti, kad kažkas blogai atlieka darbą: neveikia didžiausios mūsų muitinės – Kijevo, Odesos, rytų ir šiaurės muitinės.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (HRW) duomenimis, Ukrainoje kovojančios Rusijos pajėgos šalies rytiniame Charkivo regione panaudojo uždraustas priešpėstines minas, rašo CNN. Organizacija nurodė, kad priešpėstines minas kovo 28 d. aptiko Ukrainos sprogmenų neutralizavimo technikai.

„Yra žinoma, kad Rusija turi šių naujai dislokuotų minų, kurios gali beatodairiškai žudyti ir žaloti žmones 16 metrų atstumu“, – teigė HRW ir pridūrė, kad Ukraina tokio tipo minų neturi.

„Scanpix“/AP nuotr./Charkive apšaudytas pastatas

1997 m. tarptautine minų draudimo sutartimi visapusiškai uždrausta naudoti, gaminti, kaupti ir perduoti priešpėstines minas. Rusija nėra tarp 164 šalių, prisijungusių prie šios sutarties, paaiškino HRW.

CNN paprašė Rusijos gynybos ministerijos pakomentuoti šį pranešimą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija, prieš savaitę paskelbusi, jog nuo šiol mokėjimus už gamtines dujas priims tik rubliais, neketina nedelsdama įvesti tokio reikalavimo.

„Mokėjimai ir pristatymai yra daug laiko reikalaujantis procesas“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 23 dieną pareiškė, kad Rusija nuo šiol mokėjimus už į „priešiškas šalis“, į kurių sąrašą yra įtrauktos ir visos ES narės, tiekiamas dujas priims tik rubliais, Maskvai susidūrus su precedento neturinčių sankcijų banga dėl invazijos į Ukrainą.

Manoma, kad ketvirtadienį Rusijos vyriausybė, jos centrinis bankas ir energetikos milžinė „Gazprom“ V.Putinui pristatys sistemą, skirtą priimti mokėjimus už dujas rubliais.

„Nėra taip, kad <...> už tai, kas bus pristatyta rytoj, reikės sumokėti iki [tos pačios] vakaro“, – kalbėjo D.Peskovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Paklaustas, ar bus reikalaujama rubliais mokėti ir už kitą Rusijos eksportą, D.Peskovas sakė, kad tai „idėja, kurią tikrai reikia išnagrinėti“.

„Tai sritis, kurioje dirba ir mūsų vyriausybė“, – pridūrė D.Peskovas.

Vakarų šalys įvedė Maskvai sankcijas, šiai pradėjus invaziją į Ukrainą, o JAV, be kitų priemonių, uždraudė Rusijos naftos ir dujų importą.

Visgi Europos Sąjunga, kuri 2021 metais apie 40 proc. tiekiamų dujų gavo iš Rusijos, dar nėra priėmusi tokio sprendimo.

Penktąją karo savaitę Ukraina pasiekė laimėjimų šiaurės rytuose, kur per kontrpuolimus atstūmė Rusijos pajėgas.

Rusijos kariai iš esmės persigrupavo ir bando įtvirtinti teritoriją, užimtą pirmosiomis invazijos savaitėmis.

Į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio Irpinės priemiesčio meras apie vietovės išlaisvinimą paskelbė pirmadienį. Ukrainos kariuomenei strategiškai svarbu išlaikyti Irpinės kontrolę ginant Kyjivą.

Irpinės meras Oleksandras Makrušynas sakė, kad, preliminariais duomenimis, Irpinėje žuvo iki 300 civilių ir iki 50 kariškių.

„Žmonės, kuriems jiems (rusams – red.) nepatiko, buvo tiesiog sušaudyti. Pasakysiu jums, nors kai kam tai gali nepatikti, bet tai tiesa. Jie traiškė tankais ukrainiečius, kurie jau buvo nužudyti, tiesiog į asfaltą. Buvo baisu žiūrėti“, – miesto vadovą cituoja pravda.com.ua.

Žemėlapis: Ukrainos kontratakos šalies šiaurėje

Pietų Korėjos kompanija „Samsung“ pradėjo atsisakyti žymėti Z savo išmaniųjų telefonų pavadinimuose, atkreipė dėmesį užsienio žiniasklaida. Gamintojas jau atsisakė prekės ženklo su raide Z oficialiose Lietuvos, Latvijos ir Estijos interneto svetainėse.

Pavyzdžiui, „Galaxy Z Fold3 5G“ išmanusis telefonas su sulankstomu ekranu dabar vadinamas „Galaxy Fold3 5G“, skelbia meduza.io.

Teigiama, kad pokyčiai gali būti susiję su karu Ukrainoje. Tuo pačiu metu Ukrainos „Samsung“ svetainėje tokie pakeitimai neįvyko. „Android Headlines“ ir „NotebookCheck“ duomenimis, bendrovė netrukus gali pakeisti išmaniųjų telefonų pavadinimus savo svetainėse visoje Europoje. Pati „Samsung“ oficialių pareiškimų šiuo klausimu dar nepateikė.

Raidė Z yra „Samsung“ sulankstomų išmaniųjų telefonų prekės ženklo dalis nuo jų išleidimo 2020 m. Primenama, kad raidės Z ir V tapo kone oficialiais Rusijos invazijos į Ukrainą simboliais. Iš pradžių ant Rusijos karinių transporto priemonių pastebėti Z ir V vėliau buvo naudojami valdžios ir propagandos, kad parodytų paramą Rusijos kariuomenei, jos okupacinei veiklai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai.

„Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V.Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Ukrainos, nuo praeito mėnesio pabaigos kovojančios su Rusijos karine invazija, lyderis pridūrė, kad Rusijos laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į uostus visame pasaulyje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje. 

Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios, sukėlusios nerimą dėl galimos branduolinės nelaimės.

R.Grossi ne kartą perspėjo dėl šio konflikto keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą.  Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

„Esu Pietų Ukrainos branduolinėje jėgainėje, kad susitikčiau su Ukrainos vyriausybės pareigūnais bei darbuotojais ir pradėčiau teikti TATENA techninę pagalbą šalies branduolinių objektų saugai ir saugumui (užtikrinti)“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA vadovas.

„Labai svarbu būti vietoje, kad galėtume teikti veiksmingą paramą šiais nepaprastai sunkiais laikais“, – pridūrė jis.

R.Grossi taip pat padėkojo šalia Južnoukrajinsko miesto esančios jėgainės darbuotojams už „jų kantrybę ir atsparumą“.

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

„Noriu pasakyti, kad esame čia su jumis, kad esame pasirengę jus paremti visais įmanomais būdais ir formomis“, – sakė jis vaizdo žinutėje, taip pat paskelbtoje tviteryje.

R.Grossi į Ukrainą atvyko antradienį, kad susitiktų su vyriausybės pareigūnais ir atsiųstų į šalį ekspertų bei įrangos, siekiant „padėti išvengti branduolinės nelaimės pavojaus“.

Kiek laiko truks jo vizitas Ukrainoje, TATENA nepraneša.

Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.

Šį mėnesį R.Grossi Turkijoje susitiko su Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrais, kad aptartų branduolinės saugos klausimus, tačiau jokio susitarimo nepasiekė.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba trečiadienį paskyrė keliuose tarptautiniuose teismuose dirbusį norvegų teisėją Eriką Mose vadovauti tyrimui dėl pažeidimų per Rusijos karą Ukrainoje.

E.Mose, buvęs Norvegijos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas, buvęs Tarptautinio Ruandos baudžiamojo tribunolo (ICTR) pirmininkas, buvo paskirtas vadovauti naujai įkurtai nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai.

Žmogaus teisių tarybos pirmininkas Federico Villegasas į trijų narių komisiją taip pat paskyrė Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių ombudsmenę Jasminką Džumhur ir kolumbietį Pablo de Greiff, dirbusį svarbiausiu JT ekspertu teisingumo ir reparacijų klausimais.

Anksčiau šį mėnesį Žmogaus teisių taryba istoriniu balsavimu nusprendė pradėti aukščiausio įmanomo lygio tyrimą dėl pažeidimų, padarytų prieš vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos metu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karinis rusų konvojus

Per Rusijos karą Ukrainoje jau žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai turėjo palikti savo namus.

Kovo 4 dieną priimtoje Tarybos rezoliucijoje „griežčiausiais įmanomais žodžiais“ smerkiami „žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą“.

Kyjivo pateiktame tekste raginama „skubiai ir įrodomai išvesti Rusijos Federacijos karius ir Rusijos remiamas ginkluotas grupes iš visos Ukrainos teritorijos“.

Balsavimu taip pat buvo atvertas kelias įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ir pradėti aukščiausio lygio tyrimą, kokį tik gali užsakyti Taryba, dėl „visų įtariamų pažeidimų“, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Trijų paskirtų tyrėjų bus paprašyta nustatyti šių pažeidimų „faktus, aplinkybes ir priežastis“, ir surinkti įrodymus siekiant „užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje taip pat jau pradėjo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Priešininkas tęsia didelio masto karinę agresiją prieš Ukrainą. Patyrė didelių nuostolių ir, tikėtina, laikinai atsisakė ketinimų blokuoti Kyjivą. Vykdo persigrupavimą ir telkia pastangas puolamajai operacijai Rytų operatyvinėje zonoje. Stiprina materialinio-techninio ir užnugarinio aprūpinimo sistemą Donecko ir Taurijos kryptyse“, – tvirtinama Ukrainos gynybos ministerijos informaciniame pranešime.

Jame teigiama, kad stebimas priešininko pajėgų judėjimas Polesėje išilgai Ukrainos sienos su Baltarusija. O tuo pat metu vyksta okupacinių pajėgų telkimas Černobylio atominės elektrinės (AE) apylinkėse, greta sarkofago, dengiančio 1986 metais sprogusį ketvirtąjį bloką, ir bendrai uždaroje Černobylio zonoje. Pavyzdžiui, užfiksuotas mišrių priešo technikos kolonų judėjimas iš Ivankivo, esančio už 50 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, Černobylio AE link.

Ties Brovarais, esančiais rytiniame Kyjivo pakraštyje, stebimas dalinis rusų padalinių atitraukimas iš okupantų užimtų teritorijų sienos su Rusija link.

Ties Černihivu kiek labiau pastebimo rusų padalinių judėjimo nepastebėta. Priešingai, matyti, kaip priešas vykdo diversinius-žvalgybinius veiksmus, užsiima inžinieriniu pozicijų sustiprinimu, taip pat nesiliauja artilerijos ugnimi apšaudyti infrastruktūros objektus Černihivo rajone.

Vokietija trečiadienį padidino perspėjimo lygį, taikomą pagal su dujų tiekimu susijusį nepaprastosios padėties planą, nerimaudama, kad Rusija gali nutraukti eksportą, jei Vakarų šalys atsisakys atsiskaityti rubliais.

„Ministerijoje bus įkurtas krizių centras“, – spaudos konferencijos metu pranešė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, Didžiojo septyneto (G7) šalims atmetus Rusijos reikalavimą už dujas mokėti jos nacionaline valiuta.

„Išankstinio įspėjimo“ priemonė, pirmoji iš trijų lygių pagal vyriausybės parengtą planą, yra „prevencinė“ ir skirta užtikrinti kuro tiekimą, pažymėjo R.Habeckas.

Tik paskelbus trečiąjį „nepaprastosios padėties“ lygį vyriausybė įsikištų į rinką, kad paskirstytų ribotas atsargas, pirmenybę teikdama „saugotiniems“ vartotojams, įskaitant namų ūkius ir ligonines, sakoma ministerijos pranešime.

Dujų atsargos šiuo metu sudaro 25 proc. pajėgumų, pažymėjo R.Habeckas ir pridūrė, kad tiekimo iš Rusijos sustabdymas turėtų „rimtų“ pasekmių, nors šiuo metu dujos yra tiekiamos.

„Esame tokioje situacijoje, kai kiekviena sutaupyta kilovatvalandė gali padėti“, – pareiškė R.Habeckas kreipdamasi į privačius vartotojus ir įmones bei paragindamas taupyti energiją.

Kremlius antradienį pakartojo, kad už dujų tiekimą Europos Sąjunga galės atsiskaityti tik rubliais.

G7 energetikos ministrai pavadino šį susitarimą „nepriimtinu“.

Imago / Scanpix nuotr./Robertas Habeckas

„Neketiname sutikti su privačių sutarčių dėl dujų tiekimo pažeidimais“, – trečiadienį pareiškė R.Habeckas.

Berlynas yra labai priklausomas nuo rusiškų dujų, nes iki invazijos į Ukrainą 55 proc. Vokietijos dujų poreikio tenkino importas iš Rusijos.

Prasidėjus karui Vokietija ėmė spartinti planus atsisakyti rusiškų dujų, diversifikuoti tiekimą ir didinti investicijas į atsinaujinančios energijos šaltinius, tačiau iki šiol priešinosi žingsniams visiškai sustabdyti importą.

Staigus dujų importo sumažinimas „įstumtų mūsų šalį ir visą Europą į nuosmukį“, praėjusią savaitę kalbėjo kancleris Olafas Scholzas.

Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pakomentavo antradienį Stambule vykusias Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybas.

„Ukrainos pusė pradėjo kolektyviai formuluoti ir popieriuje išdėstyti savo poziciją. Dėl kitko kol kas negalime konstatuoti nieko labai daug žadančio. Vis dar reikia daug nuveikti“, – sakė Kremliaus atstovas, kurį cituoja portalas gazeta.ru.

D.Peskovas atsisakė platesnių komentarų: „Manome, kad derybos turėtų vykti tyliai“.

Po antradienio derybų Stambule, kurias Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis apibūdino kaip „prasmingas“, Rusija pareiškė, jog reikšmingai sumažins karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo apylinkėse.  

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Tačiau trečiadienį ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad nepaisant ankstesnių Maskvos pareiškimų Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihivo miestą. 

Per susirašinėjimo platformą „Telegram“ V. Medinskis trečiadienį rašė, kad „Ukraina išreiškė pasiruošimą įvykdyti fundamentalius reikalavimus, kuriuos Rusija primygtinai siūlė visus pastaruosius metus“.

„Jeigu šie įsipareigojimai bus išpildyti, grėsmė atsirasti NATO operacijų bazei [Ukrainoje] bus likviduota“, – teigė jis.

„Darbas tęsiasi, derybos tęsiamos“, – pridūrė V.Medinskis ir pabrėžė, kad Rusijos pozicija dėl Maskvos 2014 metais aneksuoto Krymo, taip pat dėl separatistų kontroliuojamų teritorijų Donbase „išlieka nepakitusi“.

Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas per vizitą Kinijoje sakė, kad jo ministerija teigiamai vertina per derybas pasiektą pažangą, pranešė kinų valstybinis transliuotojas CGTN.

„Vakar Stambule įvykusių derybų rezultatus laikome teigiamu žingsniu į priekį“, – sakė jis, bet perspėjo, kad „tai dar nėra galutinis rezultatas“.

S.Lavrovas į Kiniją atvyko dalyvauti su Afganistanu besiribojančių šalių ministrų konferencijoje.

Jis pasmerkė Vakarų sankcijas Maskvai dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir sakė Irano diplomatijos vadovui, kad Rusija „parengs praktinių žingsnių, leisiančių apeiti šias neteisėtas sankcijas“, nurodė valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius prognozuoja, kad aktyvi karinių veiksmų fazė Ukrainoje tęsis „dar savaitę, gal ir ilgiau“, rašo UNIAN.

O.Arestovyčius taip pat pranešė, kad ties Kyjivu priešas paliko pozicijose dalį kontingento, kurio užduotis bus „sulaikyti mūsų kariuomenę, neleisti permesti jos į sudėtingas kryptis“. Nuo Černihivo rusai karių kol kas neatitraukia.

Rusija savo dalinius, anksčiau buvusius netoli Kyjivo, permeta į Donbasą potencialiam Ukrainos pajėgų apsupimui. Pasak O.Arestovyčiaus, pietuose, taip pat ir Chersono apylinkėse, rusai užėmė gynybines pozicijas, o Ukrainos kariuomenė „vykdo atsargius taktinius veiksmus“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

„Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius dabar, praėjus penkioms savaitėms nuo Rusijos atakos pradžios, yra keturi milijonai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

„Aš ką tik atvykau į Ukrainą. Lvive su pareigūnais, JT ir kitomis šalimis mes aptarsime, kaip padidinti mūsų paramą žmonėms, kuriuos palietė ir iš namų išvarė šis beprasmis karas“, – nurodė jis.

Pabėgėlių ukrainiečių skaičius jau dabar viršija pirmines UNHCR prognozes, kad dėl šio karo namus paliks iki 4 mln. pabėgėlių.

Agentūros teigimu, tokio greito pabėgėlių skaičiaus augimo Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo.

Maždaug 90 proc. jų sudaro moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies. 

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodė, kad Ukrainą taip pat paliko beveik 200 tūkst. kitų tautybių žmonių, kurie mokėsi, dirbo ir gyveno šalyje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

„Jiems reikia skubios būtiniausios pagalbos“, – trečiadienį perspėjo organizacija.

„TMO, reaguodama į karą Ukrainoje, padidino savo pastangas užkirsti kelią žmonių kontrabandai tiek šalyje, tiek visame regione“, – priduriama pranešime.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone. 

M.Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Pasak vyriausybės vadovo, Lenkija pradeda radikaliausią tarp Europos šalių planą, skirtą tapti nepriklausomai nuo energijos šaltinių iš Rusijos.

Tuo metu antradienį Varšuva paskelbė uždraudžianti rusiškų anglių importą.

M.Morawieckis pažymėjo taip pat besitikintis, kad gegužę bus sumažintas ir dujų importas.

Lenkija paragino ir kitas ES šalis mažinti priklausomybę nuo degalų importo iš Rusijos, nes pinigai iš naftos ir dujų eksporto padeda Maskvai finansuoti karą Ukrainoje, todėl lėšų srautai turi sustoti.

Tuo tarpu Vokietijoje vyriausybė paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo ir paragino vartotojus taupyti energiją nerimaudama, kad Rusija įvykdys grasinimą nutraukti dujų tiekimą, jei negaus mokėjimų rubliais.

Be to, Lenkija trečiadienį paragino ES įvesti mokestį angliavandenilių importui iš Rusijos.

„Šiandien raginu Europos Komisiją įvesti mokestį angliavandeniliams iš Rusijos, kad prekybos ir ekonominės taisyklės ES bendrojoje rinkoje galiotų nešališkai“, – pareiškė M.Morawieckis.

„Labai stengsiuosi išplatinti šią idėją Europos Sąjungoje, kad situacija taptų teisinga konkurencijos rinkoje požiūriu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Pasak jo, siūlomas mokestis yra būtinas, nes Vokietija ir kitos Europos šalys nelinkusios nustoti pirkti rusiškos energijos, kuri dažnai būna pigesnė, tuo tarpu mokestis „išlygintų energijos kainas visoje Europos Sąjungoje“.

Mariupolio valdžia trečiadienį pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus.

„Daugiau kaip 70 žmonių – moterys ir medicinos personalas – buvo jėga išgabenti okupantų iš 2-ųjų gimdymo namų Kairiojo kranto rajone“, – nurodė merija platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Pasak merijos, daugiau kaip 20 tūkst. šio pietrytinio Ukrainos miesto gyventojų „prieš jų valią“ buvo išvežti į Rusiją. Ten buvo konfiskuoti šių žmonių dokumentai ir jie buvo perkelti į Rusijos gilumoje esančius miestus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Artilerijos pozicijos Mariupolyje

Patikrinti šios informacijos neįmanoma, nes Mariupolis nuo vasario galo yra apsiaustas rusų pajėgų ir intensyviai bombarduojamas, o ryšiai beveik visiškai neveikia.

Kovo 9 dieną rusų pajėgos subombardavo kitus gimdymo namus Mariupolyje. Ta ataka, per kurią žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką, sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Rusjos pajėgų vykdomą Mariupolio apsiaustį pavadino nusikaltimu žmoniškumui.

Kremlius atmetė  Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos pasiūlymą organizuoti humanitarinės pagalbos misiją į šį miestą, tvirtindamas, kad pirmiausia ukrainiečių kariai turi sudėti ginklus.

Manoma, kad rusų pajėgų apgultame ir įnirtingai apšaudomame Mariupolyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę apie 160 tūkst. civilių.

Iš miesto ištrūkę civiliai naujienų agentūrai AFP sakė kelias savaites gyvenę namų rūsiuose įrengtose slėptuvėse.

Pasak ukrainiečių pareigūnų, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Mariupolyje jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė savo ministrų kabinetui, kad nori Ukrainai pateikti labiau letalios ginkluotės, nes Vladimiras Putinas gali pabloginti situaciją, rašo „The Times“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Gynybos štabo vadas admirolas seras Tony Radakinas surengė brifingą ministrams, kuriame pareiškė, kad konfliktas peraugo į „labiau tradicinį karą“, nes Ukraina perėjo nuo mėginimų duoti atkirtį Rusijos armijai į jos sulaikymą ir teritorijos atkovojimą.

Pasak jo, Jungtinė Karalystė pereina į naują Ukrainos palaikymo fazę, o vyriausybė sprendžia, kokią karinę įrangą ji gali perduoti ukrainiečiams.

„Ukrainos kariuomenė ne tik išlaiko stambius miestus, ji verčia rusus atsitraukti. Mūsų palaikymas taip pat turi keistis“, – pareiškė šaltinis ministrų kabinete.

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą.

TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų. 

Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados. Visus Ukrainos vandens kelius Azovo ir Juodojoje jūrose dabar kontroliuoja Rusija.

Nuo karo pradžios prie Ukrainos krantų į penkis prekybinius laivus pataikė artilerijos sviediniai ar raketos. Jūrų tarnybų duomenimis, vienas iš jų nuskendo, žuvo du jūrininkai.

JT ragina sukurti saugius jūrų koridorius, kad užsienio prekybos laivai galėtų išplaukti į neutralius vandenis nerizikuodami savo įgulų gyvybėmis.

„TJO sekretoriatas bendradarbiauja su Ukraina ir Rusija siekdamas sukurti tokius koridorius, tačiau šiuo metu dėl išliekančios saugumo rizikos laivai negali išplaukti iš Ukrainos uostų“, – pabrėžė TJO atstovas. 

Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihivo miestą, nors Maskva anksčiau tvirtino, kad „radikaliai“ mažina karinę veiklą šiame regione.

„Priešas savo „aktyvumo sumažėjimą“ Černihivo regione pademonstravo smūgiais Nižynui, įskaitant oro smūgius. Černihivas buvo apšaudomas visą naktį“, – socialiniuose tinkluose parašė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Vėliau, praėjus dienai po to, kai Rusija paskelbė keičianti taktiką, kalbėdamas per vietos televiziją, V.Čausas pridūrė, kad „padėtis nesikeičia“.

„Černihivas apšaudomas iš artilerijos ir bombarduojamas. Praėjusią naktį buvo bombarduojama, buvo sunaikinta civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Černihivas

Maskvos ir Kyjivo delegacijos šią savaitę Stambule surengė derybas, kuriomis siekta užbaigti daugiau nei mėnesį trunkantį karą Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant pagrindinius Rusijai rūpimus klausimus ir kad Maskvos pajėgos „kelis kartus sumažins karinį aktyvumą“ aplink Kyjivą ir Černihivą.

Karo nuniokoto Černihivo meras Vladyslavas Atrošenka praėjusios savaitės pabaigoje sakė, kad dėl lėto Rusijos kariuomenės judėjimo į priekį didelio masto evakuacija iš miesto nebeįmanoma.

Šią savaitę jis sakė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios mieste iš viso žuvo apie 350 žmonių.

Pasak V.Atrošenkos, smarkiai apgriautame mieste, kuriame prieš invaziją gyveno apie 280 000 žmonių, liko apie 120 000 gyventojų.

„Mieste nėra nei vandens, nei elektros. Ryšiai neveikia ir dabar negalime jų sutvarkyti“, – trečiadienį sakė V.Čausas.

Ukrainos prokurorai anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Rusijos pajėgos šiauriniame Černihivo mieste nužudė 10 žmonių, laukusių eilėje prie duonos dalijimo punkto.

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienio rytą paskelbė atnaujintus suvestinius duomenis apie priešo nuostolius nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Skelbiama, kad Rusija nuo karo pradžios prarado apie 17,3 tūkst. karių, 605 tankų, 1723 šarvuočių, 305 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 131 lėktuvo, 131 sraigtasparnio, 81 bepiločio orlaivio, 1184 automobilių, 75 autocisternų, 21 specialiosios įrangos vieneto, 4 taktinių raketų kompleksų paleidimo sistemų, 7 laivų.

Pranešime pabrėžiama, kad duomenys dar turės būti patikslinti, o dabar skaičiavimą komplikuoja didelio intensyvumo koviniai veiksmai.

15min atkreipia dėmesį, kad vykstant karui tokią informaciją nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtas koncentravimasis į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje „greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunku tęsti puolimą daugiau nei viena svarbia kryptimi“.

Kasdien pateikiamoje karo apžvalgoje ministerija nurodė, kad didelių nuostolių patyrę rusų daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją persigrupuoti ir pasipildyti atsargas.

Pasak jos, tokie veiksmai dar labiau apsunkina rusų logistiką ir rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais pergrupuodama savo dalinius priešakinėse pozicijose Ukrainoje.

Tačiau britų ministerija pabrėžė, kad keičiama strategija veikiausiai neatneš palengvėjimo civiliams gyventojams miestuose, kuriuos nuolat bombarduoja Rusija. Ji prognozuoja, kad Maskva sumažėjusius antžeminių pajėgų manevrus toliau kompensuos intensyviomis artilerijos ir raketų atakomis.

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose ir sunaikino degalų atsargas, pranešė Starokostiantynivo miesto, kuriame yra šis aerodromas, meras.

„Ant mūsų raketomis lyja nuo pirmosios karo dienos, bet šiandienos ataka buvo labai rimta ir padarė reikšmingos žalos“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras Mykola Melnyčukas. Jis pažymėjo, kad žuvusių žmonių nėra.

Pasak mero, per bombardavimą sunaikintos maždaug 35 tūkst. gyventojų turinčio miesto degalų ir tepalų atsargos. Starokostiantynivas yra tarp sostinės Kyjivo ir Lvivo.

Ataka surengta Rusijai antradienį pažadėjus po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažinti savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.

Be to, Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti.

Per 24 valandas Rusijos pajėgos įvykdė daugiau kaip 40 raketinių atakų prieš gyvenamuosius rajonus Kyjivo regione, sakė pareigūnai.

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo.

„Yandex“ bus uždrausta tiekti tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų  duomenis.

„Svarbi priežastis – Rusijos valdžios sprendimas įpareigoti „Yandex“ perduoti jos surinktus asmenų duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms. Norint naudotis „Yandex“ paslaugomis tenka pateikti gausybę asmeninių duomenų, kurie perkeliami į bendrovės tarnybines stotis Rusijoje. Iš esmės, šiais duomenimis gali pasinaudoti Rusijos specialiosios tarnybos ir politinė vadovybė“, – pareiškė Estijos ministerijos vadovas Andresas Suttas.

Apie tokią grėsmę anksčiau jau įspėjo Estijos Saugumo policija ir Duomenų apsaugos inspekcija.

Įgyvendinant šias siūlomas sankcijas Estijoje taip pat būtų apribotas naudojimasis programėle „Yandex.Go“.

A.Suttas pridūrė, jog Estija imasi nacionalinių sankcijų „Yandex“ atžvilgiu, tačiau tikisi, kad šią iniciatyvą bus pasiūlyta įtraukti į naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, praėjusį mėnesį pradėjusį karą prieš Ukrainą, atskleisti bet kokią jo turimą informaciją, galinčią kompromituoti dabartinio Amerikos lyderio Joe Bideno sūnų Hunterį.

Buvęs respublikonų prezidentas vėl grįžo prie kaltinimų, kuriuos dažnai žėrė per savo nesėkmingą 2020 metų valstybės vadovo rinkimų kampaniją.

Per interviu, kurio ištraukos antradienį buvo parodytos „Real America's Voice“ laidoje „Just the News“, D.Trumpas tvirtino, kad Maskvos mero žmona davė H.Bidenui 3,5 mln. JAV dolerių (3,2 mln. eurų).

„Tai didelė suma, – sakė D.Trumpas. – Ji davė jam 3,5 mln. dolerių, taigi, manyčiau, kad Putinas turėtų žinoti atsakymą į šį klausimą. Manau, jis turėtų jį paskelbti.“

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

„Manau, mums derėtų žinoti atsakymą“, – pridūrė jis.

D.Trumpas seniai nepateikdamas jokių įrodymų tvirtina, kad velionio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona Jelena Baturina davė pinigų H.Bidenui, siekdama pelnyti jo tėvo prielankumą.

2019 metais Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D.Trumpui dėl kaltinimų, kad jis spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį rasti H.Bideną kompromituojančios informacijos.

H.Bidenas 2014 metais tapo Ukrainos energetikos įmonės „Burisma“ valdybos nariu ir dirbo joje iki 2019-ųjų balandžio.

Per 2016 metų prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo, kampaniją D.Trumpas viešai ragino Maskvą rasti dingusius jo varžovės rinkimuose demokratės Hillary Clinton elektroninius laiškus.

„Rusija, jei klausaisi, tikiuosi, jums pavyks rasti 30 tūkst. dingusių elektroninių laiškų. Manau, mūsų spauda jums nemenkai atlygintų“, – 2016 metų liepą spaudos konferencijoje sakė D.Trumpas.

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu.

Luhansko srityje rusai apšaudė Severodonecką, Rubižnę, Popasną, Kreminą ir Lysyčanską, pastarajame yra nukentėjusiųjų. Apie tai „Telegram“ pranešė Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.

Apie 6.30 val. priešas iš sunkiosios ginkluotės apšaudė Lysyčansko gyvenamuosius rajonus. Pranešama apie didelius pastatų sugriovimus. Informacija apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių tikslinama. Yra daugybė nuolaužų. Gelbėtojai bando išgelbėti išgyvenusius žmones.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje ataskaitoje skelbia, kad didelių nuostolių patyrę Rusijos daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją, kad persitvarkytų ir papildytų atsargas.

„Tai dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą Rusijos logistiką ir rodo, kad Rusija patiria sunkumų reorganizuodama savo dalinius priešakinėse Ukrainos teritorijose.

Tikėtina, kad sumažėjusias antžeminio manevravimo galimybes Rusija ir toliau kompensuos masiniais artilerijos ir raketų smūgiais.

Rusijos pareikštas dėmesys puolimui Donecke ir Luhanske greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunkiai sekasi išlaikyti daugiau nei vieną svarbią judėjimo ašį“, – teigiama ataskaitoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Kiniją pirmo vizito į šią svarbią sąjungininkę nuo Maskvos karo prieš Ukrainą pradžios praėjusį mėnesį.

Socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtoje žinutėje Rusijos ambasada Pekine patvirtino, kad S.Lavrovas atskrido į rytinį Huangšano miestą. Ambasados paskelbtose nuotraukose matyti, kaip iš lėktuvo lipančią delegaciją pasitinka apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos pareigūnai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

S.Lavrovas dalyvaus virtinėje Kinijos organizuojamų susitikimų, kuriuose bus tariamasi, kaip padėti Afganistanui. Susitikimuose turėtų dalyvauti ir diplomatai iš Jungtinių Valstijų bei Talibano režimo vadovaujamo Afganistano kaimynių.

Nors susitikimuose bus kalbama apie Afganistaną, diskusijas temdys brutalaus Rusijos karo Ukrainoje šešėlis.

Kinija, kitaip nei daugelis Vakarų šalių, nepasmerkė Rusijos invazijos ir neskubėjo teikti Ukrainai humanitarinės pagalbos.

Pekinas nurodė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi susitiks su šalių atstovais kolektyviai. Kol kas neaišku, ar jis susitiks su S.Lavrovu akis į akį.

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusios karą prieš kaimyninę Ukrainą.

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje.

„Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos. Negalime toliau laukti Europos Sąjungos aiškios pozicijos šiuo klausimu, nors suprantame su tuo susijusias rizikas“, – žiniasklaidos atstovams antradienio pavakarę kalbėjo P.Mulleris.

Lenkija taptų pirmąja Europos Sąjungoje, įvedusia embargą rusiškoms anglims.

Rusijos anglių eksportas į Lenkiją siekdavo 9-10 mln. tonų per metus.

ES narė taip pat siekia atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos naftos, yra tvirtai apsisprendusi nuo 2023-ųjų nebepirkti gamtinių dujų iš Rusijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį per vaizdo įrašą kreipsis į Australijos parlamentą, pranešė Australijos užimtumo ministras Stuartas Robertas, rašo BBC.

„Ukraina rodo nepaprastą drąsą ir atsparumą, atlaikydama neišprovokuotą Rusijos karą“, – pridūrė jis.

Australija yra suteikusi Ukrainai skubios humanitarinės pagalbos už 65 mln. dolerių. Ji taip pat pažadėjo 91 mln. dolerių vertės gynybos įrangos, sakydama, kad „akivaizdu, jog Ukrainai karinės pagalbos poreikis tebėra neatidėliotinas ir nuolatinis“.

V.Zelenskis kalbėjo tiek šalies, tiek tarptautiniuose politinių lyderių susitikimuose – nuo JT ir JAV Kongreso iki Japonijos parlamento.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jo kalbos, kurios dažnai baigdavosi ovacijomis, buvo apibūdinamos kaip „informacinis karas“, kuriuo siekiama pritraukti paramą Ukrainai Vakaruose ir kitur.

„Jis moka įkūnyti tautos dvasią – ne tik kalbomis, bet ir tuo, kaip jis atrodo, kokioje aplinkoje, kur kalba“, – neseniai BBC sakė vienas ekspertas.

Apie tai, kad trečiadienį virš Kyjivo buvo numuštos kelios raketos, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko, rašo unian.net.

„Kiek dabar galime pasakyti, virš sostinės buvo numuštos kelios raketos. Dabar situacija aiškėja“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie nusikalstamumo situaciją Kyjive, V.Denisenko sakė, kad nusikalstamumo situacija Kyjive „apskritai yra gana žemo lygio“. Pasak jo, nusikalstamų veikų yra „daug kartų mažiau nei prieš karą“.

Primename, kad po rusų okupantų vykdyto Kyjivo apšaudymo mieste liko šimtai minų ir nesprogusių sviedinių. V.Denisenko perspėjo, kad dabar ukrainiečiams pavojinga grįžti į savo namus. Tai galima padaryti tik gavus valdžios institucijų, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir Nacionalinės policijos pritarimą.

Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, antradienį paskelbė Pentagonas.

„Dabar matome nedidelę [rusų pajėgų] dalį, kuri atrodo judanti tolyn nuo Kyjivo; tai [vyksta] tą pačią dieną, kai rusai sako atsitraukiantys“, – nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Jis kalbėjo kelios valandos po Rusijos gynybos viceministro Aleksandro Fomino pareiškimo, kad Maskva po „prasmingų“ derybų Stambule, „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, Kyjivo ir Černihivo srityse.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Galiu jums pasakyti, kad dauguma prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė J.Kirby. – Tik matėme, kad nedidelis skaičius pradeda trauktis nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę.“

„Rusija nepasiekė savo tikslo užimti Kyjivą“, – sakė Pentagono atstovas, bet pridūrė, jog „tai nereiškia, kad grėsmės Kyjivui nebėra.“

„Mes negalime vadinti to pasitraukimu ar net atsitraukimu, – sakė jis. – Manome, kad jie turbūt galvoja pakeisti pozicijas ir suteikti prioritetą kitur.“

„Visi turėtume būti pasirengę laukti didelio puolimo kituose Ukrainos rajonuose“, – pažymėjo jis ir nurodė, kad Rusijos pajėgų „puolamoji veikla“ buvo padidėjusi separatistiniame Donbaso regione.

Be Pentagono, Rusijos pareiškimą skeptiškai įvertino ir Baltieji rūmai.

„Turėtume blaiviai vertinti to, kas vyksta Ukrainoje, realybę... Niekas neturėtų apsigauti dėl Rusijos pranešimų“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų ryšių su visuomene direktorė Kate Bedingfield.

Paklausta, ar rengiamas sankcijų Rusijai atšaukimo grafikas mainais į pažangą, K.Bedingfield atsakė nemananti, „kad Rusijos veikla šiuo metu būtinai nusipelnytų meduolio. Mes labai sutelkę dėmesį į botagą.“

Rusijos propaganda nenustoja skleisti dezinformacijos apie tariamas biologinio ginklo laboratorijas Ukrainoje.

Dabar tvirtinama, kad apie pavojingų ginklų kūrybą dar 2015 metais kalbėjo Ukrainos žurnalistas Aleksandras Rodžersas.

Šiuo metu Rusijoje gyvenantis tinklaraštininkas nuolat platina melagienas apie Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV astronautas ir du Rusijos kosmonautai kartu grįš į Žemę, nepaisant didėjančios įtampos tarp abiejų šalių dėl Ukrainos, rašo BBC.

Tikimasi, kad Rusijos „Sojuz“ kapsulė su NASA astronautu Marku Vande Hei ir kosmonautais Antonu Škaplerovu bei Piotru Dubrovu nuo Tarptautinės kosminės stoties (TKS) nusileis Kazachstane.

Bendra kelionė namo vyksta didėjant netikrumui dėl JAV ir Rusijos bendradarbiavimo kosmose likimo.

Vasario 25 d. – kitą dieną po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą – Rusijos kosmoso agentūros generalinis direktorius Dmitrijus Rogozinas apkaltino JAV bandymu „sužlugdyti“ bendradarbiavimą TKS.

„Jei jūs blokuosite bendradarbiavimą su mumis, kas išgelbės TKS nuo nekontroliuojamo nusileidimo iš orbitos ir po to nukritimo į JAV ar Europos teritoriją?“ – sakė jis.

Tačiau NASA teigė, kad ji ir toliau bendradarbiaus su visais savo tarptautiniais partneriais, įskaitant Rusiją, ir kad eksporto sankcijos ir toliau leidžia dirbti su Rusija.

Rusijos Federacijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje sustiprino kariai iš Sakartvelo okupuotų teritorijų – iš viso atvyko beveik 2000, apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Į Ukrainos teritoriją buvo perkelta 4-oji karinė bazė (Osetija) ir 7-oji karinė bazė (Abchazija), priklausančios Rytų karinei apygardai. Iš 4-osios karinės bazės suformuota ir į Ukrainą išsiųsta iki 1200 Rusijos ir Osetijos karių, iš 7-osios karinės bazės – beveik 800.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patikrinti.

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis sako, kad šalies maisto atsargų užteks keleriems metams. Apie tai jis kalbėjo Ministrų kabineto posėdyje.

„Ukrainoje suformavome strateginį maisto rezervą dešimčiai metų“, – kalbėjo premjeras, rašo pravda.ua.

Pasak jo, programa apima paramą ir maisto pramonei.

Ukrainos parlamentas įregistravo įstatymo projektą „Dėl Maskvos patriarchato uždraudimo Ukrainos teritorijoje“, rašo pravda.com.ua.

Įstatymo projekte siūloma uždrausti „Maskvos patriarchato – Rusijos stačiatikių bažnyčios ir religinių organizacijų, priklausančių Rusijos stačiatikių bažnyčiai, įskaitant Ukrainos stačiatikių bažnyčią, veiklą“.

Įstatymo projekte teigiama, kad valstybinės reikšmės architektūros paminklai – tokie kaip Kijevo Pečorų laura ir kiti, „kurie yra Maskvos patriarchato žinioje ar jo valdomi, perduodami valstybės nuosavybėn, o susitarimai (sprendimai) dėl jų valdymo panaikinami“.

Dokumente taip pat teigiama, kad visas uždraustų bažnyčių turtas „turi būti inventorizuotas ir nacionalizuotas per 48 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

„Maskvos patriarchato religinės bendruomenės, vienuolynai ir dvasinio ugdymo įstaigos gali pakeisti savo lojalumą per 14 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Ukrainos įstatymą „Dėl sąžinės laisvės ir religinių organizacijų“, – sakoma įstatymo projekte.

Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti, pranešė nepaprastųjų situacijų agentūra.

Devynių aukštų pastatui smogta prieš pat 9 val. ryto; smūgis sugriovė visą centrinę statinio dalį.

Mykolajive raketa sugriovė regiono administracijos pastatą

+11

„Iš po griuvėsių ištraukti 12 žmonių kūnai, 33 žmonės sužeisti“, – sakoma Ukrainos nepaprastųjų situacijų agentūros pranešime platformoje „Telegram“.

Nuotr. iš Vitalijaus Kimo „Telegram“ paskyros/Subombarduota Mykolajivo regiono administracijos būstinė

Agentūros paskelbtose nuotraukose matyti griuvėsius šalinantys gelbėtojai ir raudonu kostiumu vilkinti medicinos darbuotoja, padedanti ant neštuvų gulinčiam sužeistam vyrui kruvinu veidu.

Anksčiau pareigūnai skelbė apie devynis žuvusius ir 28 sužeistus žmones.

Antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šią ataką.

„Mykolajivo gyventojai Rusijai nekėlė jokios grėsmės. Ir nepaisant to, kaip visi ukrainiečiai, jie tapo rusų karių taikiniais“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Po kelias dienas trukusios sąlyginės ramybės, antradienio rytą įvykdytas puolimas sukrėtė šį miestą, kuriame taikos metu gyveno pusė milijono žmonių.

Mykolajivas įsikūręs pakeliui į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą pietuose.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas.

„Sankcijų [atšaukimo] klausimas negali būti keliamas tol, kol nesibaigs šis karas, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlai antradienį vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose perspėjo, kad Maskva „gali išskirti ir sulaikyti JAV piliečius Rusijoje“, ir pakartojo ankstesnius perspėjimus amerikiečiams nevykti į šią šalį.

Įspėjimas buvo paskelbtas „dėl Rusijos karinių pajėgų neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą“, taip pat dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos gali persekioti JAV piliečius.

Rusijoje gyvenantys ar keliaujantys amerikiečiai taip pat raginami „nedelsiant išvykti“.

Rekomendacija paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV diplomatui pavyko aplankyti sulaikytą krepšinio žvaigždę Brittney Griner, kuri jau daugiau nei mėnesį laikoma Rusijos areštinėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Brittney Griner

Vasario 17 dieną Maskvos oro uoste buvo sulaikyta dukart olimpinio aukso laimėtoja ir moterų krepšinio lygos WNBA čempionė B.Griner, kuri kaltinama savo bagaže gabenusi elektroninių cigarečių kapsulių su kanapių aliejumi.

Sulaikyta B.Griner iš karto buvo uždaryta į areštinę, o praėjusią savaitę Rusijos teismas pratęsė jos suėmimą iki gegužės 19 dienos. Jai gresia iki 10 metų kalėjimo.

Sulaikymas įvyko Maskvos ir Vakarų santykiams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekus žemiausią lygį.

JAV prezidento Joe Bideno administracija vadovauja Vakarų atsakui į invaziją, skelbiant precedento neturinčias sankcijas Maskvai ir siunčiant ginklus bei pagalbą Kijevui.

Naujose „Maxar Technologies“ išplatintose palydovinėse Mariupolio nuotraukose matyti, kad centrinėje Ukrainos uostamiesčio dalyje sunaikinti ištisi miesto kvartalai. Kaip pastebi „The Guardian“, tokio masto sugriovimų Rusijos karių apgultame Ukrainos mieste anksčiau nebuvo.

Nuotraukos patvirtina tai, ką užfiksavo jutiminiai NASA palydovų duomenys: Mariupolyje ir jo apylinkėse įvyko dešimtys sprogimų, rašo „The Guardian“. Leidinys taip pat akcentuoja, kad tai pirmosios per pastarąsias dienas paskelbtos Mariupolio nuotraukos, išskyrus tas, kurias platino Kremliaus propaganda.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Į rytus nuo susprogdinto Mariupolio dramos teatro, kur, valdžios institucijų nuomone, per Rusijos atakas žuvo apie 300 žmonių, esantis rajonas virtęs griuvėsiais. Vienoje palydovo nuotraukoje matyti, kad beveik visų pastatų stogai sugriauti arba stipriai apgadinti.

Dar vienas didelis daugiabučių kompleksas pietryčių Mariupolyje, netoli geležies ir plieno gamyklos „Azovstal“, buvo sugriautas. CNN jau anksčiau patvirtino, kad netoli šio daugiabučių komplekso veikė Rusijos kariai ir čečėnų kovotojai.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

Palydovinėse nuotraukose taip pat matomi išgyvenusieji žudynes.

Prie prekybos centro „Metro“ vakarų Mariupolyje matyti šimtai žmonių, susirinkusių į eiles ir laukiančių, kada galės patekti į pastatą. Jo stoge nuo karinių smūgių – skylės. 

Mariupolio meras anksčiau skelbė, kad nuo pirmadienio mieste liko iki 160 tūkst. žmonių. 

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Pažiūrėsime, ar jie [Rusija] ištesės, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV prezidentas Joe Bidenas tuojau po pokalbio su keturių Vakarų Europos šalių lyderiais. – Atrodo, kad yra konsensusas – pažiūrėkime, ką jie turi pasiūlyti.“

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad minėtų penkių šalių lyderiai susitarė nešvelninti griežtų ekonominių sankcijų, įvestų Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.