Ukraina atmetė Rusijos reikalavimą pasiduoti Mariupoliui, Chersone rusai atidengė ugnį į protestuotojus

Naujausias pirmadienio naujienas sekite čia.

Pirmadienį rusai ėmė aktyviau naudoti savo karines oro pajėgas (KOP) Ukrainos danguje, savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.

„Be daugybės bepiločių skraidančių aparatų, įvairiose kryptyse priešas naudoja bombonešius, šturmo lėktuvus, naikintuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas. Ukrainos KOP atliko dešimtis kovinių skrydžių, dalyvavo oro mūšiuose, sudavė smūgius rusų kolonoms ir technikos sankaupoms“, – rašoma pranešime.

Ten pat sakoma, kad Ukrainos KOP priešlėktuvinė gynyba pirmadienį sunaikino keturis bepiločius orlaivius, du sraigtasparnius ir kelias sparnuotąsias raketas, kurių skaičius dar tikslinamas. Ukrainos sausumos pajėgos papildomai sunaikino vieną lėktuvą ir du bepiločius orlaivius. Bendras Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pirmadienio „derlius“ – vienas priešo lėktuvas, du sraigtasparniai, šeši bepiločiai orlaiviai ir kelios sparnuotosios raketos.

Antradienio naktį išplatintame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad 26-ąją karo su Rusija dieną ukrainiečiai ir toliau sėkmingai stabdė agresoriaus puolimą. 

„Priešas pamažu bando įsiveržti –  čia pereiti į puolimą, čia užimti kelią, čia kirsti upę. Ukrainos kariuomenei puikiai sekasi atremti šiuos bandymus ir jie sulaiko okupantus“, – sakė V.Zelenskis. 

Jis pažymėjo atkirtį, kurio sulaukė Rusijos salvinės ugnies sistemos prie Žytomyro, ir numuštą lėktuvą prie Čiugujevo, Charkivo srityje. 

„Mūsų kariuomenė jau numušė tiek rusiškų lėktuvų ir sraigtasparnių, kad belieka tik stebėtis: ką jų pilotai turi vietoje smegenų? Nejaugi ten irgi tuštuma?“, – klausė jis. 

„Taip sakau neatsitiktinai – nes jie turi tuštumą vietoje širdies, vietoje sielos, vietoje visko, kas žmones daro žmonėmis“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad be jo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neįmanoma žinoti, kam Rusija yra pasirengusi.

„Manau, kad be šio susitikimo bet kokiu formatu iš tikrųjų iki galo nesuprasite, ką jie pasirengę padaryti, kad sustabdytų karą, ir kam jie pasirengę, jei mes nebūtume pasiruošę kompromisams“, – cituoja jį „Suspilne“.

V.Zelenskis interviu pažymėjo, kad pirmiausia reikia suprasti, ar Rusija apskritai nori nutraukti karą.

„Pirmiausia reikia rasti formatą, kuriuo būtų galima apskritai suprasti, ar Rusija nori nutraukti karą, nes mes net negalime prieiti prie viso kito – ar ji iš principo nori ir ar gali tai padaryti“, – sakė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas pabrėžė, kad „mes esame už taiką, nes, kad ir kaip būtų sunku, ji yra geriau nei karas“, tačiau turi vykti dialogas, o ne ultimatumai.

„Kompromisus galima rasti dialoge. Man bet kokie kompromisai yra laiku. Nes dabar neapykanta bus dėl kiekvieno žodžio, dėl kiekvieno reikalavimo, dėl kiekvieno kurso, dėl kiekvieno saugumo garanto. Laikas turi praeiti. Todėl pirmiausia žmonės, jei nori užbaigti karą, turi susitarti, kad ugnis bus nutraukta, kariuomenė bus išvesta. Prezidentai susitiko ir susitarė, kad kariuomenė bus išvesta, kad yra tam tikros saugumo garantijos. Čia galima rasti kompromisų“, – sakė V.Zelenskis. 

Pasak jo, norint rasti išeitį iš Krymo ir Donbaso, pirmiausia reikia žengti pirmuosius žingsnius – suteikti saugumo garantijas ir sustabdyti karą.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasirengęs iškelti šiuos klausimus (dėl Krymo ir Donbaso), Jie yra aktualūs, mums jie svarbūs, bet esu tikras, kad šio susitikimo metu sprendimas nebus priimtas. Kalbant visiškai atvirai, mes kalbėsime apie Konstitucijos pakeitimus ir Ukrainos teisės aktų pakeitimus saugumo klausimais, o jei kalbėsime, tai spręs ne tik prezidentas, bet ir Rada, ir Ukrainos žmonės“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas. 

Rusijos specialiosios tarnybos mėgina prieš ukrainiečius nuteikti vengrų mažumą Ukrainos Užkarpatėje ir taip destabilizuoti regioną, savo „Telegram“ kanale pranešė apskrities karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta.

Pasak jo, vengrų mažumos atstovams iš nežinomų paskyrų socialiniuose tinkluose pradėtos siuntinėti žinutės su grasinimais.

„Tuo pat metu Rusijos informacijos šaltiniuose platinama dezinformacija apie tariamą „vengrų bendruomenės norą atsiskirti nuo Ukrainos“. Mes apie tokius kėslus žinojome gerokai anksčiau, nei prasidėjo ši informacinė ataka. Mes buvome pasirengę, todėl sistemiškai ir efektyviai duodame atkirtį šioms klastotėms. Situacija visiškai kontroliuojama“, – patikino jis.

V.Mykyta padėkojo srities vengrų bendruomenės atstovams už suderintus veiksmus lokalizuojant informacines atakas. „Priešas neturi nė mažiausios galimybės išsiūbuoti kaip niekad vieningą Užkarpatę“, – sakė V.Mykyta.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pirmadienį pareiškė, kad Vengrija nepritaria siūlymams skelbti ES sankcijas Rusijos naftos ir dujų tiekimui bendrijoje, skelbia Vengrijos leidiniai „Hirado“ ir „Portfolio“. 

„Kalbant apie galimas ES sankcijas, dėl kurių bus apribotas arba nutrauktas energijos tiekimas iš Rusijos, Europos vienybė tikrai nebus įmanoma“, – sakė jis Briuselyje, per ES užsienio reikalų ministrų susitikimo pertrauką.

„Mes nepalaikysime sankcijų, kurios kelia pavojų Vengrijos energijos tiekimo saugumui“, – cituojamas ministras. 

P.Szijjártó teigė, kad sankcijų taikymas ne tik gamtinių dujų, bet ir naftos tiekimui būtų „raudona linija“ šaliai. 

Pranešama, kad Vengrija taip pat nepritaria ir neskraidymo zonos virš Ukrainos bei taikos palaikymo misijos siūlymams. 

„Karo rizikos atžvilgiu įžengėme į naują dimensiją, todėl nuo šiol turime veikti dar griežčiau ir dar aiškiau, kad garantuotume savo nacionalinius interesus – taiką ir saugumą Vengrijoje“, – teigė ministras. 

Dėl nekonstruktyvios kai kurių valstybių pozicijos į ES sankcijų paketą nebus įtrauktas draudimas tiekti Rusijos naftą ir dujas, pirmadienį teigė 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Paketas iš tiesų rengiamas, nors yra valstybių, kurios ragina neskubėti jo priimti. Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis valdžios institucijomis ir aiškiai parodome, kad tokia pozicija yra nepriimtina. Esu įsitikinęs, kad šis paketas bus patvirtintas“, – cituoja jį naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos diplomatijos vadovas pridūrė, kad į paketą įtrauktas papildomas sąrašas asmenų, susijusių su Rusijos agresija, karo nusikaltimais, kuriems bus taikomos sankcijos, taip pat jame numatomos tam tikros ekonominės sankcijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba ir Antony Blinkenas Lenkijos pasienyje

„Deja, turiu pasakyti, kad dėl nekonstruktyvios kai kurių valstybių pozicijos diplomatijoje į šį paketą nebus įtrauktas Rusijos naftos ir dujų embargas (...) jų tiekimas ES rinkai, tačiau į jį bus įtraukti kiti ekonominiai ištekliai, kurie šiuo metu baigiami derinti“, – sakė ministras.

A. Kuleba sakė, kad Kijevas bet kokiomis priemonėmis pasieks galutinį paketą, o galiausiai – ir dujų bei naftos embargą, „tačiau tam prireiks papildomo laiko“.

Anksčiau buvo pranešta, kad ES ketina svarstyti galimybę įvesti Rusijos naftos embargą kaip penktojo sankcijų Rusijai paketo dalį.

Pirmadienį šalyje veikė septyni iš aštuonių sutartų humanitarinių koridorių, pranešė Ukrainos Ministro pirmininko pavaduotoja bei Transporto ir ryšių ministerijos vadovė Iryna Vereščuk. 

Anot jos, iš viso buvo evakuoti 8 057 žmonės. Tarp jų buvo ir 3007 žmonės iš nuolat bombarduojamo Mariupolio, kurie atvyko į Zaporožiją. Visiems jiems šiuo metu teikiama pagalba. 

Į Berdianską atvyko 26 autobusai, tačiau dėl Rusijos pajėgų blokados kontrolės postuose, jiems nepavyko nuvykti į susibūrimo vietas. 

Antradienį ryte žadama toliau vykdyti evakuacija iš Berdiansko bei aplinkinių kaimų, dar 27 dideli autobusai turėtų atvykti ir iš Zaporožijos. 

Pasak, I.Vereščuk, sprendžiamas klausimas dėl papildomo kuro atvežimo į Berdianską, kad Mariupolyje būtų galima nemokamai papildyti automobilius degalais. Žvėriškai bombarduojamo uostamiesčio gyventojams ir toliau teikiama visa įmanoma pagalba. 

Sėkminga evakuacija įvykdyta iš Velykij Dymerkos kaimo į Brovarus – čia išsigelbėjo 4 370 žmonės, o prie evakuacinių autobusų prisijungė ir daug privačių automobilių. 

Dar 380 žmonių buvo evakuoti iš Bučios ir Vorzelio. Apie 300 žmonių taip pat buvo evakuoti iš Lysičansko, Severodonecko ir Horskės. Į šiuos miestus buvo nugabenta ir 200 tonų humanitarinės pagalbos. 

Deja, kaip pranešė I.Vereščuk, Rusijos pajėgos apšaudė iš Kozarovyčių kaimo į Vyšhorodą vykusią koloną ir neleido žmonėms evakuotis. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje aptarė, kokie bus tolesni Bendrijos veiksmai reaguojant į tebesitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Pasak ministerijų pranešimų, ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai Briuselyje pirmadienį ypatingą dėmesį skyrė paramos Ukrainai užtikrinimui, atgrasymo priemonėms bei koordinacijai su partneriais veikiant daugiašaliuose formatuose.

Užsienio reikalų ministrai Tarybos metu sutarė tęsti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir kaimyninėms šalims, kurios sulaukia didelių Ukrainos pabėgėlių srautų.

„Jei tikrai norime suteikti galimybę ukrainiečiams apginti savo šalį, privalome atliepti jų pagalbos prašymus ir teikti karinę ginkluotę“, − po susitikimo sakė G.Landsbergis.

Ministras kvietė rimtai vertinti ir Ukrainos siekius tapti ES nare ir ragina Europos Komisiją pradėti procesą ir išsiųsti klausimyną Ukrainai.

„Versalio deklaracija, kurioje pripažįstama, kad Ukraina priklauso Europos šeimai, siunčia stiprų politinį signalą Ukrainai ir jos žmonėms. Ženkime dar toliau ir suteikime Ukrainai šalies kandidatės statusą“, – sakė ministras.

Neformalioje diskusijoje užsienio reikalų ministrai su Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministru Nicu Popescu aptarė ES paramą, stiprinant šalies atsparumą bei tvarkantis su dideliu Ukrainos pabėgėlių srautu.

Taryboje bendrai pritarta ir ES Strateginiam kompasui, šiuo dokumentu apibrėžiama Bendrijos saugumo aplinka bei grėsmės, taip pat – nustatomi saugumo ir gynybos politikos tikslai iki 2030 metų.

„Šiandien patvirtinome Strateginį kompasą. Matydamos Rusijos agresiją Ukrainoje, ES šalys pasiekė svarbų sutarimą ir pasiuntė politinę žinią pasauliui apie ES pasiryžimą stiprinti savo saugumą ir gynybą bei padėti mūsų partneriams“, – sakė ministras A.Anušauskas.

Šalys sutarė, kad „Rusija kelia ilgalaikę ir tiesioginę grėsmę Europos saugumui“. Pasak A.Anušausko, tai yra didžiulis postūmis kuriant bendrą grėsmių supratimą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį perspėjo JAV įmones „nedelsiant“ pasirengti apsisaugoti nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.

„Jei dar to nepadarėte, raginu mūsų privačiojo sektoriaus partnerius nedelsiant sustiprinti savo kibernetinę apsaugą“, – sakoma jo pareiškime.

J.Bidenas paminėjo „kintančią žvalgybinę informaciją, kad Rusijos vyriausybė tiria galimų kibernetinių atakų galimybes“, be kita ko, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje.

„Tai Rusijos taktikų dalis“, – sakė jis.

Anot J.Bideno, vyriausybė „ir toliau naudos visas priemones, kad atgrasytų nuo kibernetinių atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, sužlugdytų jas ir prireikus į jas reaguotų“.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Tačiau jis pabrėžė, kad dauguma šalies ypatingos svarbos infrastruktūros objektų priklauso ir yra valdomi privačių subjektų, kurių negalima priversti imtis konkrečių kibernetinio saugumo priemonių.

„Savininkai ir operatoriai turi paspartinti pastangas užrakinti savo skaitmenines duris“, – sakė JAV lyderis.

„Jūs turite galią, gebėjimus ir atsakomybę stiprinti svarbiausių paslaugų ir technologijų, nuo kurių priklauso amerikiečiai, kibernetinį saugumą ir atsparumą. Mums reikia, kad kiekvienas atliktų savo vaidmenį“, – sakė J.Bidenas.

JAV valdžios institucijos teigė, kad kibernetinės atakos gresia viskam, pradedant degalų tiekimo keliais ir baigiant vandens tiekimu, o kaip vieną pagrindinių grėsmių įvardijo Rusijos programišius.

Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotoja kibernetinių ir naujų technologijų klausimais Anne Neuberger žurnalistams sakė, kad, nepaisant J.Bideno perspėjimo, „nėra jokio tikrumo, kad įvyks kibernetinis incidentas su ypatingos svarbos infrastruktūra“.

Pasak jos, buvo aptikta „parengiamųjų veiksmų“, tačiau „konkretaus“ išpuolio požymių nenustatyta.

Nepaisant vyriausybės pastangų stiprinti koordinavimą ir pagalbą kibernetinio saugumo srityje, „dar daug ką turime padaryti, kad būtume tikri, jog užrakinome savo skaitmenines duris“, pridūrė A. Neuberger.

Jos teigimu, spragos kai kuriose srityse „kelia didelį nerimą“.

A.Neuberger pakartojo ankstesnius Baltųjų rūmų perspėjimus, kad jei Rusija taikysis į ypatingos svarbos infrastruktūrą, „būsime pasirengę reaguoti“.

Didžioji dauguma Ukrainoje sulaikytų Rusijos diversantų yra Ukrainos piliečiai, pranešė vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.

Pasak jo, per 25 Rusijos invazijos dienas Ukrainoje užregistruotas 1271 nusikaltimas nacionaliniam saugumui. Iš jų 922 – dėl teritorinio vientisumo ir sienos neliečiamumo pažeidimo, 244 – dėl valstybės išdavystės, 48 – dėl sabotažo ir 57 – dėl kitų nusikaltimų.

„Kai kurie sulaikytieji atvyko iš laikinai okupuotų teritorijų ar kitų šalių. Kai kurie turi tik leidimus gyventi. Kažkas tariamai buvo nuolat Ukrainoje, o kažkas kirto sieną į Rusiją, kur jis buvo užverbuotas, ir vėliau grįžo vykdyti savo šeimininkų užduotis“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Europos Sąjunga pirmadienį pritarė naujai gynybos strategijai, numatančiai didinti bloko galimybes veikti, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą.

Jau dvejus metus rengtas planas paskutinę minutę buvo perrašytas skiriant daugiau dėmesio Rusijos keliamai grėsmei po jos įsiveržimo į Ukrainą.

„Tai ne atsakas į karą Ukrainoje, bet yra atsako dalis“, – prieš ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę patvirtinimo akimirką padėtis bus tokia bloga, ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – sakė jis.

ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje vadina žadintuvo skambučiu, raginančiu 27 bloko nares rimčiau vertinti savo saugumą.

JAV vadovaujamas NATO dešimtmečius užtikrina Europos gynybos pagrindą, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių įsitikinimą, kad reikia išlaikyti Vašingtoną kaip artimą sąjungininką.

Tačiau taip pat siekiama – vadovaujant Prancūzijai – kad blokas stiprintų ir savo paties pajėgumus veikti.

Naująja strategija siekiama plėsti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje.

„Dėl nepalankesnės saugumo aplinkos turime padaryti didelį šuolį į priekį, padidinti savo gebėjimus ir norą veikti, sustiprinti savo atsparumą ir daugiau bei geriau investuoti į savo gynybos pajėgumus“, – sakoma ES pareiškime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Europos sąjungos vėliava

„Strateginio kompaso tikslas – padaryti ES stipresne ir pajėgesne saugumo užtikrintoja“, – priduriama jame.

Esminė pasiūlymo dalis yra planai iki 2025 metų įkurti „ES greitojo dislokavimo pajėgumus“. Šias greitojo reagavimo pajėgas sudarytų iki 5 tūkst. karių, jas būtų galima siųsti į priešiškas situacijas.

Raginimai steigti tokias pajėgas įsibėgėjo per chaotišką Vakarų pasitraukimą iš Afganistano praėjusiais metais, kai vykdant evakuaciją Europa buvo priklausoma nuo JAV.

Strategijoje numatyta, kad pajėgos turėtų sausumos, oro ir jūrų komponentus, kad jas būtų galima naudoti „operacijų nepalankioje aplinkoje skirtingais etapais, tokiais kaip pradinis įžengimas, pastiprinimas ar kaip rezervines pajėgas pasitraukimui apsaugoti“.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Berlynas nori užtikrinti greitojo reagavimo pajėgų pagrindą pirmaisiais jų įkūrimo metais.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad naujojoje strategijoje numatytos „būtinos priemonės, kad ES kartu su NATO taptų tikra geopolitinės gynybos ir saugumo žaidėja“.

„Tai tik kelionės pradžia“, – parašė jis tviteryje.

„Daug kas priklausys nuo to, kaip sėkmingai remsime Ukrainą prieš Rusijos agresiją“, – pridūrė ministras.

ES lyderiai šį mėnesį susitikę Prancūzijoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjo reikšmingai didinti savo išlaidas gynybai.

Dokumente tikslių detalių nėra. Jame sakoma, kad ES šalys „tikslus dėl išlaidų gynybai didinimo ir gerinimo nustatys“ iki 2022 metų vidurio.

Danijos logistikos bendrovė „Maersk“ nusprendė visiškai uždaryti veiklą Rusijoje ir parduoti ten turimą turtą. Tokią žinią bendrovė savo klientams perdavė laišku, skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ir Ukrainos verslininkas Denysas Dovhopolis.

Laiške rašoma, kad Danijos įmonės užsidaro Rusijoje ir parduoda savo turtą šalyje. Tiems klientams, kurių prekės yra pristatymo procese, įmonė „darys viską, kas įmanoma, kad įvykdytų savo įsipareigojimus ir pristatytų prekes į atvykimo vietą“.

Tuo pat metu „Maersk“ sustabdo naujų visų savo paslaugų, įskaitant transkontinentinį geležinkelį, vandenyną ir orą, užsakymus į Rusiją ir iš jos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„A.P.Moller-Maersk“ laivas

„Užsienio vyriausybių Rusijai taikomų reglamentų ir ribojančių priemonių įgyvendinimas, taip pat laukiami ekonominiai neramumai šalies ekonomikoje neleidžia tęsti veiklos Rusijoje“, – teigia bendrovė.

„Maersk“  kovo 1 dieną pranešė, kad sustabdo visą savo veiklą Rusijos uostuose, išskyrus vaistų ir humanitarinės pagalbos pristatymą. 

„Maersk“ valdo 31% Rusijos uosto operatoriaus „Global Ports“, valdančio šešis terminalus Rusijoje ir du Suomijoje, akcijų. Tarp „Global Ports“ akcininkų taip pat yra Rusijos valstybinė branduolinė bendrovė „Rosatom“ ir Rusijos verslininkas Sergejus Šiskarevas, skelbia ukrainiečių portalas „Pravda.ua“.

Anot jų, Danijos įmonė Rusijoje turi apie 500 darbuotojų. 

Nuo Rusijos kariuomenės apšaudymų iki šiol žuvo 21 Ukrainos gelbėtojas, o 47 buvo sužeisti, pirmadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pavaduotojas Romanas Prymušas. 

„Pagal Ženevos konvenciją, apšaudymas ar kitoks grasinimas gelbėtojams gelbėjimo operacijų metu yra laikomas karo nusikaltimu. Visus šiuos atvejus fiksuojame, medžiaga apie kiekvieną iš jų perduodama atitinkamoms institucijoms, kurios pateiks teisinį tokių veiksmų įvertinimą, nustatys su jais susijusius kaltininkus“, – pabrėžė R. Prymušas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Jis pažymėjo, kad gelbėtojų sulaikymas, kurį vykdo Rusijos pajėgos, taip pat pažeidžia Ženevos konvenciją. 

Tai pirmadienį savo „Telegram“ paskyroje pranešė Zaporožijos regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas. 

„Buvo labai sunku peržengti kontakto ribą, nes įvyko apšaudymas. Tikiuosi, pavyks žmones išvežti ir grąžinti į normalias gyvenimo sąlygas“, – sakė jis. 

Jo teigimu, iš viso apšaudyta apie 20 išvykti bandžiusių autobusų.

Anot O. Starukho, trys vaikai į ligoninę pristatyti iš Pologivskio rajono, vienas jų yra kritinės būklės. 

Dar vienas kritinės būklės vaikas į ligoninę pateko iš Kamjanskės kaimo, kai Rusijos pajėgos apšaudė išvažiuoti bandančią šeimą. 

Generalinio štabo teigimu, dėl užsienyje pagamintų komponentų įplaukų trūkumo sustabdytas korporacijos „Uralzavod“ ir Čeliabinsko traktorių gamyklos įmonių darbas.

„Šios įmonės specializuojasi tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių, skirtų Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms, gamyboje ir remonte“, – skelbiama feisbuko įraše. 

Ukrainiečiai praneša ir toliau fiksuojantys Rusijos karių dezertyravimą. Antai Gavronščinos gyvenvietėje, esančioje Makarivo rajone, grupė karių pasisavino gyventojų automobilius, persirengė civiliais drabužiais ir išvyko link Baltarusijos. 

Zaporožijos srityje Rusų pajėgos slapta ruošiasi fiktyviems rajonų ir miestų administracijų rinkimams, o Berdianske pastebėti „humanitariniai konvojai“ iš baltų Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos sunkvežimių „Kamaz“, skelbia štabas. 

Tokie sunkvežimiai dar prieš aštuonerius metus buvo naudojami slaptam šaudmenų gabenimui į dabar okupuotas Donbaso teritorijas. 

Netoli Berdiansko taip pat užfiksuotas šarvuočių remonto punktas, kur Rusijos pajėgos remontuoja iki 20 vienetų technikos. 

Tuo metu Novoje Kachovkoje ir toliau bandoma sulaikinėti aštuonerius metus tebesitęsiančioje kovoje Rytų Ukrainoje dalyvavusius vietos gyventojus. 

Vienam geriausių pasaulio šachmatininkų dėl jo paramos Rusijos invazijai Ukrainoje uždrausta pusmetį dalyvauti varžybose.

Rusas Sergejus Kariakinas, buvęs pretendentas į pasaulio čempionus, Rusijai praėjusį mėnesį pasiuntus į Ukrainą savo pajėgas atvirame laiške išreiškė „visišką paramą“ prezidentui Vladimirui Putinui. Paramą Rusijos kampanijai S.Kariakinas reguliariai reiškia ir socialinėje žiniasklaidoje.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Kariakinas

Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) drausminė komisija nusprendė, kad S.Kariakinas pažeidė taisyklę, reikalaujančią neteršti šachmatų žaidimo ar jį reguliuojančių organizacijų reputacijos. Jis gali apskųsti sprendimą, bet rusų naujienų agentūrai TASS sakė, kad neplanuoja to daryti.

32 metų S.Kariakinas iki 2009 metų atstovavo Ukrainai, o tada pradėjo atstovauti Rusijai. Jis yra gimęs Kryme. Šį Ukrainos regioną 2014 metais aneksavo Rusija.

S.Kariakinas vienu metu buvo jauniausias žaidėjas, gavęs didmeistrio titulą. 2016 metais jis nesėkmingai varžėsi su pasaulio čempionu Magnusu Carlsenu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pranešė, kad balandžio 5 dieną Berlyne bus surengta donorų konferencija, skirta padėti neturtingai, Europos Sąjungai nepriklausančiai Moldovai susidoroti su pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu.

Ši konferencija, organizuojama kartu su Prancūzija ir Rumunija, buvo sušaukta Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvavo ir Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.

Jis sakė, kad „turime 100 000 pabėgėlių iš Ukrainos, o tai atitinka keturis procentus mūsų gyventojų“.

Jis paaiškino, kad į Moldovą iš kaimyninės Ukrainos atvyko maždaug 360 tūkst. pabėgėlių, bet dauguma jų keliavo toliau, į ES šalis.

Tačiau 2,6 mln. gyventojų turinčiai Moldovai, kuri yra tarp neturtingiausių Europos valstybių, likusi pabėgėlių dalis vis tiek reiškia „didelį poveikį socialinei ekonominei situacijai“, sakė N.Popescu.

A.Baerbock atkreipė dėmesį, kad iš Ukrainos, į kurią vasario 24 dieną įsiveržė Rusijos pajėgos, jau pasitraukė daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių. Dauguma jų atvyko į ES šalis, pirmiausia Lenkiją.

„Turime manyti, kad artimiausiomis savaitėmis bus 8–10 mln. pabėgėlių“, – nurodė ji.

„Jokia šalis negali pati viena su tuo susidoroti... Štai kodėl dabar privalome viską daryti drauge, kad... galėtume artimiausiomis savaitėmis paskirstyti ne tūkstančius, o šimtus tūkstančių žmonių“, – sakė A.Baerbock.

Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ A.Baerbock sakė raginanti sukurti „oro tiltą“ ir skraidinti ukrainiečių pabėgėlius, kuriems pavyko išvykti iš savo šalies, į valstybes „Europoje ir už Atlanto“ – JAV ir Kanadą.

Pasak vokiečių užsienio reikalų ministrės, Berlyno donorų konferencijoje taip pat bus renkami pinigai siekiant padėti Moldovai patenkinti savo energijos poreikius. Ši maža šalis yra labai priklausoma nuo tiekimo iš Rusijos.

Panašiai kaip Ukrainoje prieš karą, Moldovoje yra mažas Rusijos apginkluotas ir remiamas separatistinis regionas – Padniestrė.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra.

„Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami. Artimiausiu metu tikiuosi Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo“, – pranešime teigia šalies vadovas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda pabrėžė, kad principinga JT laikysena brutalių Rusijos karo nusikaltimų atžvilgiu yra itin svarbi, nes turi didelį moralinį svorį ir padeda kovoti su Kremliaus propaganda.

JT Generalinės Asamblėjos 2006 metais įsteigta JT Žmogaus teisių taryba yra JT žmogaus teisių apsaugos institucija, kurią sudaro 47 valstybės narės.

Lietuva, iki tol savo veiklą šioje taryboje vykdžiusi kaip stebėtoja, nuo 2022 metų sausio 1 dienos pirmą kartą trejų metų laikotarpiui tapo pilnateise nare.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“ ir apkaltino Maskvą siekiant „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų. Pirmiausia reikėtų sunaikinti mus, kad būtų įvykdytas jų ultimatumas“, – sakė jis vietos žiniasklaidai. 

Pasak prezidento, Maskva nori, kad Ukraina „perduotų“ jai Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, bet su tuo negali sutikti „nei tų miestų žmonės, nei aš, kaip prezidentas“.

Latvijos kelių transporto administracija nusprendė anuliuoti kompanijos „Yandex Taxi“ registraciją ir blokuoti jos pavėžėjimo platformos programėlę „Yandex Go“, naujienų agentūrai BNS sakė transporto administracijos atstovė Zanė Plonė. 

Pasak jos, sprendimas priimtas nustačius, kad „Yandex Go“ užtikrina aktyvų keitimąsi duomenimis su Rusijoje esančiais serveriais. 

Sprendimas reiškia, kad visiems elektroninės komunikacijos paslaugų teikėjams bus išsiuntinėtos instrukcijos blokuoti programėlę ir interneto svetainę „Yandex Go“.

Nuo šio trečiadienio taksi paslaugų teikėjams bus draudžiama naudotis programėle „Yandex Go“, šiam paslaugų teikėjui nebebus leidžiama veikti Latvijos teritorijoje. 

Z.Plonė įspėjo, kad pagal kelių transporto įstatymą taksi kompanijoms, ir toliau naudosiančioms „Yandex Go“, grės baudos dėl naudojimosi neregistruota interneto svetaine. 

Kelių transporto administracija šiuo metu rengia prašymą dėl blokavimo. Jis bus išsiuntinėtas visoms elektroninės komunikacijos kompanijoms, sakė administracijos vadovas Kristianas Godinis.

Kelių transporto administracija 2020 metų kovą buvo laikinai blokavusi „Yandex Go“, nes kompanija nebuvo įregistruota administracijoje, bet toliau teikė transporto paslaugas.

Praėjusią savaitę Kelių transporto administracija aiškinosi Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovo Tigrano Chudaverdiano, kuriam taikomos sankcijos, ryšius su Latvijoje įregistruota pavėžėjimo kompanija „Yandex Taxi“.

Tuo metu „Yandex“ atstovai kovo 15 dieną informavo, kad T.Chudaverdianas atsistatydino iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų ir postų kompanijos padaliniuose.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.

Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl veiksmų Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.

Japoniją ir Rusiją sieja sudėtingi santykiai, o po Antrojo pasaulinio karo jos taip ir nepasirašė taikos sutarties dėl užsitęsusio ginčo dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

„Dabartinėmis sąlygomis Rusijos pusė neketina tęsti derybų su Japonija dėl taikos sutarties, nes neįmanoma aptarti pagrindinio dvišalių santykių dokumento su šalimi, kuri užėmė atvirai priešišką poziciją ir siekia pakenkti mūsų šalies interesams“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Maskva taip pat pareiškė, kad nutraukia bevizį režimą Japonijos piliečiams lankytis ginčijamose salose ir pasitraukia iš derybų dėl bendros ekonominės veiklos šiose salose.

„Visa atsakomybė už žalą mūsų dvišaliam bendradarbiavimui ir pačios Japonijos interesams tenka... Tokijui“, – pareiškė Rusijos URM, kaltindama Japoniją „sąmoningai pasirinkus antirusišką kursą“.

Šeštadienį Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida susitiko su Indijos kolega Narendra Modi ir bandė įtikinti Naująjį Delį pasmerkti Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Shinzo Abe, iš Japonijos ministro pirmininko pareigų atsistatydinęs 2020-aisiais, buvo susitikę dešimtis kartų, kad pabandytų išspręsti užsitęsusį teritorinį ginčą.

Tas salas, esančias prie šiauriausios Japonijos Hokaido salos šiaurinės pakrantės, rusai vadina pietinėmis Kurilų salomis, o japonai – Šiaurės teritorijomis.

Šiuos skaičius pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, skelbia „Unian“. 

„Šiandien ligoninėse yra apie 300 sužeistų žmonių, sužeista 16 vaikų, žuvo keturi vaikai, žuvo 65 mūsų miesto gyventojai“, – cituojamas Kyjivo meras.

V. Klyčko pabrėžė, kad apšaudydami miestą okupantai planavo sukelti paniką tarp gyventojų, tačiau sukėlė tik neapykantą ir pyktį.

„(Kyjivo apšaudymo suintensyvėjimas – UNIAN) yra tam, kad būtų sukelta panika ir destabilizacija, sugadinta žmonių nuotaika.Tačiau užuot sėjus paniką, tai sukelia dar daugiau neapykantos, pykčio ir įniršio. Vietoj to, kad bijotų, žmonės sako priešingai, kad jie jaučia didelę neapykantą“, – teigė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

V. Klyčko sakė, kad daugelis žmonių kreipiasi į jį ir tvirtina, kad niekur nesiruošia vykti, bei prašo ginklų, nes nori apsiginti ir atkeršyti už sugriautus namus ir nužudytus civilius gyventojus.

Donecko srityje esantis Avdijivkos miestas patyrė Rusijos pajėgų aviacijos ir artilerijos smūgius, per kuriuos mažiausiai penki žmonės žuvo, dar dešimt buvo sužeista. 

Tai pranešė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.

Savo „Telegram“ paskyroje pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenko anksčiau skelbė, kad apaudymai nusinešė vieno žmogaus gyvybę. 

Anot jo, apšaudymai pažeidė mažiausiai 15 skirtingų pastatų mieste ir jo apylinkėse, smūgiai apgadino Antrojo pasaulinio karo paminklus ir kolektyvinius kapus, skirtus Raudonosios armijos kariams, kurie kovojo su nacistine Vokietija, netoli Torecko miesto. 

Dėl Avdijivkos kontrolės pastarosiomis dienomis virė inirtingi mūšiai, šis miestas yra per aštuonerius metus nusistovėjusio fronto Donbase centrinėje dalyje. 

Agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos nesustabdys jokios paliaubos, jo režimą privalu nuversti, sako Vilniuje viešintis rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza.

„Tikiuosi, gal bent jau dabar pasaulio lyderiai, kurie daug metų nematė tiesos, pagaliau praregėjo ir suvokė, kad vienintelis kelias baigti šią nusikaltimų grandinę, šią agresiją, vykdomą Vladimiro Putino, yra ne kokios nors teorinės paliaubos, bet vienintelis strateginis sprendimas yra nuversti kraugerišką Putino režimą Rusijoje“, – Vilniuje sakė iš Maskvos į tarptautinį Kalinausko forumą atvykęs žurnalistas, istorikas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Anot opozicionieriaus, išgyvenusio du pasikėsinimus į gyvybę, pasaulio lyderiai daugelį metų nekreipė dėmesio į tai, ką daro V.Putinas.

„2003 metų pabaigoje V. Putinas pasiekė pirmąją pergalę – nutildė nepriklausomus televizijos kanalus. Dabar matome 20 metų smegenų plovimo rezultatus. Jis nutildė teismų sistemą, pradėjo žudyti savo politinius oponentus, o tuo metu politiniai vadovai kvietė jį į aukščiausio lygio susitikimus, tiesė raudonus kilimus“, – kalbėjo V.Kara-Murza.

Jo teigimu, tik rusai gali pakeisti situaciją savo šalyje, tačiau jiems reikia padėti pirmiausia sudarant galimybę gauti objektyvią, teisingą informaciją apie tai, kas vyksta.

V.Kara-Murza priminė, kad neseniai Rusijoje nebeliko jokios žiniasklaidos priemonės, kuri neatspindėtų tik valstybinę poziciją – buvo priversti užsidaryti radijo stotis „Echo Moskvy“, televizijos stotis „Dožd“, kiti.

„Negalėjau patikėti, kaip greitai viskas įvyko. Vieną rytą atsibudau savo bute Maskvoje, pamačiau, kad nebeliko jokio tviterio, jokio instagramo, tik valstybinių televizijos kanalu transliuojama visiška demagogija. Tokią realybę turime šiandien Rusijoje. Jei žiūrėsite valstybinę televiziją, išgirsite, kad Ukrainą valdo naciai ir kad V.Putinas gina ukrainiečius“, – pasakojo žurnalistas.

„V.Putino propagandoje nėra nė krislelio tiesos. Dėl to Vakarų bendruomenė turi padėti Rusijos žmonėms sužinoti tiesą, kas vyksta“, – pabrėžė jis.

Anot V.Kara-Murzos, nepaisant smegenų plovimo ir gresiančio 15 metų kalėjimo už karo vadinimą karu, tūkstančiai rusų išeina pareikšti nepritariantys Ukrainos užpuolimui.

Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, nuo vasario pabaigos iki dabar Rusijoje policija sulaikė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių dėl dalyvavimo akcijose už taiką ir prieš karą Ukrainoje.

„Tik rusai Rusijoje gali pakeisti politinę padėtį. Manau, kad viena iš svarbiausių užduočių, prioritetų laisvajam pasauliui yra padėti teikti objektyvią informaciją, tikras žinias Rusijos visuomenei, kad ji galiausiai atsimerktų ir suvoktų, kas iš tikrųjų vyksta“, – kalbėjo V.Kara-Murza.

Jis pabrėžė, kad Europos integracija nebus baigta, kol Rusija netaps demokratine valstybe. 

Seimo rūmuose vykęs tarptautinis Kalinausko forumas yra trečiasis toks renginys. Organizatoriai teigia, kad jis skirtas mobilizuoti demokratinę bendruomenę ryžtingesnei kovai su Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimais.

Nenutrūkstamai Rusijos pajėgų bombarduojamame Mariupolyje sunaikinti pastatai skaičiuojami šimtais ar tūkstančiais. „The New York Times“ parengtame žemėlapyje pažymėti tie, kurių atakos buvo itin svarbios, didelio masto ar sukėlusios didelę grėsmę civiliams gyventojams. 

„The New York Times“ nuotr./Mariupolyje sunaikinti svarbūs pastatai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad Rusijos kariai okupuotame Chersone atidengė ugnį į taikius protestuotojus.

„Chersone Rusijos karo nusikaltėliai atidengė ugnį į beginklius žmones, kurie taikiai protestavo prieš okupantus“, – paskelbė ministras.

Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kur matomas sužeistas pensininkas.

„Tai šlykštus Rusijos veidas, žmonijos gėda. Privalome sustabdyti Rusiją! Taikykite jiems sankcijas, izoliuokite juos, patraukite karo nusikaltėlius atsakomybėn“, – ragino ministras.

Agresiją tęsianti Rusija, susidūrusi su ukrainiečių pasipriešinimu, įstrigo netoli Kyjivo, Charkivo ir didelėje teritorijoje pietuose. Tačiau Ukrainos rytuose rusų pajėgos pastarosiomis dienomis stumiasi pirmyn vakarų kryptimi nuo separatistų valdomų teritorijų Donbase.

Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ siekiant išspręsti Kyjivo ir Maskvos konfliktą. 

„Mes pritariame Pekino pozicijai, kad reikia rasti politinį sprendinį karui prieš Ukrainą (užbaigti) ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiame siekyje“, – parašė D.Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“.

Praėjusią savaitę Kyjivas paragino Pekiną pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Kinija iki šiol vengė komentuoti V.Putino veiksmus Ukrainoje.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo savo Kinijos kolegą Xi Jinpingą dėl laukiančių „pasekmių“, jeigu Pekinas teiks materialinę paramą Maskvai.

Kinijos ambasadorius JAV sekmadienį pareiškė, kad jo šalis šiuo metu nesiunčia ginklų Rusijai, kad naudotų juos Ukrainoje, tačiau visiškai neatmetė galimybės, kad Pekinas gali tai padaryti ateityje.

Kitos Vakarų šalys taip pat paragino Kiniją pasmerkti V.Putino veiksmus Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas

Palydovinės nuotraukos rodo, kad gyvenamieji rajonai Mariupolyje buvo smarkiai apgadinti per apšaudymus. Miesto dalies analizę atliko „Unitar/Unosat“ tyrėjai, žemėlapį paskelbė „The New York Times“.

Tarp sunaikintų pastatų – septynios mokyklos ir keturios sveikatos priežiūros įstaigos.

Mariupolio bombardavimas

Rusija pirmadienį iškvietė JAV ambasadorių ir įteikė notą, protestuodama prieš amerikiečių prezidento Joe Bideno pareiškimą dėl Maskvos sukelto karo Ukrainoje, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas yra „karo nusikaltėlis“.

Anot Rusijos URM, tokie veiksmai kelia pavojų šalių santykiams.

„Panašūs Amerikos prezidento pareiškimai, neverti aukšto rango valstybės pareigūno, privedė Rusijos ir Amerikos santykius prie nutrūkimo ribos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Beryslavo meras Oleksandras Šapovalovas ir vietos aktyvistas jau beveik tris dienas laikomi okupantų nelaisvėje.

Tai paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta.

„Šeštadienį, kovo 19 d., apie 11 valandą po pietų, rašistai pagrobė Berislavo merą Oleksandrą Šapovalovą ir kitą vietos aktyvistą. Jie jau tris dienas yra nelaisvėje“, – sakė jis.

Pasak H.Lagutos, vakar O.Šapovalovui buvo leista paskambinti savo šeimai ir juos nuraminti.

Rusija turi daug cukraus ir grikių, pirmadienį pareiškė  vyriausybės pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko, ragindama visuomenę nepanikuoti ir nepulti kaupti atsargų, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą.

Koordinuotas Vašingtono ir Briuselio atsakas į Ukrainoje sukeltą karą pavertė Rusiją labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje, o toliau augančios infliacijos fone rublis nukrito į istorines žemumas.

Precedento neturinčios Vakarų sankcijos sukėlė nerimą gyventojus, kurie puolė pirkti ilgai negendančių produktų.

„Noriu nuraminti mūsų piliečius: esame visiškai savarankiški, kai kalbama apie cukrų ir grikius“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje kalbėjo V.Abramčenko.

„Nėra reikalo panikuoti, pirkti šių prekių. Jų užteks visiems. Panikos skatinamas pirkimas tik destabilizuoja platinimo tinklą“, – ramino pareigūnė.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti tuščios lentynos ir rusai, stovintys ilgose eilėse prie cukraus.

Pasak V.Abramčenko, Rusija šiemet numato pasėti daugiau cukrinių runkelių ir grikių.

„Tai reiškia, kad naujasis derlius užtikrins cukraus ir grikių prieinamumą parduotuvių lentynose, o Rusijos konditeriai ir kepėjai gaus reikiamą cukraus kiekį“, – pridūrė V.Abramčenko.

Ji taip pat sakė, kad Rusijoje maisto trūkumas nejaučiamas, ir pridūrė, kad valdžia padidins prekių importą iš „draugiškų šalių“.

Vasario 24 dieną Putinas įvedė Rusijos karius į Ukrainą

Vakarų pasaulis į tai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, o virtinė įmonių, įskaitant H&M, „McDonald's“ ir IKEA, pasitraukė iš Rusijos.

Pareigūnai Maskvoje siekia sumenkinti Vakarų bausmių poveikį, žadėdami, kad Rusija prisitaikys, o pats V.Putinas yra pareiškęs, kad šalis iš krizės išeis dar stipresnė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka palygino kalio trąšų eksportą dabartinėmis sąlygomis su prekyba ginklais ir pareikalavo, kad naujasis jų tiekėjos BKK vadovas užtikrintų trąšų realizavimą ir Europos Sąjungoje, nepaisant galiojančių sankcijų, skelbia portalas afn.by.

BKK naujuoju vadovu pirmadienį paskirtas Aliaksejus Skraha, iki šiol vadovavęs ginkluotės eksportuotojai „Belspecvneštechnika“.

„Išmanote ekonomiką, su ja esate susidūrę. Nesvarbu, kokias prekes parduoti – kalio trąšas, techniką, ginkluotę... Nors sakyčiau, kad dabar darbas kalio rinkoje panašus į prekybą ginklais ir kita specialia įranga. Viskas turėtų būti ramu, tylu“, – A.Skrahai aiškino A.Lukašenka.

Valstybės vadovas pareikalavo perduoti ir nuolat tiekti naujam BKK vadovui kontaktus visų, kurie pasirengę pirkti baltarusiškas trąšas.

„Turėtume prekiauti visur, taip pat ir Europos Sąjungoje. Jie jau dabar šaukia: „Trąšų nepakanka!“ Prašome, imkite. Yra netoliese. Reikia rasti kelius ir dirbti. Verslas yra verslas. Kartais jis mažai priklauso nuo politikų. Ypač tose šalyse, kurios mus supa“, – iškėlė užduotį A.Lukašenka.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Jungtinė Karalystė pirmadienį apkaltino Rusiją dėl apsimetėlių skambučių dviem vyriausybės ministrams, apsimetus Ukrainos ministru pirmininku.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as nurodė, kad apsimetėliams pavyko su juo pasikalbėti ketvirtadienį vaizdo skambučiu.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel prisipažino taip pat sulaukusi tokio skambučio, o kultūros sekretorė Nadine Dorries sakė, kad apsimetėlio bandymas su ja pasiklabėti buvo nesėkmingas.

B.Wallace nurodė, jog užbaigė pokalbį, kai pašnekovas „pateikė keletą klaidinančių klausimų“ ir tai sukėlė jo įtarimus. Visa tai jis pavadino Rusijos „nešvariais triukais“.

Ministro pirmininko Boriso Johsono atstovas Maxas Blainas pirmadienį pareiškė, kad „Rusijos valstybė yra atsakinga už apsimetėlių skambučius vyriausybės ministrams praėjusią savaitę“.

JK pareigūnai nerimauja, kad Rusija, vykdydama dezinformacijos kampaniją ir siekdama pakenkti Britanijai, gali paviešinti sufalsifikuotas šių skambučių ištraukas.

M.Blainas perspėjo, kad „tai nebus paskutinis bandymas“, ir apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant nukreipti dėmesį, kad „nuslėptų konflikto mastą ir Rusijos nesėkmes kovų lauke“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą itin sunkioje padėtyje atsidūrusiems pabėgėliams.

Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

+9

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) nurodė, kad nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko 3 489 644 žmonės. Nuo sekmadienio jų skaičius padidėjo 100 600.

„Keturias pastarąsias savaites pasaulis stebi netikėdamas savo akimis. Prarasta nesuskaičiuojama daugybė gyvybių, milijonų žmonių gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

„Nepulti į neviltį padeda tik mūsų matoma daugybė šilto priėmimo ir rodomos užuojautos pavyzdžių, kaimyninėms šalims, ypač jų gyventojams, atvėrus savo širdis ir namų duris ukrainiečiams“, – sakė jis.

„Milijonus žmonių pasaulyje sujaudino itin sunki Ukrainos žmonių padėtis“, – sakė F.Grandi, kalbėdamas apie pabėgėlių „skausmą ir sielvartą, netektis ir kančią“, taip pat „palengvėjimą radus saugų prieglobstį“ ir „baimę dėl ateities“.

Moterys ir vaikai sudaro maždaug 90 proc. ukrainiečių pabėgėlių. Tarnybai tinkami vyrai nuo 18 iki 60 metų amžiaus iš Ukrainos išvykti negali.

Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) skelbia, kad tarp į užsienį pasitraukusių Ukrainos gyventojų yra daugiau kaip 1,5 mln. vaikų.

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad 186 tūkst. trečiųjų šalių piliečių išvyko iš Ukrainos į kaimynines valstybes.

Praėjusio trečiadienio duomenimis, Ukrainoje yra maždaug 6,48 mln. šalies viduje perkeltų asmenų.

„Milijonai kitų žmonių bus paveikti, jei karas nesibaigs“, – pabrėžė TMO.

Iki Rusijos invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Europos Sąjungos šalys pirmadienį apkaltino Rusijos kariuomenę karo nusikaltimais Ukrainoje, tačiau veikiausiai nesiims naujų sankcijų prieš Maskvą, nors visoje Europoje skamba raginimai patraukti atsakomybėn atakų prieš civilius kaltininkus.

Rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje augant žuvusių civilių skaičiui, Vokietijos užsienio reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo rusų atakų prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir teatrus.

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis prieš 27-ių Bendrijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė, jog „tai, kas šiuo metu vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas“.

„Viskas naikinama ir bombarduojama, visi be atrankos žudomi. Tai siaubinga“, – kalbėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Beveik visi bandymai evakuoti iš miesto gyventojus žlugo arba pavyko tik iš dalies. Mariupolio pareigūnai sako, kad per apsiaustį jau žuvo mažiausiai 2 300 žmonių, dalis jų palaidota masiniuose kapuose.

J.Borrellis pabrėžė, kad karo teisė taip pat egzistuoja.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas renka įrodymus dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, nors Rusija, kaip ir Jungtinės Valstijos, šio tribunolo jurisdikcijos nepripažįsta.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad jo šalis „tikrai atvira kitiems mechanizmams siekiant patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurie šiuo metu vyksta Ukrainoje“.

Anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą tikriausiai yra pirmasis „karas, vykstantis ir socialiniuose tinkluose, kur žmonės mato įvykius realiuoju laiku ir baisisi jais“.

„Tai kelia įniršį visuomenei Europos Sąjungoje, klausiančiai, kodėl mes negalime to sustabdyti, – sakė S.Coveney žurnalistams. – Ji nori, kad žmonės atsakytų už priimtus sprendimus ir brutalumą, kurį matome.“

Visgi panašu, kad kol kas naujų sankcijų, apimančių turto įšaldymą ir kelionių draudimą, nebus imtasi.

ES, dažnai pliekiama dėl itin lėtos reakcijos į tarptautinius įvykius, nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, per tris savaites ėmėsi sankcijų prieš 877 žmones. Tarp jų yra Rusijos prezidentas, įtakingi ministrai ir virtinė prokremliškų oligarchų.

Beveik per rekordiškai trumpą laiką taip pat buvo paskelbtos sankcijos 62 „subjektams“ – įmonėms, bankams, oro bendrovėms ir laivų statykloms. Tačiau klausimas dėl ribojamųjų priemonių energetikos sektoriui išlieka itin jautrus, turint galvoje daugelio ES valstybių priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Vokietijos vadovaujama šalių grupė nori, kad kol kas nebūtų imamasi naujų baudžiamųjų priemonių, būgštaujant dėl aukštų energijos kainų ir nerimaujant, kad Rusija gali nutraukti dujų eksportą į Europą. Kai kurios šalys taip pat siūlo neišnaudoti viso sankcijų arsenalo ir pasilikti galimybę imtis griežčiausių priemonių, jei Rusija, pavyzdžiui, panaudotų cheminį ginklą.

„Darome viską, kad pašalintume spragas sankcijose“, dėl kurių jau buvo sutarta, sakė A.Baerbock.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėjo nepasiduoti „sankcijų nuovargiui“.

„Negalime pavargti taikydami sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai“, – kalbėjo ministras.

Pasak G.Landsbergio, Vakarai turi nubrėžti Maskvai „raudonas linijas“.

„Matome bombarduojamus miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti“, – sakė ministras žurnalistams.

G.Landsbergis taip pat sakė, kad šalys partnerės turi padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai sustiprinti gynybos pajėgumus.

„Manau, mums reikia daugiau įrangos ir pirmiausia tikrų gynybos planų Baltijos šalims, kurie atspindėtų pasikeitusią regiono strateginę realybę“, – kalbėjo ministras.

Kyjivo miesto administracija pranešė, kad Ukrainos sostinėje dėl apšaudymo buvo apgadinta daugiau nei 70 gyvenamųjų pastatų.

„Pastatai turi įvairaus tipo apgadinimus. Ten, kur žala kritinė, gyventojai perkelti, kur nežymūs – komunalinės paslaugos gauna remonto medžiagas skubiam remontui: plėvelę langams, tvirtinimo elementus, stogo remonto medžiagas ir kt.“, – sakė Kyjivo miesto administracija.

Baltarusijos gynybos ministerija teigia atitraukusi savo desantą nuo sienos su Ukraina.

„38-osios Bresto atskirosios gvardijos puolimo brigados desantininkai grįžo į savo nuolatines pozicijas, sėkmingai įvykdę Baltarusijos sienos zonų stiprinimo užduotį“, – sakoma ministerijos pranešime.

Šis pareiškimas išplatintas būtent tuo metu, kai manoma, kad Baltarusijos kariuomenė gali įžengti į Ukrainos teritoriją ir prisijungti prie Rusijos pajėgų.

Odesos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas pirmadienį smogus šiam Juodosios jūros uostamiesčiui ir sugriovus civilių gyventojų namų.

Miesto taryba pranešė, kad žuvusiųjų nėra, o gelbėjimo tarnybos greitai užgesino kilusį gaisrą. 

Įvykio vietoje apsilankęs Odesos meras Henadijus Truchanovas pasakė: „Mes neišvyksime iš Odesos ir kovosime už savo miestą.“

Ukrainos pietvakarinėje dalyje esanti Odesa iki šiol beveik išvengė karo veiksmų, nors netoli jos Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos kariniai laivai. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pažymi, kad Rusijos okupantai beveik prarado galimybę pulti bet kurioje Ukrainos vietoje.

Pasak jo, Ukrainoje buvo sunaikintos trys Rusijos puolimo armijos ir vienos oro pajėgos.

„Priešas beveik prarado galimybę atakuoti bet kurioje Ukrainos vietoje ir vykdo tik taktinius veiksmus, rezervų kaupimą, kuriuos niokoja mūsų raketų pajėgos, artilerija ir orlaiviai“, – sakė O.Arestovyčius.

Žytomyro sritis pirmą kartą buvo apšaudyta iš sistemų „Grad“. Pranešta, kad žuvo mažiausiai trys žmonės. 

Tai pirmadienį paskelbė Žytomyro srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Bunečka.

„Dvidešimt šešta karo diena. Nieko naujo nepranešiu. Nuolatinis bendruomenės apšaudymas. Vakar priešas, pirminiais duomenimis, tikriausiai pirmą kartą panaudojo „Grad“, – sakė V.Bunečka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Grad“ sistema

Embargas rusiškos naftos importui, kurį dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ragina skelbti kai kurios Europos šalys, tiesiogiai paveiks visus, pirmadienį pareiškė Kremlius.   

„Iš tiesų, kiek mums žinoma, naftos embargo tema aktyviai svarstoma. Ši tema labai sudėtinga, nes toks embargas labai rimtai paveiktų  visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.   

„Amerikiečiai dėl to nei išloš, nei praloš – tai akivaizdu – ir jausis kur kas geriau nei europiečiai. Europiečiams bus nelengva, t. y. šis sprendimas smogs visiems“, – pridūrė jis.     

D.Peskovas tai pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti papildomų sankcijų Maskvai. 

Kai kurios ES narės, tarp jų Baltijos valstybės, ragino skelbti Rusijos naftos ir dujų embargą. Tuo metu Vokietija nepritaria skubiam rusiškų energijos išteklių importo nutraukimui.  

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiko aptarti padėties Ukrainoje ir galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai.  

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį dalyvaus Briuselyje rengiamame ES viršūnių susitikime. Jame bus aptariamos energijos kainos ir tiekimo saugumas. 

Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad rusiškos naftos  importą nutrauks laipsniškai iki šių metų pabaigos. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos lyderius sustabdyti visą prekybą su Rusija, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai nutraukti jau beveik mėnesį besitęsiantį puolimą prieš jo šalį.

„Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo mašinos. Nė vieno euro okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Netiekite jiems savo prekių. Atsisakykite Rusijos energijos išteklių. Spauskite, kad Rusija išeitų iš Ukrainos, – kalbėjo V.Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tikiu, žinau, kad taika įmanoma. Tačiau jūs privalote veikti, kad taika būtų pasiekta.“

Kreipdamasis tiesiogiai į Vokietiją prezidentas sakė: „Esate stiprūs. Europa yra stipri.“ 

Šį kreipimąsi V. Zelenskis paskelbė kai kurioms Europos Sąjungos narėms, įskaitant Baltijos valstybes, raginant įvesti embargą rusiškų energijos išteklių importui. Tačiau tam nelinkusi pritarti didžiausia Europos ekonomika Vokietija, vis dar smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų. 

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiko aptarti padėties Ukrainoje ir galimybės sugriežtinti sankcijas Rusijai.  

Anksčiau pirmadienį Kremlius įspėjo, kad naftos embargas „smogtų visiems“. 

„Toks embargas labai rimtai paveiktų visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.   

Jungtinės Valstijos anksčiau šį mėnesį uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad rusiškos naftos importą nutrauks iki šių metų pabaigos. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Į poligoną Rivnės srityje rusai paleido dvi raketas. Apie tai pranešė Rivnės regioninės valstybės administracijos vadovas Vitalijus Kovalis.

„Šiandien Rivnės regione tris kartus nuskambėjo oro pavojaus signalas. Į vieną iš visų karinių poligonų buvo paleistos dvi raketos. Vietoje dirba speciali komisija“, – teigė V.Kovalis. 

Jis sakė, kad detalės bus pateiktos vėliau.

„Sumychimprom“ gamykloje įvykusi avarija, kai nutekėjo itin nuodingas amoniakas, jau likviduota ir grėsmės gyventojams nėra.

„Sumychimprom“ spaudos tarnyba pranešė, kad 2022 m. kovo 21 d. 02.58 val. susidarė avarinė situacija. Per apšaudymą buvo apgadintas gamyklos amoniako vamzdynas mineralinių trąšų ceche.

Sumažinus slėgį vamzdyne, suveikė avarinės apsaugos sistemos ir įvyko nedidelis amoniako nuotėkis. Šiuo metu avarinės situacijos padariniai jau visiškai pašalinti – vamzdynas užsandarintas ir uždėtas specialus tvarstis. Avarinės tarnybos baigė darbą, pranešama, kad nėra jokios grėsmės gyventojams ir aplinkai.

Ukrainai pirmą kartą nuo praėjusio mėnesio, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę (ČAE), sekmadienį pavyko pakeisti jėgainėje dirbančius darbuotojus, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Kyjivas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad maždaug pusė personalo, beveik keturias savaites dirbusio Rusijos kontroliuojamame komplekse, sekmadienį „pagaliau“ sugebėjo grįžti namo, nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Išvykusius darbuotojus pakeitė kiti ukrainiečių darbuotojai, vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime pridūrė R.Grossi.

„Tai, kad kai kurie Černobylio atominės elektrinės darbuotojai buvo pakeisti ir grįžo pas savo šeimas, yra teigiamas, nors ir labai pavėluotas, pokytis“, – pažymėjo R.Grossi.

„Jie nusipelnė mūsų visokeriopos pagarbos ir susižavėjimo, nes dirbo tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis. Jie ten dirbo per ilgai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad likusieji šios pamainos darbuotojai taip pat netrukus galės būti pakeisti“, – pridūrė jis.

Vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, ir kariuomenė iš karto užėmė Černobylio kompleksą – vietą, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Nuo invazijos dienos objektą prižiūri apie 100 technikų, saugomų ginkluotų kariškių.

Anot TATENA, R.Grossi, anksčiau išreiškęs didelį susirūpinimą dėl komplekse dirbančių ukrainiečių darbuotojų gerovės, „pasveikino žinią apie dalinę darbuotojų rotaciją“.

„Iki šiandien atliktos rotacijos vietoje dirbo ta pati darbuotojų pamaina nuo Rusijos pajėgų įžengimo į teritoriją išvakarių“, – pridūrė agentūra.

Lieka neaišku, kodėl rusų kariai užėmė Černobylio elektrinę, kur budriai stebimas betoniniu ir švininiu sarkofagu uždengtas sprogęs reaktorius, o likę trys reaktoriai yra išmontuojami.

2017 metais ši jėgainė buvo vienas iš kelių Ukrainos objektų, paveiktų, kaip įtariama, iš Rusijos surengtos masinės kibernetinės atakos. Per tą išpuolį trumpam buvo išjungta ČAE spinduliuotės stebėsenos sistema.

Siekiant padidinti saugumą sostinėje ir Kyjivo regione, pirmadienį, kovo 21 d., įvesta komendanto valanda. Ji prasidės 20:00 val. ir tęsis iki kovo 23 d. 7:00 val.

Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Šiuo laikotarpiu nedirbs parduotuvės, vaistinės, degalinės ir kitos įstaigos.

„Todėl prašau visų likti namuose arba slėptuvėse. Mieste galės judėti tik specialius leidimus turinčios transporto priemonės. Laikomės karo padėties taisyklių. Tikime savo ginkluotosiomis pajėgomis!“ – rašė V.Klyčko.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad mieste buvo sugriauti 972 namai, iš kurių 778 buvo daugiaaukščiai gyvenamieji namai.

„Šiai dienai sugriauti 972 mūsų namai, iš kurių 778 daugiaaukščiai gyvenamieji namai“, – sakė M.Terechovas.

Jis taip pat pridūrė, kad jau aktyviai plėtojami planai atstatyti Charkivą po karo.

Kovo 21 dieną bus 11 humanitarinių evakuacijos koridorių iš gyvenviečių, kuriose šiuo metu intensyviai apšaudomi rusų okupantai. Tai Mariupolis, Berdjanskas, Kozarovyčiai, Vorzelis, Buča, Severodoneckas, Lysychanskas ir kt.

Apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“, Bendrijai diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Maskvai.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J.Borrellis.

Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock taip pat griežtai pasmerkė Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomą civilių bombardavimą.   

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.  

„Dėl to visiškai aišku, kad mes, kaip Europos Sąjunga, kaip pasaulio bendrija, tikinti taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, privalome aiškiai izoliuoti šį režimą“, – pridūrė A.Baerbock.

J.Borrellis sakė, kad ministrai aptars tolesnę pagalbą Ukrainai, taip pat spręs, ar imtis naujų sankcijų prieš Rusijos naftos ir dujų sektorius, kurios papildytų virtinę anksčiau paskelbtų baudžiamųjų ekonominių priemonių.  

Nemažai ES šalių, tarp jų Baltijos valstybės, ragina skelbti embargą rusiškų energijos išteklių importui. Tačiau tam nelinkusi pritarti didžiausia Europos ekonomika Vokietija, vis dar smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų. 

„Manau, yra neišvengiama pradėti kalbėti apie energetikos sektorių, ir mes tikrai galime kalbėti apie naftą, nes ji yra didžiausias Rusijos biudžeto pajamų šaltinis, be to, yra gana lengvai pakeičiama“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „žvelgiant į sugriovimų Ukrainoje mastą, labai sunku, mano požiūriu, rasti argumentų tvirtinti, kad mes neturėtume imtis (Rusijos) energetikos sektoriaus, ypač naftos ir anglių“. 

Danijos diplomatijos vadovas Jeppe Kofodas pasisakė už tai, kad Rusijos laivams būtų uždrausta švartuotis ES uostuose ir būtų blokuotas krovinių pervežimas antžeminiu transportu, Lenkijai paraginus skelbti prekybos embargą. 

A.Baerbock nepalaikė raginimų nedelsiant nutraukti rusiškų energijos išteklių importą, tačiau sakė, kad Berlynas „palaipsniui ir visu greičiu“ atsikratys priklausomybės nuo iškastinio kuro.   

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pajėgų apsuptas ir nuo atakų smarkiai nukentėjęs Mariupolis

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis.

Jis pabrėžė, kad, nepaisant Rusijos ir Baltarusijos įmonėms taikomų sankcijų, krovinių judėjimas ir toliau vyksta.

Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

„Su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai ir toliau įplaukia į Latvijos uostus, o tai, mano nuomone, yra nepriimtina, todėl vyriausybėje rengiame atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo T.Linkaitis.

„Tikėjomės, kad Europos Sąjunga priims bendrą sprendimą. Matome, kad yra šalių, kurios tam griežtai prieštarauja, todėl akivaizdu, kad sprendimas bus regioninis“, – sakė Latvijos ministras ir pridūrė, kad tai gali būti Baltijos šalių sprendimas.

Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę taip pat teigė, kad tokį sprendimą Lietuva galėtų priimti kartu su kitomis regiono šalimis, nes sprendimas uždrausti Rusijos laivams įplaukti į uostus ES lygmeniu delsiamas.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ES svarsto įvesti draudimą į Bendrijos uostus įplaukti laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava ar kitaip siejamiems su šia šalimi ar su ja susijusiais asmenimis bei įmonėmis.

Tuo tarpu BNS kalbinti Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai sakė, kad tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį emocingame kreipimesi į Izraelį ragino žydų valstybę užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir lygino Rusijos invaziją jo šalyje su nacistinės Vokietijos veiksmais.  

Kreipdamasis į žydų valstybės įstatymų leidėjus per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“, V.Zelenskis sakė, jog Izraeliui, bandančiam atlikti tarpininko tarp Rusijos ir Ukrainos vaidmenį, atėjo laikas apsispręsti, kurią pusę palaikyti.

Prezidentas sakė, kad Izraelis turėtų pasekti savo Vakarų sąjungininkių pavyzdžiu ir imtis sankcijų prieš Rusiją bei tiekti Ukrainai ginklus.   

„Galima ilgai klausinėti, kodėl negalime gauti iš jūsų ginklų arba kodėl Izraelis neįvedė Rusijai griežtų sankcijų, kodėl nespaudžia rusiško verslo, – kalbėjo V.Zelenskis. – Tačiau atsakymą vis tiek turite pasirinkti jūs, brangūs broliai ir seserys. Ir su tuo atsakymu jums teks gyventi, Izraelio tauta.“  

Prezidentas, pastaruoju metu kreipęsis į virtinės valstybių parlamentus su panašiomis emocingomis kalbomis, nekart lygino Rusijos agresiją prieš Ukrainą su Holokaustu, bandydamas telkti paramą savo šaliai. Tokį palyginimą piktai pasmerkė Izraelio Holokausto atminimo centras „Jad Vašem“, pareiškęs, kad V.Zelenskis trivializuoja Holokaustą. 

V.Zelenskis kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis siekia įgyvendinti Ukrainoje „galutinį sprendimą“ – šią sąvoką (vok. Endlösung) naciai vartojo apibūdinti planą išnaikinti visus Europos žydus. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis, kuris pats yra žydas, taip pat priminė, kad Rusijos pajėgų raketa smogė Babyn Jarui – daubai Kijevo šiaurinėje dalyje, kur 1941 rugsėjo pabaigoje naciai sušaudė 50–70 tūkst. Kyjivo gyventojų, daugiausia žydų. Dabar čia veikia Ukrainos pagrindinis Holokausto memorialas.  

„Izraelio tauta, matei, kaip rusų raketos smogė Kyjivui, Babyn Jarui. Žinai, kokia tai žemė. Ten palaidota per 100 tūkst. Holokausto aukų. Ten senovinės Kyjivo kapinės. Ten žydų kapinės. Į tą vietą smogė rusų raketos“, – sakė ukrainiečių prezidentas.   

Pasitelkdamas tokią jautrią retoriką V.Zelenskis akivaizdžiai bandė užmegzti ryšį su auditorija. Izraelis buvo įkurtas 1948 metais kaip priebėga žydams po Holokausto. Šalyje gyvena dešimtys tūkstančių senyvo amžiaus žmonių, išgyvenusių Holokaustą, o daugelis jos lyderių yra išgyvenusiųjų vaikai.    

V.Putinas siekė vaizduoti ukrainiečius kaip neonacius, bandydamas pateisinti karą prieš šią provakarietišką valstybę. Tačiau istorikai smerkia tokią V.Putino retoriką kaip dezinformaciją ir cinišką taktinį žingsnį siekiant įgyvendinti savo tikslus, pabrėždami, kad Ukraina yra demokratiška valstybė, vadovaujama prezidento žydo.  

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas, kurio velionis tėvas buvo išgyvenęs Holokaustą, padėkojo V.Zelenskiui už jo kalbą. 

„Toliau kiek galėdami padėsime Ukrainos žmonėms ir niekada neatsuksime nugaros žmonėms, žinantiems karo siaubą“, – sakė jis.  

Tačiau Izraelio Holokausto atminimo centras „Jad Vašem“, anksčiau pasmerkęs V. Putino retoriką, taip pat išsakė griežtos kritikos V.Zelenskiui, nors jo konkrečiai neįvardijo.  

„Propagandinis diskursas, lydintis dabartinius karo veiksmus, persunktas neatsakingų pareiškimų ir visiškai netikslių palyginimų su nacių ideologija ir veiksmais prieš Holokaustą ir jam vykstant, – nurodė centras. – „Jad Vašem“ smerkia tokį istorinių Holokausto faktų trivializavimą ir iškraipymą.“   

Izraelio visuomenė didžia dalimi palaiko vasario 24 dieną Rusijos užpultą Ukrainą.  Keli tūkstančiai žmonių, daugelis nešini Ukrainos vėliavomis, sekmadienį susirinko Tel Avivo pagrindinėje aikštėje per didžiulį ekraną stebėti V.Zelenskio kreipimosi.  

Tačiau Izraelio vyriausybė laikosi atsargios pozicijos, bandydama atlikti tarpininkės vaidmenį. Ministras pirmininkas Naftali Bennettas kovo 5 dieną atvyko neskelbto vizito į Maskvą, kad susitiktų su V.Putinu. Po to Izraelio premjeras mažiausiai du kartus kalbėjosi su Rusijos lyderiu, bent šešis kartus – su V.Zelenskiu, nurodo jo kanceliarija.    

Izraelio užsienio reikalų ministras griežtai pasmerkė Rusijos invaziją. Tuo metu N. Bennettas naudoja atsargesnę retoriką, bandydamas išlaikyti neutralumą.   

Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje gyvena didžiulės žydų bendruomenės, ir Izraelis bando laviruoti tarp Kyjivo ir Maskvos. Izraelis taip pat palaiko gerus darbinius ryšius su Rusijos kariuomene kaimyninėje Sirijoje, kur abi yra įsteigusios specialią ryšio liniją, skirtą išvengti abiejų šalių karo lėktuvų susidūrimo.     

Izraelis perdavė Ukrainai ne vieną toną humanitarinės pagalbos ir vėliau šią savaitę Ukrainos vakaruose ketina atidaryti specialią lauko ligoninę. Tačiau jis atsisako tiekti Ukrainai ginkluotę ar imtis sankcijų prieš Rusiją ar jos oligarchus, kurių dalis yra žydai ir palaiko tvirtus ryšius su Izraeliu. 

V.Zelenskis pabrėžė, jog tai turi pasikeisti. 

„Kiekvienas Izraelyje žino, kad jūsų priešraketinė gynyba – pati geriausia. Ji galinga. Kiekvienas žino, kad jūsų ginklai – galingi. Kiekvienas žino, kad jūs šaunuoliai. Jūs mokate ginti jūsų interesus, savo tautos interesus. Ir jūs galite padėti mums apsiginti, apginti ukrainiečius ir Ukrainos žydus“, – sakė jis.    

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pasiūlė, kad Jeruzalėje galėtų vykti jo ir Vladimiro Putino taikos derybos, dar kartą mėgindamas organizuoti susitikimą su savo kolega iš Rusijos.

Platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše V.Zelenskis padėkojo Izraelio premjerui Naftali Bennettui už pastangas tarpininkauti tokiam dialogui.

„Esame dėkingi... už visas jo pastangas. Kad anksčiau ar vėliau galėtume pradėti pokalbį su Rusija. Galbūt Jeruzalėje“, – sakė V.Zelenskis.

„Tai tinkama vieta taikai rasti. Jei tai įmanoma“, – pridūrė jis.

N.Bennettas reguliariai derasi telefonu su Ukrainos ir Rusijos prezidentais, o kovo 5 dieną Kremliuje dalyvavo tris valandas trukusiame susitikime su V.Putinu.

Izraelio premjeras laikosi atsargios diplomatinės pozicijos nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją.

Pabrėždamas tvirtus žydų valstybės ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, N.Bennetas siekia išsaugoti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, kurios pajėgos veikia su Izraeliu šiaurėje besiribojančioje Sirijoje.

„Žinoma, Izraelis turi savo interesų ir savo piliečių gynybos strategiją. Visa tai suprantame“, – pažymėjo V.Zelenskis.

VIDEO: V.Zelenskis: nušausime pilotą, kuris numetė bombą ant taikių žmonių

V.Zelenskis: nušausime pilotą, kuris numetė bombą ant taikių žmonių

Reuters

Anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentas, kuris yra žydų kilmės, vaizdo ryšiu kalbėjosi su Izraelio parlamentarais. Tas kreipimasis buvo vėliausias jo virtualios kelionės po užsienio teisėkūros institucijas etapas. Anksčiau V.Zelenskis „apsilankė“ JAV Kongrese, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose ir Vokietijos Bundestage.

„Rusijos propagandistams šiandien tenka sunki užduotis, – sakė jis savo „Telegram“ vaizdo įraše, – nes pirmą kartą istorijoje užsienio valstybės prezidentas vaizdo ryšiu į Knesetą ir visą Izraelio tautą kreipėsi... Ukrainos prezidentas, Rusijoje kaltinamas nacizmu.“

V.Putinas vadina ukrainiečių lyderius „neonaciais“ ir teigia, kad Ukrainos „denacifikacija“ yra viena iš invazijos priežasčių.

Sakydamas savo kalbą Knesete V.Zelenskis paragino Izraelį atsisakyti savo pastangų išlikti neutraliam.

„Galime tarpininkauti tarp valstybių, bet ne tarp gėrio ir blogio“, – pabrėžė prezidentas.

Savo kalboje jis kelis kartus palygino Rusijos agresiją su Holokaustu, bet šie komentarai sulaukė kai kurių izraeliečių pareigūnų kritikos.

Izraelis teikia Ukrainai humanitarinę pagalbą, bet kol kas nesutinka siųsti karinės technikos į užpultą valstybę.

Žydų valstybė taip pat neprisijungė prie Vakarų šalių sankcijų Maskvai.

Britų žvalgyba teigia, kad du trečdaliai Rusijos karių, besiveržiančių į Kyjivą iš šiaurės rytų, sustojo.

Kyjivas išlieka pagrindiniu Rusijos karių taikiniu, nepaisant nesėkmingo puolimo. Artimiausiomis savaitėmis priešas gali pabandyti apsupti Ukrainos sostinę.

Tai pranešė britų žvalgyba.

Pranešama, kad į šiaurę nuo Kyjivo vyksta intensyvūs mūšiai.

Du trečdaliai Rusijos pajėgų, besiveržiančių į miestą iš šiaurės rytų, sustojo. Iš Hostomelio į šiaurės vakarus besiveržiančius karius atmušė nuožmus ukrainiečių pasipriešinimas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Dauguma rusų tebėra daugiau nei 25 kilometrai nuo Kyjivo centro.

Pasak „The Wall Street Journal“ kalbintų amerikiečių karinių analitikų, V.Putinas, regis, pakeitė taktiką dėl Ukrainos sostinės žaibiško užėmimo nesėkmės.

Dabar jis daugiausia dėmesio skiria pietinių ir rytinių Ukrainos regionų užgrobimui, kad užsitikrintų sausumos koridorių į okupuotą Krymą.

Tačiau strategiškai Kremlius nepakeitė savo nuomonės dėl visos šalies užgrobimo.

Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas žuvo per kautynes apsiaustame Mariupolio mieste, Maskvai tęsiant puolimą prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė pareigūnai.

„Pirmojo rango kapitonas Andrejus Nikolajevičius Palijus žuvo kovodamas, kad išvaduotų Mariupolį iš Ukrainos nacių“, – per platformą „Telegram“ parašė Sevastopolio miesto Rusijos aneksuotame Kryme gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Sevastopolis yra pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė 2014 metais aneksuotame Ukrainai priklausančiame Kryme.

A.Palijus buvo „atviras ir padorus žmogus“, turėjęs „didelį autoritetą laivyne“, teigė M. Razvožajevas.

Sevastopolyje išrinkta Rusijos aukštųjų parlamento rūmų – Federacijos Tarybos – narė Jekaterina Altabajeva irgi patvirtino šio kariškio žūtį.

„Sevastopolis patyrė sunkią, nepataisomą netektį“, – sakoma J.Altabajevos „Telegram“ žinutėje. Ji pridūrė, kad A. Palijus žuvo per „mūšius dėl Mariupolio išvadavimo iš nacių“.

Rusijos gynybos ministerija šio fakto kol kas nepatvirtino.

Rusija, vasario 24 dieną pradėjusi karinę invazija į Ukrainą, reikalavo, kad kaimyninė šalis niekada neįstotų į NATO, taip pat teigė sieksianti jos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie artilerijos ugnį Odesoje, rašo „The Guardian“.

Paskelbtas trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti keli sprogimai, nugriaudėję vandenyje netoli pakrantės.

Daugiau informacijos apie galimą žalą ar atakos metu sužeistus žmones nepranešama.

Rusijos pajėgoms vėlai sekmadienį apšaudžius prekybos centrą Kyjive, žuvo mažiausiai šeši žmonės.

Atakos metu miestą sudrebino didžiulis sprogimas, o prekybos centro „Retroville“ griuvėsiuose buvo matyti gaisrų liepsnos. Sprogimas išmušė kelių metrų skersmens duobę.

AFP žurnalistas pranešė matęs prie sugriauto prekybos centro suguldytus mažiausiai šešis kūnus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienio rytą pranešė, kad per pastarąją parą numušė vieną Rusijos lėktuvą, keturis nepilotuojamus orlaivius ir dvi raketas.

Ukrainiečių teigimu, rusų okupantai užgrobtose vietovėse terorizuoja vietos gyventojus ir plėšikauja. 

Žinomas karo analitikas Michaelas Kofmanas sekmadienio vakarą apžvelgdamas situaciją pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą šiuo metu vyksta trijuose frontuose, Rusijos pažanga dviejuose iš jų sustojo.

Jo vertinimu, Rusijos pajėgos dabar nėra pasirengusios pulti sostinę Kyjivą, miestas toli gražu nėra apsuptas.

Pietvakariuose Rusijos bandymą pasislinkti link Odesos pristabdė Ukrainos kontrpuolimas – čia frontas gali kiek pajudėti į vieną ar kitą pusę, bet abiejų pusių didelės pažangos nesitikima.

„Tai reiškia, kad artimiausiu metu (jei apskritai kada nors) neišvysime nei desanto Odesoje, nei Rusijos žygio į Padniestrę. Bent jau ne šiame karo etape“, – teigia M.Kofmanas.

Tačiau, jo teigimu, Rusijos pažanga Kryvyj Riho link kelia grėsmę Ukrainos ryšių linijoms į vakarus nuo upės.

Šią savaitę didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas Rusijos bandymams apsupti Ukrainos pajėgas rytuose, prie Donbaso – rusams judant iš šiaurės ir pietų Ukrainos pajėgos gali atsidurti pavojingoje situacijoje.

M.Kofmano vertinimu, per ateinančias dvi savaites Rusija greičiausiai susitelks į Ukrainos pajėgas rytuose ir mūšį dėl Mariupolio. 

„Mažėjantis kovinis efektyvumas sudaro prielaidas arba gerokai pristabdyti operacijas daugelyje frontų, arba nutraukti ugnį. Tai nebūtinai reiškia politinį susitarimą, bet laikotarpį, skirtą reorganizuotis, konsoliduotis ir papildyti atsargas“, – teigia M.Kofmanas.

Jis sakė manantis,  kad Maskva ieško ko nors, ką galėtų panaudoti pergalei paskelbti – gali būti, kad šiuo metu ji siekia užimti Donbasą ir turėti svertus, kad galėtų reikalauti Kyjivo nuolaidų. 

„Daug kas priklauso nuo to, ką Putinas žino ir galvoja apie karo eigą ir ar jis jaučia spaudimą namie. Mūsų įspūdis apie karą ir tikrovę gali gerokai skirtis nuo jo. Neaišku, ar jis supranta, kokios yra Rusijos sėkmės perspektyvos“, – teigė M.Kofmanas.

Jo nuomone, kitame etape galima tikėtis dar daugiau civilių teritorijų bombardavimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę lankysis Lenkijoje. Baltieji rūmai pranešė, kad šalies lyderis dalyvaus pokalbiuose dėl pagalbos Ukrainai ir kaip didinti spaudimą karą sukėlusiai Rusijai, rašo „The Guardian“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per sekmadienio apšaudymą Kyjive žuvo mažiausiai keturi žmonės, skelbia Ukrainos sostinės gelbėjimo tarnybos.

Anksčiau buvo pranešta apie vieną žuvusįjį.

Sostinės meras Vitalijus Kličko „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime teigė, kad gelbėtojai vis dar gesina didelį gaisrą išpuolio vietoje.

Gelbėjimo tarnybų paskelbtose nuotraukose matyti, kad Kijevo prekybos centre vyksta gelbėjimo operacija.

Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti Rusijos pajėgoms apsiaustą Mariupolio uostamiestį, pirmadienį ukrainiečių žiniasklaidai sakė premjero pavaduotoja.

„Negali būti jokių kalbų apie ginklų atidavimą. Mes jau informavome apie tai Rusijos pusę“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų padėtis“, – pridūrė ji, komentuodama Maskvos reikalavimą.

Sekmadienį vakare Rusija pateikė ultimatumą, kad miesto gynėjai pasiduotų iki pirmadienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus ir užsienio samdinius nutraukti kovos veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, sutartais su Ukrainos puse, pereiti į teritorijas, kontroliuojamas Kyjivo“, – sakė Rusijos nacionalinės gynybos valdybos vadovas Michailas Mizincevas.

Rusijos gynybos ministerija per platformą „Telegram“ kreipėsi į Mariupolio valdžią: „Būtent jūs dabar turite teisę priimti istorinį sprendimą – arba esate su savo žmonėmis, arba su nusikaltėliais.“

„Priešingu atveju jūsų laukiantis karo tribunolas – tik maža dalis to, ko nusipelnėte savuoju nepakenčiamu elgesiu su savo piliečiais, taip pat savo įvykdytais baisiais nusikaltimais ir provokacijomis“, – pridūrė ministerija.

Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių.

Jau daug dienų Rusija negailestingai bombarduoja šį miestą, kuriame beveik visiškai neveikia ryšiai ir nutrūkęs maisto, vandens ir kitų būtiniausių dalykų tiekimas.

„Pagrobti vaikai“

Rusijos gynybos ministerija sakė, jog atvers humanitarinius koridorius, kad miesto gyventojai galėtų išvykti iki 10 val., jei bus sutarta dėl pasidavimo. 

Anot jos, prie kontrolės postų laukia „patogūs autobusai“, nuvešiantys pabėgėlius į įvairias paskirties vietas. Ministerija pridūrė, kad pabėgėliai, atvyksiantys į Rusiją, per dieną nemokamai triskart gaus karšto maisto ir jiems ištisą parą bus užtikrinama medicininė pagalba.  

Beveik 60 tūkst. „išgelbėtų Mariupolio gyventojų“ jau yra Rusijoje ir „dabar atvirai kalba apie visus masinius žiaurumus ir nusikaltimus, įvykdytus“ šio uostamiesčio valdžios, nurodė Rusijos gynybos ministerija.,    

Tačiau platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi I. Vereščuk sakė, kad rusai „toliau elgiasi kaip teroristai“. 

„Jie sako sutinkantys dėl humanitarinių koridorių ir ryte apšaudo evakuacijos vietą“, – sakė ji. 

Mariupolio pareigūnai sakė, kad okupacinių pajėgų kariai prievarta išgabeno maždaug tūkstantį miesto gyventojų į Rusiją ir atėmė iš jų ukrainietiškus pasus, galimai įvykdydami karo nusikaltimą. 

I. Vereščuk laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė, kad iš vaikų namų grobiami vaikai.  

„Supraskite: 350 vaikų bus prievarta išvežti į Rusiją neleidus mums jų paimti“, – sakė ji.  

„Aiškiai prašome: suteikite mums koridorių ir parašykite, į kokius vaikų namus jie vyksta ir kodėl. Jie iškart išvežė tuos vaikus į Rusiją. Tai terorizmas“, – kalbėjo vicepremjerė.   

Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto priemiesčio gyventojai buvo paraginti slėptis dėl amoniako nuotėkio iš vietos chemijos įmonės, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas, tęsiantis įnirtingiems susirėmimams su Rusijos pajėgomis.

Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis nurodė, kad amoniako nuotėkis iš Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančios trąšų gamyklos „Sumychimprom“ paveikė teritoriją apie 2,5 km spinduliu.

Avarijos mastas ir priežastys kol kas neaiškūs, bet gyventojams buvo patarta pasislėpti rūsiuose arba pastatų žemutiniuose aukštuose, kad nebūtų paveikti kenksmingų dujų.

„Amoniakas lengvesnis už orą, todėl apsaugai galima pasinaudoti slėptuvėmis, rūsiais ir žemutiniais aukštais“, – sakoma D.Žyvyckio žinutėje, paskelbtoje platforma „Telegram“.

Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojų brigados ir kad dėl vyraujančios vėjo krypties Sumų miestui, kuriame iki karo pradžios gyveno apie 250 tūkst. žmonių, pavojus kol kas negresia.

„Sumychimprom“ tinklalapyje nurodoma, kad įmonėje gaminamos įvairios trąšos.

Prie Sumų, esančių maždaug už 350 km į rytus nuo sostinės Kyjivo, jau kelias savaites tęsiasi įnirtingos kautynės.

Pastarosiomis dienomis Rusijos vyriausybė suintensyvino propagandą ir dezinformaciją, esą Ukraina ruošiasi panaudoti improvizuotus cheminius ginklus ir kad Kyjivas slapta vykdė masinio naikinimo ginklų kūrimo programą.

Rusijos gynybos ministerija vėlai sekmadienį teigė, kad „nacionalistai“ užminavo „Sumychimprom“ amoniako ir chloro saugyklas „siekdami masiškai apnuodyti Sumų srities gyventojus, jeigu į miestą įžengtų Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai“.

Rusija ne kartą neigė padėjusi Damasko režimui naudoti cheminius ginklus per virtinę atakų prieš Sirijos piliečius per šioje šalyje 11 metų besitęsiantį pilietinį karą.

Maskva taip pat neigė panaudojusi cheminį ginklą prieš Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.