Teigiama, kad JAV prezidentas dar neapsisprendė, kaip elgtis toliau ir ar apskritai tai daryti. Pasak pareigūnų, D.Trumpas nenori pritarti operacijoms, kurios galėtų kelti pavojų JAV kariuomenei arba baigtis gėdingu pralaimėjimu. Tačiau dauguma jo patarėjų primygtinai siūlo vieną iš agresyviausių variantų – pašalinti N.Maduro iš valdžios.
Pasak „The New York Times“, JAV prezidento padėjėjai jau paprašė Teisingumo departamento pateikti papildomų rekomendacijų, kurios galėtų tapti teisiniu pagrindu bet kokiems kariniams veiksmams. Taip ieškoma teisinio pagrindimo, kaip būtų galima smogti Venesuelos prezidentui N.Maduro be Kongreso leidimo panaudoti karinę jėgą ir nepaskelbus karo.
Paskutiniais mėnesiais Jungtinės Valstijos sudavė ne vieną smūgį laivams iš Venesuelos, kurie, D.Trumpo administracijos teigimu, yra susiję su narkotikų kontrabanda, tačiau ji nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.
Iki rugsėjo tokie laivai su įgula buvo persekiojami ir suimami jūroje, o ne nužudyti per dronų atakas.
Ieško teisinių argumentų
Kai kurie administracijos pareigūnai tikisi, kad Teisingumo departamento rekomendacijose bus teigiama, jog N.Maduro ir jo aukščiausio rango saugumo pareigūnai yra pagrindiniai „Cartel de los Soles“, kurį administracija yra įvardijusi kaip narkoteroristinę grupuotę, veikėjai.
Jei taip bus, N.Maduro taps teisėtu taikiniu, nepaisant to, kad JAV įstatymai draudžia žudyti kitų šalių vadovus.
Anot kelių JAV pareigūnų, valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris taip pat eina patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, ir Stephenas Milleris, D.Trumpo administracijos vadovo pavaduotojas ir patarėjas vidaus saugumo klausimais, mano, kad N.Maduro turėtų būti nušalintas nuo pareigų.
Tačiau bet kokios pastangos nušalinti N.Maduro priverstų administraciją dar kartą įvertinti teisinius argumentus, nes iki šiol buvo deklaruoti tik migloti motyvai, kodėl reikia susidoroti su N.Maduro. Tarp jų yra narkotikų kontrabanda, Amerikos poreikis gauti naftos ir D.Trumpo pareiškimai, kad Venesuelos vyriausybė paleido kalinius į Jungtines Valstijas.
Straipsnyje teigiama, kad D.Trumpas greičiausiai atidės sprendimą bent iki tol, kol Karibų jūros baseiną pasieks JAV lėktuvnešis "USS Gerald R. Ford“, kuriame tarnauja apie 5 000 jūreivių ir yra daugiau kaip 75 atakos, stebėjimo ir paramos orlaiviai, įskaitant naikintuvus F/A-18.
Nuo rugpjūčio pabaigos regione nuolat auga JAV kariuomenės pajėgos. Dar neatvykus lėktuvnešiui, Karibuose yra apie 10 tūkst. JAV karių, iš kurių maždaug pusė yra karo laivuose, o kita pusė – bazėse Puerto Rike.
Be to, pastarosiomis savaitėmis Pentagonas iš bazių Luizianoje ir Teksase išsiuntė bombonešius B-52 ir B-1 vykdyti misijų prie Venesuelos krantų.
Elitinis kariuomenės 160-asis specialiųjų operacijų pulkas, kuris Afganistane, Irake ir Sirijoje, naudodamas sraigtasparnius, vykdė plataus masto antiteroristines operacijas, neseniai surengė pratybas prie Venesuelos krantų.
Manoma, kad toks spartus Jungtinių Valstijų pajėgų telkimas yra psichologinio spaudimo N.Maduro kampanijos dalis.
Trijų dalių karinis planas
D.Trumpo leidimas Centrinei žvalgybos agentūrai (CIA) veikti Venesuelos teritorijoje galėtų leisti agentūrai vykdyti įvairias veiklas, nuo informacinių operacijų iki opozicijos N.Maduro formavimo, aktyvaus jo vyriausybės sabotažo ir netgi paties lyderio suėmimo, išskyrė „The New York Times“.
Tačiau nacionalinio saugumo pareigūnai teigia, kad, jei tokios operacijos tikrai galėtų išversti N.Maduro iš posto, jis jau seniai būtų nušalintas. Dėl to Baltuosiuose rūmuose verda diskusijos dėl to, kokių karinių veiksmų Venesueloje galėtų imtis JAV.
Pirmasis scenarijus apima oro smūgius prieš karines bazes, iš kurių dalis gali būti susijusios su narkotikų kontrabanda, siekiant susilpninti Venesuelos kariuomenės paramą N.Maduro.
Jei N.Maduro manytų, kad jis nebėra saugus, jis galėtų bandyti pabėgti arba, keliaudamas po šalį, taptų labiau pažeidžiamas ir lengviau suimamas, žurnalistams sakė pareigūnai. Tokio požiūrio kritikai įspėja, kad tai gali turėti priešingą poveikį – sutelkti paramą apsuptam lyderiui.
Antrasis scenarijus numato, kad Jungtinės Valstijos išsiųstų specialiųjų operacijų pajėgas, pavyzdžiui, armijos „Delta Force“ arba laivyno „SEAL Team 6“, siekdamos suimti arba nužudyti N.Maduro. Pasirinkus šį variantą, D.Trumpo administracija bandytų apeiti draudimus nužudyti užsienio lyderius, teigdama, kad N.Maduro yra visų pirma narkoteroristų gaujos vadovas, taip pratęsdama argumentus, kuriais buvo pateisinti JAV oro smūgiai laivams, kurie, anot administracijos, gabeno narkotikus.
Valstybės departamentas siūlo 50 milijonų dolerių atlygį už N.Maduro areštą arba nuteisimą – tai dvigubai daugiaunei 25 mln., pasiūlytų paskutinėmis Joe Bideno administracijos dienomis.
D.Trumpo administracija taip pat gali argumentuoti, kad N.Maduro, slopindamas opoziciją ir klastodamas rinkimus, nėra teisėtas šalies lyderis. J.Bideno administracija atsisakė jį pripažinti Venesuelos prezidentu, kai jis praėjusiais metais paskelbė pergalę.
Trečiasis scenarijus kur kas sudėtingesnis. Pagal jį reikėtų į šalį nusiųsti JAV kovos su terorizmu pajėgas, kad jos perimtų kontrolę oro uostuose ir bent kai kuriuose Venesuelos naftos telkiniuose bei infrastruktūroje.
Šie du paskutiniai variantai kelia daug didesnę riziką amerikiečių komandosams vietoje – jau nekalbant apie civilius – ypač jei jie taikytųsi į N.Maduro miesto aplinkoje, pavyzdžiui, šalies sostinėje Karakase.
Trumpas nenoriai svarsto atakas, kurios galėtų kelti pavojų amerikiečių kariams. Todėl daugelyje rengiamų planų naudojami kariniai dronai ir tolimojo nuotolio ginklai.
-
WSJ: JAV svarsto apšaudyti karinius objektus Venesueloje – koks jų tikslas
-
Donaldas Trumpas sako nesvarstantis JAV smūgių Venesuelai
-
Naujas Trumpo grasinimas Venesuelai: prezidento Maduro dienos yra suskaičiuotos
-
JAV grūmojant kumščiu, Venesuela kreipėsi pagalbos į Rusiją: „Amerikiečiai gali sulaukti staigmenų“
-
Brazilijos prezidentas: nenoriu, kad JAV surengtų sausumos invaziją į Venesuelą
Anksčiau leidinys „The Washington Post“ skelbė, kad Venesuelos prezidentas N.Maduro paprašė Rusijos, Kinijos ir Irano skubiai suremontuoti dalį Venesuelos karinės įrangos. Jis taip pat paprašė papildomų karinių radarų ir raketų. Visų pirma N. Maduro paprašė Kinijos paspartinti naujų karinių radarų Venesuelai gamybą. Laiške Vladimirui Putinui Karakasas paprašė pagalbos stiprinant šalies priešlėktuvinę gynybą.
