JAV padeda Ukrainai smūgiuoti Rusijos naftos gamykloms: FT atskleidė detales

Anot straipsnio, Jungtinių Valstijų žvalgyba dalijasi su Kyjivu informacija, kuri jam leidžia taikytis į svarbiausius Rusijos energetikos objektus, įskaitant ir naftos perdirbimo gamyklas, esančias toli už fronto linijos.

Teigiama, kad amerikiečių žvalgyba padeda ukrainiečiams planuoti maršrutus, aukščius, laiką ir sprendimus dėl misijų, o tai leidžia Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločiams orlaiviams išvengti Rusijos priešlėktuvinės gynybos, atskleidė informuoti šaltiniai.

Socialinių tinklų nuotrauka/Gaisras Tuapsės naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje

„Trys su operacija susipažinę asmenys teigė, kad Vašingtonas aktyviai dalyvauja visuose planavimo etapuose. Vienas JAV pareigūnas sakė, kad Ukraina pasirinka taikinius, prieš kuriuos bus vykdomi tolimojo nuotolio smūgiai, o Vašingtonas tada pateikia žvalgybinę informaciją apie tų taikinių pažeidžiamumą“, – rašo „Financial Times“.

Vašingtono įrankis?

Tuo pat metu kiti operacijos dalyviai pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos taip pat nurodo prioritetinius ukrainiečių taikinius. Vienas iš jų ukrainiečių bepiločius orlaivius pavadino Vašingtono „įrankiu“, kuriuo siekiama pakenkti Rusijos ekonomikai ir pastūmėti V.Putiną susitarimo link.

Donaldas Trumpas ne kartą atvirai išreiškė nusivylimą V.Putinu, ypač po judviejų aukščiausiojo lygio susitikimo Aliaskoje, kuris nedavė apčiuopiamų rezultatų.

„Financial Times“ šaltinių teigimu, tai buvo vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos D.Trumpo nuomonės pasikeitimui ir leidimui prisidėti prie galingų smūgių.

Straipsnyje pastebima, kad nuo vasaros vidurio Vašingtono parama Kyjivui padidėjo.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas

Teigiama, kad šis pokytis įvyko po D.Trumpo ir Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu liepos mėn., kai „Financial Times“ pranešė, kad JAV prezidentas paklausė, ar Ukraina galėtų smogti Maskvai, jei Vašingtonas suteiktų ilgojo nuotolio ginklų.

„Netrukus po liepos mėn. telefoninio pokalbio keturi su Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių operacija susipažinę asmenys pranešė, kad į Kyjivą pradėjo plaukti detalesnė JAV žvalgybos informacija. Ši informacija leido Kyjivui geriau kartografuoti Rusijos oro gynybos sistemas ir sudaryti smūgių maršrutus“, – rašo „Financial Times“.

D.Trumpas davė suprasti, kad remia strategiją, kuria siekiama „priversti juos [rusus] pajusti skausmą“ ir priversti Kremlių derėtis, sakė du apie pokalbį informuoti asmenys. Baltieji rūmai vėliau teigė, kad D.Trumpas „tik uždavė klausimą, o ne skatino toliau žudyti“.

Galingesni smūgiai

Vašingtonas jau seniai dalijasi žvalgybos informacija su Kyjivu, kad padėtų atakuoti Rusijos karinius objektus okupuotose Ukrainos teritorijose ir iš anksto įspėtų apie Rusijos raketų ir dronų smūgius.

Joe Bideno administracija patvirtino smūgius JAV raketomis iš HIMARS ir ATACMS įrenginių su Ukraina besiribojančiame Rusijos Kursko regione po to, kai Šiaurės Korėja ten dislokavo karius, kad sustiprintų Maskvos pajėgas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Gaisras Tuapsės naftos perdirbimo gamykloje

Tačiau JAV niekuomet nepripažino savo tiesioginio vaidmens dėl Ukrainos smūgių Rusijos energetikos objektams. Vašingtonas ilgą laiką atsargiai vertino veiksmus, kurie galėtų eskaluoti karą ir dar labiau įtraukti jį į tiesioginį konfliktą su Maskva.

Trečiadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje V.Zelenskis atsisakė kalbėti apie JAV žvalgybos vaidmenį jo kariuomenei vykdant giluminius smūgius Rusijos viduje.

Tačiau jis sakė, kad Ukraina „bendradarbiauja su JAV žvalgyba, visų pirma siekdama apsiginti“, turėdamas omenyje Vakarų partnerių suteiktas oro gynybos sistemas „Patriot“, NASAMS ir „Iris-T“.

Pastaruoju metu Ukrainai pavyko suduoti giluminius smūgius daugiausia dėl to, kad buvo technologiškai patobulinti bepiločiai orlaiviai ir padidinta jų gamyba šalies viduje, o tai leido Kyjivui vienu metu jų paleisti daugiau: „Mūsų dronai, dronai-raketos ir kai kurios raketos tobulėja: daugiau panaudojimo būdų, didesnė gamyba“.

Rugpjūtį ir rugsėjį Ukrainos smūgių Rusijos naftos ir dujų objektams bei vamzdynams, kurie yra Maskvos karinių operacijų pagrindas, intensyvumas smarkiai padidėjo. Dėl padarytos žalos Maskva buvo priversta sumažinti dyzelino eksportą ir padidinti priklausomybę nuo importo.

Stopkadras/Jaroslavlyje užsiliepsnojo didžiausia Šiaurės Rusijoje naftos perdirbimo gamykla

Šeštadienį pranešta, kad Ukrainos Saugumo tarnybos (SBU) bepiločiai orlaiviai bombardavo naftos perdirbimo gamyklą „Bašneft-UNPZ“ Ufoje, Baškirijoje, esančią už 1400 km nuo Ukrainos.

Tuo tarpu spalio 9 d. naktį dronai atakavo „LUKOIL-Korobkovsky“ dujų perdirbimo gamyklą Kotove, Rusijos Volgogrado srityje, ir sukėlė joje gaisrą.

Keliomis dienomis anksčiau Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Tiumenėje, Rusijoje, kuri yra maždaug už 2 000 km nuo dabartinės fronto linijos.