Sekite 15min Google
- Kova prasideda: JAV atidarytos pirmosios balsavimo apylinkės
- Kojala išskyrė 6 spalvingiausius JAV rinkimų aspektus: kam atiteks Teksasas ir nevykusi reklama
- „Jei nelaimėtume, aš vetuosiu viską“: ką paskutinėje kalboje rėmėjams pasakė Trumpas
- JAV prasidejo kadencijos vidurio rinkimai: viskas, ką reikia žinoti
Naujausias žinias apie vidurio kadencijos rinkimus JAV rasite ČIA.
-
Respublikonams prognozuojamas pralaimėjimas, bet Trumpo tai nesustabdys
-
„Atrodai bjauriai, susitvarkyk“: klausimo įžeistas Trumpas užsipuolė žurnalistą
-
JAV kadencijos vidurio rinkimai: 470 vietų, 12 mlrd. dolerių ir prezidento šešėlis
-
„Reuters“: Trumpo administracija svarsto, kaip apeiti Kongresą, jei kadencijos vidurio rinkimus laimėtų demokratai
-
Prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus – paskutiniai demokratų ir Donaldo Trumpo mitingai
-
„Politico“: pralaimėjimas rinkimuose gali paskatinti Trumpą suduoti skaudų smūgį NATO
Išskyrė 3 scenarijus, kaip gali susidėlioti JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatai
16:15
Po kelis mėnesius trukusios intensyvios rinkimų kampanijos ir tam tikslui išleistų milijardų dolerių, pagaliau Jungtinėse Valstijose viena po kitos atsidaro rinkimų apylinkės.
Paskutiniosios rinkimų apylinkės Havajuose ir Aliaskoje turėtų užsidaryti iki lapkričio 4 d. 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Remiantis naujausiomis viešosios nuomonės apklausomis, panašu, kad pranašumą turi demokratai – tačiau apklausos ne visada būna patikimos, o šiais metais galima sulaukti ir netikėtų rezultatų.
BBC apibendrino dabartinę vidurio kadencijos rinkimų JAV situaciją ir išskyrė tris galimus scenarijus, kaip viskas susiklostys po to, kai amerikiečiai atiduos savo balsą.
Mėlynasis cunamis
Kaip rodo istorija, vidurio kadencijos rinkimai paprastai yra palankūs opozicijai.
Prie to galima pridėti ir tai, ką rodo apklausų rezultatai: istoriškai nepopulairų prezidentą, karą su Iranu, pabranginusį pragyvenimo išlaidas, ir kai kurias prieštaringas politikos kryptis – pavyzdžiui, agresyvią imigracijos kontrolę ir paramą duomenų centrų statybai. BBC visus šiuos veiksnius laiko puikiomis sąlygomis vadinamajam mėlynajam cunamiui.
Pagal šį scenarijų demokratai galėtų ne tik perimti kontrolę Atstovų rūmuose, bet ir gerokai viršyti daugumai reikalingus 218 mandatus. Jie gali laimėti ne tik tuziną ar daugiau rinkimų, kuriuos rinkimų analitikai vertina kaip pernelyg neaiškius, bet ir perimti kai kuriuos mandatus labiau konservatyviose vietovėse.
Šis scenarijus reikštų, kad Senate demokratams privaloma laimėti visas arba didžiąją dalį šiuo metu neprognozuojamų mandatų, įskaitant kovas tradiciškai konservatyviose valstijose. Tam prireiktų bent vienos sensacingos pergalės ten, kur demokratai nebuvo išrinkti ištisą kartą – pavyzdžiui, Teksase, arba beveik šimtmetį, kaip Kanzaso atveju.
Jei taip įvyktų, demokratai ne tik perimtų Senato kontrolę, bet ir turėtų vieną ar dvi atsargines vietas. Tai galėtų padėti išvengti bet kokių dramatiškų įvykių, susijusių su galimu respublikonų teisiniu iššūkiu Aliaskoje, kur teisėjas atmetė Donaldo Trumpo administracijos ieškinį dėl to, kad rinkimų biuletenyje buvo įrašyti du Danai Sullivanai.
Demokratai tai galėtų pasiekti padidinę savo rinkėjų aktyvumą ir solidžia persvara užsitikrinę nepriklausomų rinkėjų palaikymą. Tokiu būdu jiems pavyktų integruoti atsakomąjį smūgį prieš D. Trumpo 2024 m. pasiekimus tarp lotynų amerikiečių ir jaunų vyrų. Neatmetama, kad dalis respublikonų rinkėjų taip pat palaikytų demokratus arba tiesiog nuspręstų neateiti prie balsadėžių.
Tokie rezultatai taptų skaudžiu kirčiu D.Trumpui bei jo Respublikonų partijai. Tai atvertų kelią dvejus metus truksiančiam konfliktui tarp naujų jėgų įgavusios Demokratų partijos, tvirtai perėmusios įstatymų leidybos vairą, ir prezidento, kuris itin retai pasitraukia iš kovos.
BBC taip pat išskyrė pirmuosius požymius, kad pildosi šis scenarijus.
„Jei demokratai išlaikys pozicijas tikslinėse Atstovų Rūmų apygardose Floridoje ir iškovos pergales keliose respublikonų tvirtovėse Šiaurės Karolinoje, Mičigane, Niujorke, Virdžinijoje bei Kentukyje, o kartu sugebės perimti Senato mandatą Pietų Karolinoje – ši naktis demokratams bus itin sėkminga“, – rašoma straipsnyje.
Nežymi demokratų persvara
Gali būti, kad apklausos nebus visiškai klaidingos, tačiau ir ne visai tikslios.
Remiantis šiuo scenarijumi, nors demokratai ir užsitikrintų daugumą JAV Atstovų Rūmuose, nuraškę lengviausiai pasiekiamus mandatus, ši persvara nebūtų solidi.
Tai reikštų, kad demokratų lyderiai Atstovų rūmuose turės nuolat ginčytis su kraštutiniais nariais iš kairės ir centro, siekdami užsitikrinti pakankamą balsų skaičių įstatymų priėmimui.
Žvelgiant į Senato rinkimus pagal šį hipotetinį scenarijų, demokratai perimtų tik vieną ar dvi vietas – pavyzdžiui, Šiaurės Karolina atrodo praktiškai garantuota, – tačiau kovos konservatyviosiose valstijose jiems liktų neįveikiamos.
Galbūt jiems nepavyks įveikti atkakliai besipriešinančios respublikonų senatorės Susan Collins Meine, o kairiojo sparno kandidatas Abdulas El-Sayedas nesugebės išlaikyti Mičigano valstijos demokratų pusėje.
Taip pat dviejų Danų Sullivanų sukeltas skandalas gali būti pakankamas „nuskandinti“ demokratų kandidatę Mary Peltolą Aliaskoje.
Tam, kad išsipildytų šis scenarijus, dideliam demokratų aktyvumui, kurį matėme išankstinio balsavimo metu, rinkimų dieną turėtų prilygti respublikonų balsų antplūdis.
D.Trumpo pastangos sutelkti savo bazę respublikoniškose „raudonosiose“ valstijose galbūt padėtų jo partijai išvengti blogiausio scenarijaus. O kovos, kuriose apklausų rezultatai svyravo ties paklaidos riba, abiem partijoms galėtų atnešti nevienareikšmių rezultatų.
To pasekmė būtų susiskaldęs Kongresas – o tai yra tiesus kelias į politinę aklavietę.
„Jei Floridoje respublikonai užtikrintai išlaikys pozicijas visuose frontuose. Jei demokratai ir iškovos keletą vietų Atstovų Rūmuose tokiose valstijose kaip Virdžinija bei Pensilvanija, tačiau saugesnį politinį užnugarį turintys respublikonų senbuviai visoje šalyje sugebės atlaikyti šį politinį tvaną ir išvengs triuškinamo pralaimėjimo“, – tokius pirmuosius šio scenarijaus išsipildymo požymius išskyrė BBC.
Sėkminga naktis respublikonams
Pagal šį scenarijų respublikonai tvirtai išlaikytų kontrolę abiejose Kongreso rūmuose. Tam, kad taip įvyktų, apklausos – kurios anksčiau nepakankamai įvertino D.Trumpo palaikymą – turėtų būti klaidingos, o neaiškios kovos daugiausia turėtų baigtis respublikonų naudai.
Tam prireiktų ne tik netikėtai įspūdingo respublikonų rinkėjų aktyvumo – nepriklausomi bei lotynų amerikiečių kilmės rinkėjai, kurie, atrodė, nusivylė D. Trumpo vykdoma politika, galiausiai taip pat turėtų palaikyti jo pusę.
Tokiu atveju Atstovų Rūmų kontrolė demokratams toli gražu nebūtų garantuota – viskas galiausiai gali priklausyti nuo Kalifornijos ir jos dienas ar net savaites besitęsiančio paštu atiduotų balsų skaičiavimo proceso.
Galiausiai respublikonai gali išplėšti trapią bendrąją daugumą, prie kurios iš dalies prisidėtų ir pastangos nubraižyti jiems palankesnes Kongreso rinkimų apygardų ribas tokiose valstijose kaip Teksasas, Florida bei Šiaurės Karolina.
Taip pat gali būti, kad respublikonai laimės visas Senato kovas konservatyviosiose valstijose ir papildomai perims Mičiganą – vietą, kuri iki rinkimų priklausė demokratams.
Net jei respublikonams nepavyks išlaikyti Šiaurės Karolinos ar nugalėti demokratų kontroliuojamoje Minesotoje bei Naujajame Hampšyre – valstijose, kurios šių metų rinkimuose atsidūrė pačiame konkurencingumo pakraštyje, – jie bent jau privers demokratų kandidatus stipriai paprakaituoti.
Jei tai įvyktų, D.Trumpas jau trečiadienio rytą galėtų paskelbti apie atnaujintą tautos mandatą ir, palaikomas respublikonų Kongreso, ryžtingai imtis savo vidaus bei užsienio politikos darbotvarkės įgyvendinimo.
„Jei senatoriai Ashley Moody Floridoje ir Jonas Hustedas Ohajuje užtikrintai skintųsi kelią į perrinkimą. Jei respublikonai išlaikytų pozicijas Atstovų Rūmų rinkimuose Pensilvanijoje bei Virdžinijoje ir perimtų šiuo metu demokratams priklausančias vietas Šiaurės Karolinoje, Ohajuje bei Floridoje“, – pirmuosius ženklus, pradėjus plūsti rezultatams įvardijo BBC.
Trumpas: JAV nutraukia finansinę paramą Izraeliui
16:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas nutraukia 10 metų saugumo pagalbos susitarimą su Izraeliu, pagal kurį sąjungininkui kasmet iki 2028-ųjų turėjo būti skiriama 3,8 mlrd. dolerių (3,38 mlrd. eurų).
D.Trumpas teigė, kad Izraelis „neprieštarauja“ šios paramos nutraukimui.
Ši pagalba pradėta teikti 2019-aisiais, remiantis susitarimo memorandumu, kurį prieš trejus metus pasirašė jo pirmtakas Barackas Obama.
„Mes padėsime Izraeliui, jei jam to prireiks“, – pridūrė jis.
Kada paaiškės vidurio kadencijos rinkimų JAV rezultatai?
13:59
Atsidarius rinkimų apylinkėms, milijonai amerikiečių atiduoda balsus vidurio kadencijos rinkimuose, kurie, tikėtina, pakeis galios pusiausvyrą Vašingtone.
Nuo rezultatų priklausys, kuri partija – JAV prezidento Donaldo Trumpo respublikonai ar opozicijos demokratai – kontroliuos Kongresą.
Kai užsidarys rinkimų apylinkės, išsidėsčiusios per kelias laiko juostas, gali būti, kad rezultatai bus paskelbti po kelių valandų ar net dienų bei savaičių.
Kogresą sudaro dvi dalys – žemesnieji, Atstovų rūmai, ir aukštesnieji rūmai, Senatas.
Norint laimėti daugumą Atstovų rūmuose, partijai reikia 218 vietų. Senate partijai reikia 51 vietos, kad turėtų absoliučią daugumą.
Tačiau jei aukštesniuosiuose rūmuose balsai pasiskirsto po lygiai (50–50), lemiamą balsą turi JAV viceprezidentas, o tai suteikia jo partijai kontrolę Senate.
Manoma, kad pirmieji rezultatai bus paskelbti apie 2 val. nakties Lietuvos laiku. Tačiau jie mažai ką teatskleis apie bendrą rezultatą, nes pirmieji skaičiai greičiausiai pasirodys valstijose, kur vienos ar kitos partijos pergalė laikoma užtikrinta: respublikonų – Kentukis ir Indijana) arba demokratų – Vermontas.
Geriau rinkėjų nuotaikas atskleis rezultatai iš Ohajo ir Meino valstijų, kuriose rinkimų apylinkės uždaromos atitinkamai 2.30 val. ir 3 val. Lietuvos laiku.
Pažymima, kad amerikiečių žiniasklaida gali pradėti skelbti svarbiausių valstijų rezultatus, bet taip daroma dėl to, jog redakcijos naudojasi modeliais prognozuoti, kaip balsavo viena ar kita valstija, dar prieš pasibaigiant balsavimui.
Bendras rezultatų paskelbimo laikas priklausys nuo to, kiek įtempta bus kova ir kurios iš jų galiausiai taps lemiamomis.
Kada paaiškėjo 2022 m. rezultatai?
2022 m. lapkričio 9 d., kitą dieną po vidurio kadencijos rinkimų, respublikonai ir demokratai vis dar kovojo dėl JAV Kongreso kontrolės.
Nors respublikonai buvo laikomi favoritais laimėti Atstovų Rūmus, kova dėl Senato tebebuvo labai įtempta.
Išsamiam vaizdui susidaryti prireikė keletos dienų. Lapkričio 17 d. „CBS News“ prognozavo, kad respublikonai užsitikrino 218 vietų, reikalingų daugumai Atstovų Rūmuose.
Balsų skaičiavimas lemiamose Senato rinkimuose Nevadoje truko keturias dienas. Dėl nedidelės demokratų pergalės šioje valstijoje jie surinko 50 vietų, o tai leido jiems išlaikyti kontrolę Senate, nes tuometinė viceprezidentė Kamala Harris turėjo lemiamą balsą.
Džiordžijos Senato rinkimų baigtis turėjo būti nuspręsta antrajame rinkimų ture, nes lapkričio mėnesį nė vienas kandidatas nesurinko 50 proc. balsų. Rezultatai paaiškėjo tik gruodžio 7 d., kai šią vietą laimėjo demokratai.
Kova prasideda: JAV atidarytos pirmosios balsavimo apylinkės
12:26 Atnaujinta 13:13
Jungtinėse Valstijose prasidėjo balsavimas itin svarbiuose tarpiniuose Kongreso rinkimuose – pirmosios rinkimų apylinkės duris atvėrė rytinėje Vermonto valstijoje, kur laikrodis ką tik išmušė 5.15 val. ryto.
Vidurio kadencijos rinkimuose, galinčiuose sujaukti Donaldo Trumpo prezidentavimą, demokratai tikisi perimti Kongreso kontrolę ir smarkiai apriboti jo vykdomąsias galias.
Daugelis apklausų rodo, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę ir turi šansų užsitikrinti daugumą Senate, visuomenėje tvyrant nepasitenkinimui itin nepopuliariu prezidentu, sparčiai augančiomis energijos kainomis bei užsitęsusiu konfliktu su Iranu.
„Politico“: nesvarbu, kaip baigsis JAV rinkimai, Ukraina neteks svarbių sąjungininkų Kongrese
12:19
Nepriklausomai nuo jų rezultatų, Kongresą paliks nemažai Ukrainą remiančių respublikonų, rašo „Politico“.
Leidinio vertinimu, net jei demokratai perimtų Kongreso kontrolę ir siektų daugiau padėti Ukrainai, jiems gali būti sunkiau užsitikrinti prezidento Donaldo Trumpo pritarimą įstatymų projektams.
Tarp pasitraukiančių politikų – buvęs Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas, senatoriai Thomas Tillisas, Billas Cassidy ir Johnas Cornynas, taip pat Atstovų Rūmų nariai Donas Baconas ir Michaelas McCaulas.
„Netenkame įtakingiausių Ukrainos rėmėjų Kongrese“, – sakė Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto prezidentas Michaelas Sawkiwas.
Vieno Atstovų Rūmų respublikono padėjėjas, kalbėjęs anonimiškai, perspėjo, kad dėl šių pokyčių gali sumažėti realų poveikį turinčių teisėkūros iniciatyvų.
„Nerimauju, kad nepavyks suburti Kongreso narių koalicijos, kuri dirbtų rengdama šios administracijos palaikomus įstatymų projektus ir užkulisiuose siektų administracijos paramos jiems“, – teigė jis.
Praėjusį mėnesį pagrindiniai demokratų atstovai Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo klausimus kuruojančiuose komitetuose pažadėjo inicijuoti Ukrainos saugumą užtikrinančius teisės aktus.
Jei demokratai perimtų vienų ar abejų Kongreso rūmų kontrolę, respublikonų įtaka sumažėtų. Tačiau, kaip pažymi „Politico“, jie ir toliau būtų svarbūs kaip galimas ryšio su prezidentu kanalas ir kaip dalis daugumos, galinčios įveikti jo veto.
Kas pakeis Ukrainos rėmėjus Kongrese?
Leidinio teigimu, patyrusius respublikonus pakeisti siekiantys kandidatai Ukrainai mažiau palankūs.
Į M.McConnello vietą pretenduojantis Atstovų Rūmų narys Andy Barras balsavo prieš Paramos Ukrainai įstatymą. O galimas M.McCaulo įpėdinis Chrisas Goberis anksčiau buvo vyriausiasis Ukrainą kritikuojančio Elono Musko įkurto politinių veiksmų komiteto teisininkas.
Vis dėlto Ukrainą remiantys respublikonai dar turi galimybę apsunkinti D.Trumpo planų įgyvendinimą. D.Baconas praėjusią savaitę „Politico“ sakė:
„Trumpas net nesugeba laikyti Rusijos mūsų priešininke... Kodėl turėčiau finansuoti jo darbotvarkę?“
Kojala išskyrė 6 spalvingiausius JAV rinkimų aspektus: kam atiteks Teksasas ir nevykusi reklama
11:31
Lapkričio 3 d. amerikiečių rinkėjai (55 mln. rinkėjų jau spėjo balsuoti iš anksto) atiduos savo balsą JAV kadencijos vidurio rinkimuose.
Geopolitikos ir saugumo studijų vadovas, politologas Linas Kojala socialiniame tinkle „Facebook“ iškyrė šešis ypač spalvingus rinkimų kampanijos aspektus: nuo naujausios prognozės iki dviejų Sullivanų viename rinkimų biuletenyje.
Dėl Senato – intriga
Pirmiausia, jis atkreipė dėmesį į žurnalo „The Economist“ paskelbtą prognozę JAV demokratų partijai. Prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau dėl Senato laukia intriga.
„Pirmadienį modelis demokratų galimybes iškovoti daugumą Atstovų Rūmuose vertina 94 proc., Senate – 53 proc. Prognozuojamas mandatų pasiskirstymas: Atstovų Rūmuose – 234 demokratai ir 201 respublikonas, Senate – atitinkamai 51 ir 49. Tad vos vienos valstijos rezultatai gali lemti, kas turės daugumą Senate likusius dvejus Trumpo kadencijos metus“, – rašė L.Kojala.
Jis pažymėjo, kad Senate respublikonams užtektų ir lygiųjų. Dabar jie turi 53 mandatus, o demokratai kartu su prie jų prisijungusiais nepriklausomais senatoriais – 47.
„Demokratams reikia laimėti bent keturiais mandatais daugiau, nei turi dabar. Pasidalijus vietas po lygiai, respublikonams daugumą užtikrintų lemiamas Senato pirmininko viceprezidento Vance’o balsas“, – paaiškino politologas.
Du Sullivanai viename biuletenyje
Savo įraše jis taip pat atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją rinkimų biuletenyje Aliaskoje. Pasak L.Kojalos, rinkėjams teks atidžiau skaityti kandidatų pavardes.
Senatorius respublikonas Danas Sullivanas siekia būti perrinktas, tačiau biuletenyje yra ir Danielis J.Sullivanas jaunesnysis – į pensiją išėjęs mokytojas.
„Kad būtų lengviau juos atskirti, prie senatoriaus pavardės nurodyta, kad jis jau eina šias pareigas. „The New York Times“ duomenimis, mokytoją kandidatuoti padėjo įkalbėti demokratės Mary Peltolos kampanijos atstovai, tikėdamiesi nukreipti dalį respublikono balsų. M.Peltola neigia apie tai žinojusi. Vakar teisėja atmetė Teisingumo departamento ieškinį, kuriuo siekta sustabdyti rezultatų patvirtinimą senatoriui pralaimėjus. Pats Sullivanas per Heloviną juokavo persirengęs „tikruoju Danu Sullivanu“. Bet ši istorija laikoma problema demokratų partijai, kuriai tenka teisintis“, – situaciją nupasakojo L.Kojala.
Demokratė parėmė respublikoną
Tuo tarpu Mičigane demokratė paskutinę akimirką parėmė respublikoną. Kongresmenė Haley Stevens rugpjūtį pralaimėjo demokratų pirminius Senato rinkimus Abdului El-Sayedui.
Dar praėjusią savaitę žadėjusi už jį balsuoti, sekmadienį ji paskelbė remianti respublikoną Mike’ą Rogersą. Nesutarimus paaštrino nepriklausomos kairiųjų grupės reklama, kurioje teigta, kad amerikiečiams trūksta pinigų maistui, nes lėšos skiriamos Izraeliui.
H.Stevens reikalavo reklamą pasmerkti. El-Sayedo komanda pareiškė su reklama nesusijusi ir sukritikavo jos turinį, tačiau susitaikyti nepavyko.
Sekmadienį planuotas bendras jų pasirodymas turėjo parodyti demokratų vienybę, o gavosi atvirkščiai. Šis konfliktas gali brangiai kainuoti demokratams, siekiantiems išsaugoti pasitraukiančio senatoriaus Gary Peterso mandatą, nes kova valstijoje vyksta itin atkakliai.
Neišsisuko su reklama
Ohajuje taip virė nuožmi priešrinkiminė kova. Prieš valstijos demokratų kandidatę buvo pasitelkta jos pačios motina.
Respublikonas Vivekas Ramaswamy, siekiantis gubernatoriaus posto, užsakė reklamą, kurioje demokratės Amy Acton motina vadina dukrą „melage“ ir ragina už ją nebalsuoti. Tačiau moterys nebendrauja beveik pusę amžiaus.
Kaip teigiama A.Acton vaikystėje buvo atskirta nuo motinos, kai jos patėviui buvo pateikti kaltinimai ją išžaginus. Esmines kandidatės pasakojimo aplinkybes patvirtina teismo dokumentai ir to meto spauda.
Reklamą kritikavo ir dalis respublikonų, nors D.Trumpas bei J.D.Vance’as ją gynė.
Spalio 29 d. V.Ramaswamy paskelbė, kad ji neberodoma. Jos transliavimui išleista apie milijoną dolerių. Apklausos rodo, kad didžioji dalis registruotų rinkėjų reklamą vertina neigiamai, o A.Acton yra rinkimų favoritė.
Taškas į tašką
L.Kojala taip išskyrė, kad Teksase demokratai deda visas viltis į buvusį mokytoją, besirengianti tapti pastoriumi. 37 metų Jamesas Talarico daug kalba apie savo krikščionišką tikėjimą ir siekia patraukti į savo pusę dalį tradiciškai už respublikonus balsuojančių rinkėjų.
Jo varžovas – D.Trumpo remiamas valstijos generalinis prokuroras Kenas Paxtonas. Respublikonų aktyvistai pripažįsta, kad dalį konservatyvių rinkėjų moterų atstumia K.Paxtono žmonos jam pareikšti kaltinimai neištikimybe.
„Demokratai nuo 1994 metų Teksase nėra laimėję nė vienų rinkimų, kuriuose balsuoja visa valstija. Talarico tikisi šią seriją nutraukti. Apklausos ten rodo kovą taškas į tašką“, – reziumavo politologas.
Irano Kešmo saloje – 5 sprogimai: aiškėja, į ką galėjo taikytis JAV pajėgos
11:03
JAV surengė smūgius prieš Irano Kešmo salą Hormuzo sąsiauryje, kurioje yra didelis požeminis raketų kompleksas ir karinė jūrų bazė, televizijos kanalui „Fox News“ pranešė informuoti šaltiniai.
Jų teigimu, apšaudymas esą buvo gynybinio pobūdžio ir tapo atsaku į Irano kariuomenės ugnį, nukreiptą prieš amerikiečių orlaivį.
Pašnekovai pabrėžė, kad ši ataka nereiškia nei reguliarių smūgių Iranui atnaujinimo, nei naujos eskalavimo bangos pradžios.
„Iranas nori susitarimo kuo greičiau“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė apie pažangą derybose su Iranu, siekiant išvengti atsinaujinančių karinių veiksmų.
Teheranas tuo metu informavo apie intensyvias diskusijas ir pasiūlė griežtomis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį.
Šie nauji diplomatiniai signalai pasirodė prieš antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose D.Trumpo Respublikonų partija siekia išlaikyti Kongreso kontrolę, susidurdama su rinkėjų nepasitenkinimu dėl konflikto ir jo sukelto kuro kainų šuolio.
Susitarimas su Teheranu „gali įvykti“, savo platformoje „Truth Social“ parašė D.Trumpas.
„Iranas nori susitarimo kuo greičiau“, – tvirtino jis.
Tačiau praėjus kelioms valandoms Vašingtono diplomatines pastangas aptemdė pranešimas apie tai, kad JAV atakavo Iraną.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Jei nelaimėtume, aš vetuosiu viską“: ką paskutinėje kalboje rėmėjams pasakė Trumpas
10:48
Apklausų duomenimis, antradienį vyksiančiuose rinkimuose demokratai turėtų perimti Atstovų Rūmų kontrolę ir gali laimėti Senate. Tai suteiktų jiems galią blokuoti D.Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkę, pradėti plataus masto jo administracijos tyrimus ir stabdyti teisėjų skyrimus.
Vis dėlto, nors ant kortos pastatyta labai daug, 80-metis prezidentas didžiąją dalį baigiamosios kalbos skyrė pastangoms pagražinti Vašingtono lankytinas vietas, o ne infliacijai, karui su Iranu ar kitiems rinkėjų nepasitenkinimą keliantiems klausimams.
„Tai paskutinė diena prieš kadencijos vidurio rinkimus, mano manymu, svarbiausius kadencijos vidurio rinkimus per mūsų gyvenimą“, – pareiškė D.Trumpas praėjus 26 minutėms nuo padrikos kalbos, daugiausia skirtos jo renovacijos projektams, pradžios.
„Šis projektas turėtų būti projektas, vienijantis visus amerikiečius“, – apie Veidrodinį tvenkinį sakė jis.
Tvenkinys driekiasi tarp Vašingtono paminklo ir Linkolno memorialo, prie kurio Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis 1963 metais pasakė kalbą „Aš turiu svajonę“.
D.Trumpas sekmadienį sakė šią vietą pasirinkęs „tiesiog norėdamas parodyti, kokia ji graži“, nors maždaug 15 mln. dolerių (13,4 mln. eurų) kainavusį atnaujinimą lydėjo besilupantys dažai, dumbliai ir vis nauji remonto darbai.
Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris renginį pavadino „apgailėtina baigiamąja žinute“ ir apkaltino D.Trumpą, kad šis ignoruoja karą, įtariamą korupciją ir didėjančias pragyvenimo išlaidas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė Trumpo administracijos prašymą dėl Kalifornijos
09:51
Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas pirmadienį atmetė Donaldo Trumpo administracijos skubų prašymą įpareigoti Kaliforniją atidėti daugiau kaip 20 tūkst. asmenų paštu atsiųstus balsalapius, remiantis prielaida, kad jie gali nebūti JAV piliečiai.
Likus dienai iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, aukščiausios instancijos teismas šį prašymą atmetė vieno sakinio nutartimi, kaip įprasta skubiose teismo bylose. Sprendimo motyvai nepateikti.
Federalinė vyriausybė kaltino Kaliforniją, kad jos rinkėjų sąrašuose yra 190 tūkst. neteisėtų rinkėjų. Neseniai šį skaičių ji patikslino iki 20 tūkst. ir, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, pateikė skubų ieškinį, siekdama neleisti valstijai siųsti jiems biuletenių.
Aukščiausiasis Teismas šį žingsnį žengė po to, kai žemesnės instancijos teismai praėjusią savaitę ir dar kartą pirmadienį atmetė Teisingumo departamento reikalavimą. Vienas teisėjas tai pavadino įžūliu kišimusi prieš rinkimus.
Generalinis solisitorius D.Johnas Saueris skubiame kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą teigė, kad „Kalifornijai sumaišius ginčijamus balsalapius su teisėtais, ginčijamų balsalapių susigrąžinti nebebus įmanoma“.
Ši Kalifornijos balsalapių byla buvo dar vienas administracijos bandymas pasėti abejonių antradienio balsavimo rezultatais, po kurių prezidento D. Trumpo Respublikonų partija rizikuoja prarasti Kongreso kontrolę.
D.Trumpas, kuris taip ir nepripažino savo pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui 2020 metais, jau ištisus mėnesius tvirtina, kad per kadencijos vidurio rinkimus bus sukčiaujama.
JAV apygardos teisėjas Davidas Carteris praėjusią savaitę atsisakė nurodyti konfiskuoti balsalapius ir palaikė demokratų vadovaujamos Kalifornijos vyriausybės pusę.
„Teisingumo departamento veiksmai rodo platų, besitęsiantį federalinių pareigūnų bandymų kištis į rinkimus modelį“, – pareiškė D.Carteris.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Trumpo administracija svarsto, kaip apeiti Kongresą, jei kadencijos vidurio rinkimus laimėtų demokratai
09:46
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija jau kelis mėnesius ruošiasi galimai demokratų pergalei lapkričio 3 d. vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Be kita ko, rengiami planai, kaip įgyvendinti svarbiausius administracijos darbotvarkės punktus apeinant Kongresą.
Apie tai sekmadienį, lapkričio 1 d., pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Baltųjų rūmų pareigūnu ir dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Pasak leidinio pašnekovų, aukšto rango pareigūnai, tarp jų Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojas politikos klausimais Stephenas Milleris ir Valdymo ir biudžeto biuro direktorius Russellas Voughtas, nuo balandžio bendradarbiauja su Baltųjų rūmų teisės patarėjo tarnyba.
Jie siekia nustatyti, kokių vykdomosios valdžios veiksmų imigracijos, muitų tarifų, būsto kainų ir federalinių išlaidų srityse D.Trumpas galėtų imtis be Kongreso pritarimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Šleikštulį keliantis optimizmas“: demokratai neskuba patikėti pergale
09:06
Kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse pirmadienį demokratai surengė paskutinius rinkėjų sutelkimo mitingus.
Rinkimuose tikimasi perimti bent dalinę Kongreso kontrolę ir pirmą kartą per dvejus metus apriboti prezidento Donaldo Trumpo politines galias.
Mitingai, įskaitant žvaigždėmis tapusių demokratų kandidatų į Senatą Jameso Talarico Teksase ir Adamo Hamiltono Kanzase pasirodymus, vainikavo kvapą gniaužiančios įtampos ir pagiežos kupiną kampaniją.
Savo baigiamajai kalbai D.Trumpas pasirinko Vašingtone esantį Linkolno memorialo baseiną – vietą, tapusią 80 metų prezidento įkyraus ir prieštaringai vertinamo siekio pertvarkyti JAV sostinę simboliu.
„Mes nugalėsime“, – sekmadienį pareiškė jis.
„Šleikštulį keliantis optimizmas“
Vis dėlto apklausos rodo, kad demokratai beveik neabejotinai atims daugumą iš respublikonų Atstovų Rūmuose ir turi realių šansų iškovoti pergalę šiuo metu respublikonų kontroliuojamame Senate.
Net ir pergalė vien tik Atstovų Rūmuose reikštų, kad demokratai turės balsavimo galią sprendžiant dėl federalinio biudžeto ir vadovaus įtakingiems komitetams, galintiems tirti įtariamą korupciją D.Trumpo administracijoje.
Visiško respublikonų dominavimo praradimas nustumtų D.Trumpą į nepažįstamą ir nepatogią padėtį – „šlubos anties“ periodą, kurį temdytų didelė infliacija šalyje, stringantis karas prieš Iraną ir priešiški demokratų tyrimai dėl jo veiksmų Vašingtone.
Tačiau net ir praėjus dešimtmečiui nuo D.Trumpo eros pradžios, demokratai išlieka atsargūs dėl pergalės prognozių.
„Šleikštulį keliantis optimizmas“, – nuotaikoms apibūdinti CNN sakė demokratų senatorius Raphaelis Warnockas.
Išdegintos žemės taktika
D.Trumpo vadovaujami respublikonai vykdė politinės išdegintos žemės kampaniją, vadindami demokratus komunistais ir atvirai klijuodami teroristo etiketę Abdului El Sayedui, musulmonų kandidatui į senatorius Mičigane.
Kreipdamasis į minią Ajovoje sekmadienį, D.Trumpas pareiškė, kad demokratai yra „ekstremalūs ir pavojingi radikalai“, kurie „pavogs jūsų turtą“ ir leis migrantams „plėšti, prievartauti ir siaubti“.
Tačiau apklausos rodo, kad amerikiečiai vis labiau nusivilia D.Trumpo griaunančiu elgesiu.
Sekmadienį paskelbta „NBC News“ apklausa parodė, kad 60 proc. respondentų nepritaria jo veiklai, ypač dėl didelių kainų, kurias dar labiau padidino jau aštuonis mėnesius trunkantis jo karas prieš Iraną.
Nors Atstovų Rūmų perėjimas demokratams atrodo itin tikėtinas, kova dėl Senato išlieka nenuspėjama.
Šiuose kadencijos vidurio rinkimuose varžomasi tik dėl trečdalio iš 100 Senato vietų, ir tik nedaugelis kovų buvo laikomos palankiomis demokratams.
Vis dėlto, jiems pademonstravus netikėtai stiprų pasipriešinimą giliai respublikoniškose valstijose, apklausų rengėjai teigia, kad demokratų pergalės šansai dabar yra bent jau lygiaverčiai.
Sekmadienio vakarą paskelbta galutinė „The New York Times“ ir Sienos koledžo apklausa parodė, kad demokratų kandidatai pirmauja visose septyniose vietose, kurios laikomos labiausiai konkurencingomis, nors penkiose iš jų atotrūkis neviršijo paklaidos ribos.
Demokratų kontroliuojamas Senatas galėtų blokuoti D.Trumpo teikiamus paskyrimus į teismus visam gyvenimui, ypač į Aukščiausiąjį Teismą.
Nors rinkimų diena yra antradienis, išankstiniame balsavime visoje šalyje jau balsavo rekordiniai 54 mln. žmonių.
Šiems kadencijos vidurio rinkimams reklamai išleista apie 11 mlrd. dolerių (apie 9,59 mlrd. eurų), o didelę dalį šių lėšų skyrė pavieniai stambieji rėmėjai.
Artimas D.Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas, vadovavęs vadinamajai DOGE iniciatyvai, kuria siekiama panaikinti ištisus vyriausybės departamentus, respublikonų perrinkimui skyrė stulbinamą sumą – beveik pusę milijardo dolerių (apie 436 mln. eurų).
