Kova prasideda: JAV atidarytos pirmosios balsavimo apylinkės

Kadencijos vidurio rinkimai JAV / AFP

Atsidarius rinkimų apylinkėms, milijonai amerikiečių atiduoda balsus vidurio kadencijos rinkimuose, kurie, tikėtina, pakeis galios pusiausvyrą Vašingtone.

Nuo rezultatų priklausys, kuri partija – JAV prezidento Donaldo Trumpo respublikonai ar opozicijos demokratai – kontroliuos Kongresą.

Kai užsidarys rinkimų apylinkės, išsidėsčiusios per kelias laiko juostas, gali būti, kad rezultatai bus paskelbti po kelių valandų ar net dienų bei savaičių.

Kogresą sudaro dvi dalys – žemesnieji, Atstovų rūmai, ir aukštesnieji rūmai, Senatas.

Norint laimėti daugumą Atstovų rūmuose, partijai reikia 218 vietų. Senate partijai reikia 51 vietos, kad turėtų absoliučią daugumą.

Tačiau jei aukštesniuosiuose rūmuose balsai pasiskirsto po lygiai (50–50), lemiamą balsą turi JAV viceprezidentas, o tai suteikia jo partijai kontrolę Senate.

Manoma, kad pirmieji rezultatai bus paskelbti apie 2 val. nakties Lietuvos laiku. Tačiau jie mažai ką teatskleis apie bendrą rezultatą, nes pirmieji skaičiai greičiausiai pasirodys valstijose, kur vienos ar kitos partijos pergalė laikoma užtikrinta: respublikonų – Kentukis ir Indijana) arba demokratų – Vermontas.

Geriau rinkėjų nuotaikas atskleis rezultatai iš Ohajo ir Meino valstijų, kuriose rinkimų apylinkės uždaromos atitinkamai 2.30 val. ir 3 val. Lietuvos laiku.

Pažymima, kad amerikiečių žiniasklaida gali pradėti skelbti svarbiausių valstijų rezultatus, bet taip daroma dėl to, jog redakcijos naudojasi modeliais prognozuoti, kaip balsavo viena ar kita valstija, dar prieš pasibaigiant balsavimui.

Bendras rezultatų paskelbimo laikas priklausys nuo to, kiek įtempta bus kova ir kurios iš jų galiausiai taps lemiamomis.

Kada paaiškėjo 2022 m. rezultatai?

2022 m. lapkričio 9 d., kitą dieną po vidurio kadencijos rinkimų, respublikonai ir demokratai vis dar kovojo dėl JAV Kongreso kontrolės.
Nors respublikonai buvo laikomi favoritais laimėti Atstovų Rūmus, kova dėl Senato tebebuvo labai įtempta.

Išsamiam vaizdui susidaryti prireikė keletos dienų. Lapkričio 17 d. „CBS News“ prognozavo, kad respublikonai užsitikrino 218 vietų, reikalingų daugumai Atstovų Rūmuose.

Balsų skaičiavimas lemiamose Senato rinkimuose Nevadoje truko keturias dienas. Dėl nedidelės demokratų pergalės šioje valstijoje jie surinko 50 vietų, o tai leido jiems išlaikyti kontrolę Senate, nes tuometinė viceprezidentė Kamala Harris turėjo lemiamą balsą.

Džiordžijos Senato rinkimų baigtis turėjo būti nuspręsta antrajame rinkimų ture, nes lapkričio mėnesį nė vienas kandidatas nesurinko 50 proc. balsų. Rezultatai paaiškėjo tik gruodžio 7 d., kai šią vietą laimėjo demokratai.

Mitchas McConnellas

Nepriklausomai nuo jų rezultatų, Kongresą paliks nemažai Ukrainą remiančių respublikonų, rašo „Politico“.

Leidinio vertinimu, net jei demokratai perimtų Kongreso kontrolę ir siektų daugiau padėti Ukrainai, jiems gali būti sunkiau užsitikrinti prezidento Donaldo Trumpo pritarimą įstatymų projektams.

Tarp pasitraukiančių politikų – buvęs Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas, senatoriai Thomas Tillisas, Billas Cassidy ir Johnas Cornynas, taip pat Atstovų Rūmų nariai Donas Baconas ir Michaelas McCaulas.

„Netenkame įtakingiausių Ukrainos rėmėjų Kongrese“, – sakė Amerikos ukrainiečių kongreso komiteto prezidentas Michaelas Sawkiwas.

Vieno Atstovų Rūmų respublikono padėjėjas, kalbėjęs anonimiškai, perspėjo, kad dėl šių pokyčių gali sumažėti realų poveikį turinčių teisėkūros iniciatyvų.

„Nerimauju, kad nepavyks suburti Kongreso narių koalicijos, kuri dirbtų rengdama šios administracijos palaikomus įstatymų projektus ir užkulisiuose siektų administracijos paramos jiems“, – teigė jis.

Praėjusį mėnesį pagrindiniai demokratų atstovai Atstovų Rūmų nacionalinio saugumo klausimus kuruojančiuose komitetuose pažadėjo inicijuoti Ukrainos saugumą užtikrinančius teisės aktus.

Jei demokratai perimtų vienų ar abejų Kongreso rūmų kontrolę, respublikonų įtaka sumažėtų. Tačiau, kaip pažymi „Politico“, jie ir toliau būtų svarbūs kaip galimas ryšio su prezidentu kanalas ir kaip dalis daugumos, galinčios įveikti jo veto.

Kas pakeis Ukrainos rėmėjus Kongrese?

Leidinio teigimu, patyrusius respublikonus pakeisti siekiantys kandidatai Ukrainai mažiau palankūs.

Į M.McConnello vietą pretenduojantis Atstovų Rūmų narys Andy Barras balsavo prieš Paramos Ukrainai įstatymą. O galimas M.McCaulo įpėdinis Chrisas Goberis anksčiau buvo vyriausiasis Ukrainą kritikuojančio Elono Musko įkurto politinių veiksmų komiteto teisininkas.

Vis dėlto Ukrainą remiantys respublikonai dar turi galimybę apsunkinti D.Trumpo planų įgyvendinimą. D.Baconas praėjusią savaitę „Politico“ sakė:

„Trumpas net nesugeba laikyti Rusijos mūsų priešininke... Kodėl turėčiau finansuoti jo darbotvarkę?“

Raketos „Tomahawk“ paleidimas / JARET MORRIS / AFP

JAV surengė smūgius prieš Irano Kešmo salą Hormuzo sąsiauryje, kurioje yra didelis požeminis raketų kompleksas ir karinė jūrų bazė, televizijos kanalui „Fox News“ pranešė informuoti šaltiniai.

Jų teigimu, apšaudymas esą buvo gynybinio pobūdžio ir tapo atsaku į Irano kariuomenės ugnį, nukreiptą prieš amerikiečių orlaivį.

Pašnekovai pabrėžė, kad ši ataka nereiškia nei reguliarių smūgių Iranui atnaujinimo, nei naujos eskalavimo bangos pradžios.

„Iranas nori susitarimo kuo greičiau“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė apie pažangą derybose su Iranu, siekiant išvengti atsinaujinančių karinių veiksmų.

Teheranas tuo metu informavo apie intensyvias diskusijas ir pasiūlė griežtomis sąlygomis vėl atverti Hormuzo sąsiaurį.

Šie nauji diplomatiniai signalai pasirodė prieš antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose D.Trumpo Respublikonų partija siekia išlaikyti Kongreso kontrolę, susidurdama su rinkėjų nepasitenkinimu dėl konflikto ir jo sukelto kuro kainų šuolio.

Susitarimas su Teheranu „gali įvykti“, savo platformoje „Truth Social“ parašė D.Trumpas.

„Iranas nori susitarimo kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Tačiau praėjus kelioms valandoms Vašingtono diplomatines pastangas aptemdė pranešimas apie tai, kad JAV atakavo Iraną.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Shutterstock“ nuotr./JAV Kapitolijus

Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas pirmadienį atmetė Donaldo Trumpo administracijos skubų prašymą įpareigoti Kaliforniją atidėti daugiau kaip 20 tūkst. asmenų paštu atsiųstus balsalapius, remiantis prielaida, kad jie gali nebūti JAV piliečiai.

Likus dienai iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, aukščiausios instancijos teismas šį prašymą atmetė vieno sakinio nutartimi, kaip įprasta skubiose teismo bylose. Sprendimo motyvai nepateikti.

Federalinė vyriausybė kaltino Kaliforniją, kad jos rinkėjų sąrašuose yra 190 tūkst. neteisėtų rinkėjų. Neseniai šį skaičių ji patikslino iki 20 tūkst. ir, jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, pateikė skubų ieškinį, siekdama neleisti valstijai siųsti jiems biuletenių.

Aukščiausiasis Teismas šį žingsnį žengė po to, kai žemesnės instancijos teismai praėjusią savaitę ir dar kartą pirmadienį atmetė Teisingumo departamento reikalavimą. Vienas teisėjas tai pavadino įžūliu kišimusi prieš rinkimus.

Generalinis solisitorius D.Johnas Saueris skubiame kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą teigė, kad „Kalifornijai sumaišius ginčijamus balsalapius su teisėtais, ginčijamų balsalapių susigrąžinti nebebus įmanoma“.

Ši Kalifornijos balsalapių byla buvo dar vienas administracijos bandymas pasėti abejonių antradienio balsavimo rezultatais, po kurių prezidento D. Trumpo Respublikonų partija rizikuoja prarasti Kongreso kontrolę.

D.Trumpas, kuris taip ir nepripažino savo pralaimėjimo demokratui Joe Bidenui 2020 metais, jau ištisus mėnesius tvirtina, kad per kadencijos vidurio rinkimus bus sukčiaujama.

JAV apygardos teisėjas Davidas Carteris praėjusią savaitę atsisakė nurodyti konfiskuoti balsalapius ir palaikė demokratų vadovaujamos Kalifornijos vyriausybės pusę.

„Teisingumo departamento veiksmai rodo platų, besitęsiantį federalinių pareigūnų bandymų kištis į rinkimus modelį“, – pareiškė D.Carteris.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zumapress“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija jau kelis mėnesius ruošiasi galimai demokratų pergalei lapkričio 3 d. vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Be kita ko, rengiami planai, kaip įgyvendinti svarbiausius administracijos darbotvarkės punktus apeinant Kongresą.

Apie tai sekmadienį, lapkričio 1 d., pranešė agentūra „Reuters“, remdamasi Baltųjų rūmų pareigūnu ir dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Pasak leidinio pašnekovų, aukšto rango pareigūnai, tarp jų Baltųjų rūmų administracijos vadovo pavaduotojas politikos klausimais Stephenas Milleris ir Valdymo ir biudžeto biuro direktorius Russellas Voughtas, nuo balandžio bendradarbiauja su Baltųjų rūmų teisės patarėjo tarnyba.

Jie siekia nustatyti, kokių vykdomosios valdžios veiksmų imigracijos, muitų tarifų, būsto kainų ir federalinių išlaidų srityse D.Trumpas galėtų imtis be Kongreso pritarimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Jamesas Talarico

Kadencijos vidurio rinkimų išvakarėse pirmadienį demokratai surengė paskutinius rinkėjų sutelkimo mitingus.

Rinkimuose tikimasi perimti bent dalinę Kongreso kontrolę ir pirmą kartą per dvejus metus apriboti prezidento Donaldo Trumpo politines galias.

Mitingai, įskaitant žvaigždėmis tapusių demokratų kandidatų į Senatą Jameso Talarico Teksase ir Adamo Hamiltono Kanzase pasirodymus, vainikavo kvapą gniaužiančios įtampos ir pagiežos kupiną kampaniją.

Savo baigiamajai kalbai D.Trumpas pasirinko Vašingtone esantį Linkolno memorialo baseiną – vietą, tapusią 80 metų prezidento įkyraus ir prieštaringai vertinamo siekio pertvarkyti JAV sostinę simboliu.

„Mes nugalėsime“, – sekmadienį pareiškė jis.

„Šleikštulį keliantis optimizmas“

Vis dėlto apklausos rodo, kad demokratai beveik neabejotinai atims daugumą iš respublikonų Atstovų Rūmuose ir turi realių šansų iškovoti pergalę šiuo metu respublikonų kontroliuojamame Senate.

Net ir pergalė vien tik Atstovų Rūmuose reikštų, kad demokratai turės balsavimo galią sprendžiant dėl federalinio biudžeto ir vadovaus įtakingiems komitetams, galintiems tirti įtariamą korupciją D.Trumpo administracijoje.

Visiško respublikonų dominavimo praradimas nustumtų D.Trumpą į nepažįstamą ir nepatogią padėtį – „šlubos anties“ periodą, kurį temdytų didelė infliacija šalyje, stringantis karas prieš Iraną ir priešiški demokratų tyrimai dėl jo veiksmų Vašingtone.

Tačiau net ir praėjus dešimtmečiui nuo D.Trumpo eros pradžios, demokratai išlieka atsargūs dėl pergalės prognozių.

„Šleikštulį keliantis optimizmas“, – nuotaikoms apibūdinti CNN sakė demokratų senatorius Raphaelis Warnockas.

Išdegintos žemės taktika

D.Trumpo vadovaujami respublikonai vykdė politinės išdegintos žemės kampaniją, vadindami demokratus komunistais ir atvirai klijuodami teroristo etiketę Abdului El Sayedui, musulmonų kandidatui į senatorius Mičigane.

Kreipdamasis į minią Ajovoje sekmadienį, D.Trumpas pareiškė, kad demokratai yra „ekstremalūs ir pavojingi radikalai“, kurie „pavogs jūsų turtą“ ir leis migrantams „plėšti, prievartauti ir siaubti“.

Tačiau apklausos rodo, kad amerikiečiai vis labiau nusivilia D.Trumpo griaunančiu elgesiu.

Sekmadienį paskelbta „NBC News“ apklausa parodė, kad 60 proc. respondentų nepritaria jo veiklai, ypač dėl didelių kainų, kurias dar labiau padidino jau aštuonis mėnesius trunkantis jo karas prieš Iraną.

Nors Atstovų Rūmų perėjimas demokratams atrodo itin tikėtinas, kova dėl Senato išlieka nenuspėjama.

Šiuose kadencijos vidurio rinkimuose varžomasi tik dėl trečdalio iš 100 Senato vietų, ir tik nedaugelis kovų buvo laikomos palankiomis demokratams.

Vis dėlto, jiems pademonstravus netikėtai stiprų pasipriešinimą giliai respublikoniškose valstijose, apklausų rengėjai teigia, kad demokratų pergalės šansai dabar yra bent jau lygiaverčiai.

Sekmadienio vakarą paskelbta galutinė „The New York Times“ ir Sienos koledžo apklausa parodė, kad demokratų kandidatai pirmauja visose septyniose vietose, kurios laikomos labiausiai konkurencingomis, nors penkiose iš jų atotrūkis neviršijo paklaidos ribos.

Demokratų kontroliuojamas Senatas galėtų blokuoti D.Trumpo teikiamus paskyrimus į teismus visam gyvenimui, ypač į Aukščiausiąjį Teismą.

Nors rinkimų diena yra antradienis, išankstiniame balsavime visoje šalyje jau balsavo rekordiniai 54 mln. žmonių.

Šiems kadencijos vidurio rinkimams reklamai išleista apie 11 mlrd. dolerių (apie 9,59 mlrd. eurų), o didelę dalį šių lėšų skyrė pavieniai stambieji rėmėjai.

Artimas D.Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas, vadovavęs vadinamajai DOGE iniciatyvai, kuria siekiama panaikinti ištisus vyriausybės departamentus, respublikonų perrinkimui skyrė stulbinamą sumą – beveik pusę milijardo dolerių (apie 436 mln. eurų).