Šis raginimas nuskambėjo pasibaigus paskutinei branduolinei sutarčiai tarp Vašingtono ir Maskvos.
Ketvirtadienį Kinija pareiškė, kad šiuo etapu neprisijungs prie branduolinių derybų. Tuo tarpu Rusija siūlo įtraukti kitas branduolinį ginklą turinčias valstybes, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija.
„Ginklų kontrolė nebegali būti dvišalis klausimas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas).
„Kitos šalys yra atsakingos už strateginio stabilumo užtikrinimą, bet ne labiau nei Kinija“, – sakė jis.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginkluotės kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais Thomas G. DiNanno (Tomas G. Dinanas) Jungtinių Tautų Nusiginklavimo konferencijai pristatė naują planą, teigdamas, kad ketvirtadienį pasibaigusi Naujoji START sutartis turėjo „esminių trūkumų“.
„Nuolatiniai Rusijos pažeidimai, didėjančios pasaulinės atsargos ir Naujosios START sutarties koncepcijos bei įgyvendinimo trūkumai suteikia Jungtinėms Valstijoms aiškų pagrindą reikalauti naujos architektūros, kuri būtų nukreipta prieš šiandienos, o ne praėjusios eros grėsmes“, – sakė jis JT susitikime Ženevoje.
„Modernizuoti branduolinį atgrasymą“
Naująja START sutartimi, pasirašyta 2010-aisiais, buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų ir naudoti paruoštų raketų bei bombonešių.
Tai buvo beveik 30 proc. sumažinimas, palyginti su ankstesniu, 2002-aisiais nustatytu limitu.
Iš pradžių sutartis turėjo nustoti galioti 2021-aisiais, tačiau buvo pratęsta dar penkeriems metams.
Sutarties pabaiga žymi pirmą kartą per dešimtmečius, kai nėra jokių apribojimų destruktyviausių pasaulio ginklų dislokavimui, sukeliant baimę dėl naujų ginklavimosi varžybų.
Naujoji START sutartis baigė galioti vasario 5 dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neatsakė į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą pratęsti kovinių galvučių apribojimus vieniems metams.
M. Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „derėsis iš jėgos pozicijos“.
„Rusija ir Kinija neturėtų tikėtis, kad Jungtinės Valstijos stovės vietoje, kol jos vengia savo įsipareigojimų ir plečia savo branduolines pajėgas“, – nurodė M. Rubio.
„Mes išlaikysime tvirtą, patikimą ir modernizuotą branduolinį atgrasymą“, – pridūrė jis.
„Tačiau tai darysime, siekdami visais būdais įgyvendinti prezidento nuoširdų troškimą turėti pasaulį su mažiau šių baisių ginklų“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad nori atnaujinti branduolinius bandymus pirmą kartą per dešimtmečius, nors kol kas tokių veiksmų nebuvo imtasi.
„Neturėjo jokios kontrolės“
T. G. DiNanno apkaltino Kiniją pasinaudojus „teisiškai įpareigojančiu JAV ir Rusijos susilaikymu, kad pradėtų istoriniu tempu plėsti savo arsenalą“, teigdamas, kad ji „iki 2030 metų turėti daugiau nei 1 tūkst. branduolinių galvučių“.
„Šiandien, kai mes čia sėdime, visas Kinijos branduolinis arsenalas neturi jokių apribojimų, jokio skaidrumo, jokių deklaracijų, neturėjo jokios kontrolės“, –sakė jis.
Rusija ir JAV kartu kontroliuoja daugiau nei 80 proc. pasaulio branduolinių galvučių.
Kinijos branduolinis arsenalas auga greičiau nei bet kurios kitos šalies. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, nuo 2023-iųjų Kinijos arsenalas išaugo maždaug 100 naujų galvučių.
Penktadienį Kinijos ambasadorius Shen Jianas (Šen Dzianas) pakartojo oficialią Pekino poziciją, teigdamas nusiginklavimo institucijai, kad „Kinijos branduoliniai pajėgumai nė iš tolo neprilygsta JAV ar Rusijos pajėgumams“.
Jis taip pat pareikalavo, kad „valstybės, turinčios didžiausius branduolinius arsenalus, turėtų toliau vykdyti savo specialias ir pagrindines pareigas branduolinio nusiginklavimo srityje“.
„Privalo mažinti riziką“
JK ambasadorius Davidas Riley (Deividas Railis), atrodo, atmetė šią idėją, tvirtindamas, kad „JK palaiko minimalų patikimą branduolinį atgrasymą“ ir kad ginklų kontrolės derybos turėtų būti sutelktos į „tas valstybes, kurios turi didžiausius branduolinius arsenalus – Kiniją, Rusiją ir JAV“.
Tuo tarpu Prancūzijos ambasadorė Anne Lazar-Sury (Anė Lazar-Suri) sakė, kad Paryžius mano, jog „patikimos priemonės, galinčios sumažinti branduolinių ginklų panaudojimo riziką“, turėtų būti „visų branduolinį ginklą turinčių valstybių tikslas“.
Tačiau Naujosios START sutarties pabaiga sukėlė naujų ginklavimosi varžybų baimę.
Senatorė Jeanne Shaheen (Džin Šahin), vyriausioji demokratė JAV Senato Užsienio reikalų komitete, sakė, kad leidimas baigti galioti Naujajai START sutarčiai be ją pakeisiančios sutarties „reiškia, kad bus prarastos paskutinės likusios Rusijos strateginių branduolinių pajėgų apsaugos priemonės“.
D. Trumpas sakė, kad dėl Naujosios START sutarties buvo blogai derėtasi ir ji buvo šiurkščiai pažeidžiama.
2023-iaisiais Rusija atsisakė atlikti savo branduolinių objektų patikrinimus pagal sutartį dėl išaugusios įtampos su JAV dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tačiau grižęs į valdžią D. Trumpas atnaujino diplomatiją su Rusija. Ketvirtadienį abi šalys paskelbė atnaujinusios tiesioginį karinį dialogą, kad išvengtų naujų krizių.
