Atidėjimas taip pat susijęs su tuo, kad senatoriai Lindsey Grahamas (respublikonas iš Pietų Karolinos) ir Richardas Blumenthalis (demokratas iš Konektikuto) rengia atnaujintą savo įstatymo projekto versiją. Jie planuoja apsaugoti nuo kai kurių sankcijų tas šalis, kurios, nors ir perka rusiškus energijos išteklius, teikia reikšmingą paramą Ukrainai bei atlikti kitus techninius pakeitimus.
Tačiau jų viltys priimti šį įstatymą Senate dar šį mėnesį blėsta, nes atsirado kitų prioritetų.
Tvirtina Ukrainos nepamiršę
Senato daugumos lyderis Johnas Thune'as, (respublikonas iš Pietų Dakotos) antradienį teigė, kad „liepos terminas“ sankcijoms Rusijai šiuo metu yra realiausias: „Esame pasiruošę judėti pirmyn ir stengiamės suderinti laiką su administracija.“
L.Grahamas portalui „Semafor“ taip pat sakė, kad Senatui „reikės šiek tiek palaukti“ dėl sankcijų Rusijai, nenurodydamas konkretaus termino.
„Dabar viskas keičiasi dėl Irano... Bet tai nereiškia, kad pamiršau Rusiją ar Ukrainą. Visiškai ne, – kalbėdamas apie įstatymo projekto laiką pabrėžė L.Grahamas. – Dabar Irano klausimas – dėmesio centre, bet sprendimų reikia greičiau, o ne vėliau.“
Respublikonai jau kelias savaites grasina judėti pirmyn su sankcijų įstatymu, siekdami smogti Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui. Po to, kai karinė pagalba Ukrainai sukėlė rimtų nesutarimų partijos viduje, sankcijos tapo vienijančiu klausimu tarp respublikonų – nors nemažai jų vis dar nenori imtis veiksmų be Donaldo Trumpo pritarimo.
Pradinis sankcijų projekto variantas numatė, kad JAV taikytų 500 proc. muitus importui iš šalių, kurios toliau perka rusišką naftą, naftos produktus, gamtines dujas, uraną ir kitus išteklius.
Blogėjanti padėtis Europoje
Kaip pažymi portalas „Semafor“, kol senatorius L.Grahamas derasi su Baltųjų rūmų atstovais, vis labiau eskaluojamas konfliktas tarp Irano ir Izraelio nustelbia blogėjančią saugumo situaciją Europoje.
D.Trumpas išvyko iš Didžiojo septyneto (G7) susitikimo Kanadoje anksčiau nei planuota, praleisdamas susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Dabar visas dėmesys sutelktas į Izraelį ir Iraną“, – „Semafor“ sakė senatorius iš Alabamos respublikonas Tommy Tuberville'is. Jis taip pat pridūrė esąs „visiškai už tai, kad Rusijai būtų įvestos sankcijos“.
Po neseniai įvykusio vizito Ukrainoje senatoriai L.Grahamas ir R.Blumenthalis žadėjo skubų sankcijų įstatymo svarstymą Senate.
Jie tikėjosi, kad projektas bus patvirtintas iki G7 susitikimų. Vėliau Senato daugumos lyderis J.Thune'as ir kiti aukščiausi respublikonai tvirtino, kad įstatymas dar galėtų būti svarstomas šį mėnesį, kai D.Trumpo administracijos bandymai inicijuoti taikos derybas tarp Kyjivo ir Maskvos nedavė rezultatų.
Šie planai dabar beveik žlugo.
Šią savaitę Rusija surengė mirtinas dronų ir raketų atakas prieš Kyjivą. Interviu metu R.Blumenthalis sakė, kad jis ir L.Grahamas „pasiekė didelę pažangą“ bendradarbiaudami su administracija, tačiau „didžiausia kliūtis – visa kita, kas vyksta“, ypač biudžeto svarstymo procedūra, kuria siekiama įgyvendinti D.Trumpo mokesčių mažinimo planus.
„Dalykai čia niekada nevyksta taip greitai, kaip norėtume, tačiau pagrindinis trukdis yra ne vidinė opozicija, o visa, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. D.Trumpas turėtų asmeniškai paraginti Kongresą imtis veiksmų“, – pridūrė R.Blumenthalis.
Priversti Putiną derėtis
Sankcijų įstatymo šalininkai teigia, kad jis suteiktų D.Trumpui daugiau svertų priversti V.Putiną, kuris iki šiol atsisako dalyvauti taikos derybose, sėsti prie derybų stalo.
„Siekdami sustiprinti savo pozicijas derybose, deriname šio įstatymo svarstymo laiką kartu su administracija, – teigė senatorius Johnas Hoevenas, respublikonas iš Šiaurės Dakotos. – Norime prisidėti prie realių sprendimų Ukrainoje, todėl stengiamės panaudoti sankcijas konstruktyviai.“
Dvipartinis Senato projektas suteiktų administracijai teisę taikyti antrines sankcijas Rusijos prekybos partneriams, įskaitant šalis, kurios perka rusiškus energetinius išteklius.
L.Grahamas šio mėnesio pradžioje „Semafor“ sakė, kad rengia išimtį valstybėms, kurios remia Ukrainą – tai pakeitimas, kuris sumažintų Europos nerimą dėl sankcijų poveikio ir tikėtina, palengvintų įstatymo priėmimą.
Tuo tarpu R.Blumenthalis pridūrė, kad įstatymo nuostatos koreguojamos atsižvelgiant į pasaulinės finansų sistemos veikimą.
„Nėra jokių ženklų, kad V.Putinas ketintų stabdyti agresiją“, – antradienį „Semafor“ sakė L.Grahamas.
„Turime keisti požiūrį. Sankcijos prezidentui suteiktų reikiamų svertų“, – pridūrė jis.
Skirtingos pozicijos
Demokratai – net ir tie, kurie ne visada griežtai laikosi partijos linijos – darosi vis nekantresni. Jie norėtų, kad Senatas kuo greičiau priimtų sankcijas, o kartu – skirtų ir daugiau ginklų Ukrainai.
„Balsuočiau už viską – daugiau karinės pagalbos, griežtesnes sankcijas, viską“, – sakė senatorius Johnas Fettermanas, demokratas iš Pensilvanijos.
„Esu stipriai pro-izraeliškas, palaikau Taivaną ir Ukrainą. Tai ta pati kova dėl demokratijos – nesvarbu, ar kalbame apie Rusiją, Iraną ar Kiniją“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų požiūris
D.Trumpas vis dažniau rodo nusivylimą V.Putinu, todėl atsiranda vilčių, kad jis gali paremti Senato planą priimti sankcijų įstatymą ir padidinti spaudimą Rusijos lyderiui.
Vis dėlto jo pozicija dėl sankcijų išlieka prieštaringa – pirmadienį jis pareiškė, kad pirmiausia daugiau sankcijų turėtų imtis Europa.
Vienas buvęs D.Trumpo administracijos nacionalinio saugumo pareigūnas „Semafor“ teigė, kad Artimųjų Rytų krizė gali paskatinti Baltuosius rūmus dar labiau atsiriboti nuo Europos reikalų.
„Tai tik dar labiau sustiprina tendenciją trauktis iš aktyvaus tarpininkavimo vaidmens Ukrainoje“, – sakė buvęs pareigūnas.
