Trečiadienį įvykusiame susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partneriai“, sakė šis pareigūnas ir pridūrė, kad derybos dėl to, kaip konkrečiai šalys prisidės, yra „ankstyvoje stadijoje“.
Jis pažymėjo, kad padėtis, susijusi su pastangomis užbaigti karą, yra labai permaininga.
„Žinoma, mes džiaugiamės, kad šie Europos ir Sandraugos partneriai aktyviau įsitraukia į mūsų veiklą“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
„Tai teigiamas įsitraukimas, tačiau dar tik pradžia“, – nurodė jis.
JK ir Prancūzija vadovauja pastangoms suformuoti šalių grupę, pasirengusią padėti apsaugoti paliaubas, jei būtų pasiektas susitarimas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
JK premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad yra pasirengę pasiųsti karius į Ukrainą, kad užtikrintų, jog būtų išsaugotos galimos paliaubos, ir norintys, kad juos remtų JAV.
Jie nedetalizavo tikslaus šių karių vaidmens.
Turkija ketvirtadienį nurodė, kad galėtų dalyvauti taikos palaikymo pastangose, o Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) sakė, kad Airijos kariai galėtų dalyvauti taikos palaikymo operacijose, bet nebūtų dislokuoti jokiose „atgrasomosiose pajėgose“.
Manoma, kad šalys galėtų prisidėti kitais būdais, pavyzdžiui, teikdamos logistikos paslaugas.
Rusija sako, kad nesutiks, jog Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) kurstant abejones dėl Jungtinių Valstijų ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą, Vakarų šalys stengiasi padidinti savo išlaidas gynybai ir išlaikyti vieningą frontą.
K. Starmeris, kuris bando būti tiltu tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, ketvirtadienį naujienų kanalui „Sky News“ sakė, kad jis stengiasi, jog „JAV, Ukraina ir Europos sąjungininkės suartėtų“.
„Būtent gebėjimas bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir mūsų partneriais Europoje jau 80 metų palaiko taiką“, – sakė jis.
