„Surinkti įrodymai leidžia komisijai daryti išvadą, kad Rusijos valdžios institucijos įvykdė nusikaltimus žmoniškumui – deportaciją ir priverstinį perkėlimą, taip pat priverstinį vaikų dingimą“, – savo ataskaitoje teigė JT įgaliota Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija Ukrainoje.
Komisiją įsteigė JT Žmogaus teisių taryba netrukus po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Rusija deportavo arba perkėlė tūkstančius vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
„Komisija iki šiol patvirtino 1 205 vaikų deportaciją arba perkėlimą“, – teigiama pranešime.
„Praėjus ketveriems metams, 80 proc. vaikų, deportuotų ar perkeltų komisijos tirtais atvejais, negrįžo“, – nurodoma jame.
Maskva nesukūrė sistemos, palengvinančios grįžimą, o vietoj to sutelkė dėmesį į ilgalaikį vaikų apgyvendinimą šeimose ar institucijose Rusijoje.
Komisija patvirtino savo ankstesnę išvadą, kad Rusijos valdžios institucijos neteisėtai deportavo ir perkėlė vaikus – kaip karo nusikaltimą – „ir kad jos nepagrįstai atidėjo jų repatriaciją, o tai taip pat yra karo nusikaltimas“.
Kremliaus šeimininko įtaka
Teigiama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas, „įskaitant jo tiesioginę įtaką subjektams, kurie vadovavo ir vykdė šią politiką, buvo matomas nuo pat pradžių“.
2023 metais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė V. Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas jį neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.
Šis klausimas yra itin jautrus Ukrainoje ir išlieka svarus derybose dėl galimo taikos susitarimo tarp Kyjivo ir Maskvos.
Kyjivo duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos priverstinai išvežta beveik 20 tūkst. Ukrainos vaikų.
Rusija tvirtina, kad perkėlė kai kuriuos Ukrainos vaikus iš jų namų ar vaikų namų, siekdama apsaugoti juos nuo karo veiksmų.
Kalbant apie Rusijos teismus invazijos į Ukrainą kontekste, komisija nustatė, kad Rusijos valdžios institucijos „sistemingai klastojo įrodymus“ ir „sistemingai pažeidė daugybę sąžiningo teismo garantijų“, o teisėjai „neveikė nepriklausomai ir nešališkai“.
„Ekstremalus smurtas“
Komisija taip pat tyrė 17 šalių piliečių, kurie buvo verbuojami – savanoriškai arba apgaulės būdu – kovoti už Rusiją, padėtį.
Tarp jų buvo vyrai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Brazilijos, Kubos, Egipto, Ganos, Indijos, Irako, Kazachstano, Kenijos, Nepalo, Somalio, Šri Lankos, Tadžikistano, Turkijos ir Jemeno.
„Po apmokymų, kurie paprastai trukdavo nuo vienos savaitės iki 30 dienų, jie buvo priversti tarnauti fronto linijose Ukrainoje, dažnai jiems buvo skiriamos itin pavojingos užduotys“, – teigiama komisijos ataskaitoje.
Vadai savavališkai taikė „ekstremalų smurtą“ kaip bausmę už atsisakymą vykdyti įsakymus, kurie reiškė beveik garantuotą mirtį, o kariai apibūdino, kad su jais elgiamasi kaip su „patrankų mėsa“, siunčiami į „mėsos šturmus“ be apmokymų ar reikiamos įrangos ir „priversti veržtis bet kokia kaina“.
„Surinkti įrodymai rodo piktnaudžiavimą, žiaurumą, žeminimą, nežmonišką elgesį ir visišką nepagarbą žmogaus gyvybei ir orumui, vykdomą su nebaudžiamumo jausmu“, – teigiama ataskaitoje.
Kalbant apie Ukrainą, ataskaitoje išreikštas susirūpinimas dėl pernelyg plačios kolaboravimo nusikaltimo apibrėžties ir kartais iškreipto aiškinimo.
Komisija taip pat teigė, kad pranešimai apie smurtinį elgesį su atsisakančiaisiais tarnauti dėl sąžinės įsitikinimų Ukrainos mobilizacijos metu „kelia susirūpinimą“.
Ataskaita bus pristatyta Žmogaus teisių tarybai Ženevoje ketvirtadienį.
Maskva nepripažįsta komisijos ir neatsako į jos prašymus dėl prieigos, informacijos ir susitikimų.
