Už rezoliuciją balsavo 10 narių, nė vienas nebalsavo prieš, tačiau penki susilaikė, įskaitant Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, kurios galėjo vetuoti rezoliuciją, kurioje tik „raginama greitai užbaigti konfliktą“, nekaltinant Rusijos.
Keletas pakeitimų, kuriuos pateikė atitinkamai Rusija ir Europos šalys, nebuvo priimti.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pripažino „konstruktyvius pokyčius“ JAV pozicijoje dėl konflikto. Jis sakė Tarybai, kad rezoliucija „nėra ideali“, bet „yra atspirties taškas būsimoms pastangoms siekti taikaus susitarimo“.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, 15 narių turinti JT Saugumo Taryba per visą karą buvo atsidūrusi aklavietėje ir negalėjo imtis jokių veiksmų, nes Rusija turėjo veto teisę.
Tačiau 193 nares turinti Generalinė Asamblėja ne kartą palaikė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir ragino užtikrinti teisingą, ilgalaikę ir visapusišką taiką pagal JT Chartiją.
Anksčiau pirmadienį JAV nepavyko įtikinti Generalinės Asamblėjos priimti tą pačią trijų punktų rezoliuciją, kurią priėmė Saugumo Taryba.
Rezoliucijoje apgailestaujama dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto aukų, pakartojama, kad JT tikslas – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą bei taikiai spręsti ginčus, ir raginama kuo greičiau užbaigti konfliktą ir užtikrinti ilgalaikę taiką.
Saugumo Tarybos rezoliucijos laikomos įpareigojančiomis, o Generalinės Asamblėjos rezoliucijos – ne. Tačiau Generalinės Asamblėjos rezoliucijos turi politinį svorį ir atspindi pasaulinį požiūrį į karą.
„Ši rezoliucija leidžia mums žengti taikos keliu. Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis, kuriuo visi turėtume didžiuotis. Dabar turime juo pasinaudoti, kad sukurtume taikią Ukrainos, Rusijos ir tarptautinės bendruomenės ateitį“, – tarybai sakė JAV ambasadorės JT pareigas einanti Dorothy Shea.
