Jo duomenimis, Anapos pakrantėje buvo rasta daugiau nei 200 žuvusių ir naftos produktais išteptų paukščių. Štabas pažymėjo, kad dėmė buvo apdorota biosorbentu, sunaudojant 45 kg medžiagų, taip pat buvo įrengtos barjerinės užtvaros. Tačiau šių priemonių nepakako sustabdyti naftos išsiliejimo slinkimo pakrantės link.
Krasnodaro krašto valdžia kaip labiausiai tikėtiną dėmės atsiradimo priežastį nurodė „Kyjivo režimo dronų atakų pasekmes“ laivams Juodojoje ir Azovo jūrose, taip pat pakrantės infrastruktūrai.
„Dėl civilinių laivų pažeidimų jūroje galėjo išsilieti nedidelė naftos produktų dalis“, – pažymėjo operatyvinis štabas.
Remiantis palydovo „Sentinel-1“ nuotraukomis, kurias išanalizavo ekologų komanda, vadovaujama Aleksejaus Knižnikovo, naftos dėmės plotas sudaro 117 kv.km – ji tęsiasi pietvakarių kryptimi 43 km ir jau pasiekė Anapos nerijos pakrantę. Ekologai įvertino išsiliejusių naftos produktų kiekį 300–350 tonų.
Galimas taršos šaltinis galėjo būti tanklaivis, stovėjęs pietuose nuo Kerčės sąsiaurio.
Balandžio 7 d. palydovas užfiksavo netoli jo išsiliejusius naftos produktus. Per kitas keturias dienas vakarų vėjas galėjo nunešti išsiliejusią naftą Anapos nerijos link. Tačiau tiksliai nustatyti, iš kurio būtent tanklaivio įvyko nuotėkis, ekologams kol kas nepavyko, nes išsiliejimo vietoje tuo pačiu metu buvo 30–40 laivų, pokalbyje su „Agentstvo“ pažymėjo Laukinės gamtos apsaugos centro pramonės ekologizavimo programos koordinatorius Igoris Škradjukas.
Po to, kai buvo pranešta apie naftos išsiliejimą, Kremlius informavo apie Rusijos šeimininko Vladimiro Putino ir Krasnodaro krašto gubernatoriaus Veniamino Kondratjevo susitikimą. Pastarasis, remiantis stenograma Kremliaus svetainėje, pažadėjo šiais metais atidaryti visus Anapos paplūdimius rusų poilsiui.
Iki tol jie buvo uždaryti dėl tanklaivių „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ avarijos 2024 m. gruodį Kerčės sąsiauryje.
Apie tai, kad daugiau nei 90 prov. mazuto iš paplūdimių pašalinta, o vanduo tinkamas maudytis, anksčiau pareiškė vicepremjeras Vitalijus Saveljevas.
„Viskas vyks pagal planą, ir mes atidarysime paplūdimius mūsų piliečiams iki šių metų birželio 1 d.“, – sakė jis.
Tuo tarpu Rusijos gamtos priežiūros tarnyba pripažino, kad surinkti visą į Juodąją jūrą išsiliejusį mazutą neįmanoma. Institucija nurodė, kad iš vieno iš nuskendusių tanklaivių į vandenį toliau teka kuras. Savo ruožtu „Visos Rusijos“ gamtos apsaugos draugijos mokslo ir ekspertų tarybos narys Sergejus Ostachovas įvertino, kad visiškai išvalyti Juodosios jūros regioną nuo taršos prireiks daugiau nei trejų metų.
