Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Aljanso pratybų atnaujinimas, kurios Šaltojo karo metu parodė Sovietų Sąjungai, kad ginkluota eskaliacija Europoje yra be perspektyvų, pareiškė Jamesas Stavridis, „Bloomberg“ apžvalgininkas, buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
REFORGER pratybos (akronimas nuo „Return of Forces to Germany“ – „Ginkluotųjų pajėgų sugrąžinimas į Vokietiją“) buvo didžiausios pratybos, kurios buvo vykdomos kasmet nuo 1969-ųjų iki 1993 metų.
Pasak admirolo, jose dalyvavo visų Aljanso šalių, kurių tuomet buvo 16, karinės pajėgos. Tikslas buvo ne tik repetuoti kariuomenės perkėlimą į Vakarų Vokietiją karo tarp Aljanso ir Varšuvos sutarties šalių atveju, aiškino J.Stavridis, pats dalyvavęs šiose pratybose.
Svarbiausia buvo sulaikymo, atgrasymo politika: „150 tūkst. ir daugiau sąjungininkų karių, šimtai karinių lėktuvų ir dešimtys karo laivų neleido Maskvai galvoti apie tolesnius užkariavimus Centrinėje ir Vakarų Europoje“.
Atsižvelgiant į V.Putino pasirengimą provokacijomis ar tiesioginiais kariniais veiksmais išbandyti Aljanso tvirtumą ar net planus įsiveržti į kaimynines Rusijos šalis, reikia atnaujinti REFORGER, išsakė nuomonę J.Stavridis.
Juo labiau, kad dabar NATO turi dvigubai daugiau narių. Skirtingai nei Šaltojo karo laikais, lyderėmis turi būti Europos šalys, o ne Jungtinės Valstijos.
Tačiau, kaip ir tuomet, pratybos turi būti ne tik treniruotės, bet „realiu laiku įgyvendinami kariniai planai“ ir „NATO pajėgų pajėgumų demonstravimas tiesiai po Vladimiro Putino nosimi“, mano jis.
Admirolas atkreipė dėmesį, kad V.Putinas jau beveik du dešimtmečius plečia savo karinės agresijos lauką – nuo invazijos į Sakartvelą 2008 m. iki invazijos į Ukrainą 2022 m. Be to, jis padidino karines išlaidas iki 7 proc. BVP ir dabar daugiau nei trečdalį valstybės biudžeto skiria karui.
Tuo pačiu Leningrado karinėje apygardoje prie sienų su Suomija ir Baltijos šalimis statomos karinės bazės, ginklų ir technikos sandėliai, armijos štabas dešimtims tūkstančių karių vadovauti.
Remiantis Vakarų karinių ir žvalgybos šaltinių duomenimis, anksčiau pranešta, kad daugumą kariųplanuojama perkelti ten po plataus masto karo Ukrainoje. Ten, matyt, bus tiekiama ir moderni karinė technika, kurią Rusija šiuo metu gamina, bet nesiunčia į Ukrainą, kur kariuomenė turi tenkintis daugiausia remontuotais sovietiniais modeliais.
Naujos pratybos turi vykti pagal ankstesnius principus, tvirtino J.Stavridis. Dalyvauti turėtų visos 32 NATO šalys, įskaitant net mažiausių valstybių, tokių kaip Islandija ir Liuksemburgas, kontingentus.
Tačiau šį kartą didžioji dalis karių, lėktuvų ir karo laivų turėtų būti ne iš JAV, o iš Europos, ypač Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Ir, skirtingai nei Šaltojo karo laikais, JAV turi dalyvauti ne tiek karine jėga, kiek tuo, ką jos moka daryti geriau už kitas šalis: teikti žvalgybos informaciją, užtikrinti kibernetinį saugumą, palydovinį ir kosminį ryšį, modernius nepilotuojamus orlaivius ir dirbtinį intelektą. JAV šeštasis ir antrasis karinio jūrų laivynai taip pat turėtų būti įtraukti, bet kaip parama aviacijos smogiamosioms grupėms iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos, paaiškino J.Stavridis.
Kaip ir pratybų pirmtakės REFORGER, naujosios pratybos turėtų būti sutelktos į greitą logistikos srautą. Neseniai surengtos mažesnės pratybos atskleidė infrastruktūros problemas, ypač susijusias su greitkeliais, tiltais ir geležinkelio linijomis, kurias NATO stengiasi išspręsti, visų pirma naujosiose Rytų Europos valstybėse narėse.
Karas labai priklauso nuo to, ar į puolimo vietą bus sutelktos reikiamos pajėgos, transportas ir ginkluotė. Naujosios REFORGER pratybos galėtų pademonstruoti šį gyvybiškai svarbų gebėjimą – tiesiai priešais V.Putino akis, rašo „The Bloomberg“.
