Suomija tvorą, kuri galiausiai užims 200 km iš bendro 1 344 km sienos ilgio, pradėjo statyti praėjusiais metais, reaguodama 2023 m. prasidėjusią migraciją per sieną. Pasak Suomijos, užsieniečių migrantų srautus sąmoningai organizavo Maskva.
„Pagrindinis tvoros tikslas – kontroliuoti didelę žmonių masę, jei jie bando patekti iš Rusijos į Suomiją“, – agentūrai sakė Pietryčių Suomijos sienos apsaugos apygardos vado pavaduotojas Antti Virta.
Nuijamos mieste, esančiame netoli vieno iš uždarytų sienos perėjimo punktų, trečiadienį vaizdas ramus – abipus naujosios tvoros girdėti tik paukščių čiulbėjimas. Tačiau Suomija dėl sienos uždarymo ir tvoros statybos sulaukė kritikos ne tik iš Rusijos.
Po dešimtmečius trukusių taikių santykių su Rusija Suomija prieš dvejus metus įstojo į NATO karinį aljansą, atsakydama į Rusijos invaziją į Ukrainą, dėl ko Maskva pagrasino Helsinkiui atsakomaisiais veiksmais.
Tais pačiais metais – 2023 m. – apie 1 300 migrantų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Sirija ir Somalis, per Rusiją atvyko prie Suomijos sienos prašyti prieglobsčio. Suomija neribotam laikui uždarė visus aštuonis pėsčiųjų perėjimo punktus iš Rusijos, kad sustabdytų šį reiškinį.
Rusija neigia organizavusi migrantų srautus. Rusijos vyriausybė pareiškė, kad labai apgailestauja dėl Suomijos sprendimo uždaryti sienos perėjimo punktus, sakydama, kad neva tai atspindi Helsinkio antirusišką poziciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas paprašė Suomijos pateisinti neribotam laikui uždarytą sieną. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O'Flaherty praėjusiais metais įspėjo, kad Suomijos laikini prieglobsčio prašymų apribojimai „pažeistų tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant išsiuntimo ir kolektyvinio išsiuntimo draudimą“.
Tvorą sudaro 3,5 m aukščio metalo užkardas, ant kurio uždėtas metro aukščio spygliuotos vielos ritinys, įrengtos kameros, jutikliai, garsiakalbiai ir žibintai. Ji bus baigta statyti iki 2026 m. pabaigos, teigė sienos apsaugos tarnyba.
