Pasak straipsnio, būtent ji atkreipė Amerikos lyderio dėmesį į Rusijos smūgių Ukrainos miestams, infrastruktūrai mastą, destrukcijos paliktus griuvėsius ir civilių aukų statistiką.
„Grįžtu namo ir sakau pirmajai poniai: „Šiandien kalbėjausi su Vladimiru (Putinu – red.past.), turėjome puikų pokalbį“. Ir ji atsakė: „O, tikrai? Ką tik atakuotas dar vienas miestas“, – pirmadienį Ovaliajame kabinete pasakojo D.Trumpas.
„The Times“ priminė, kad M.Trump yra kilusi iš Slovėnijos, anksčiau buvusios Jugoslavijos dalimi, todėl pakankamai gerai per asmeninę patirtį suvokia agresyvios Maskvos politikos keliamas grėsmes. Galima daryti prielaidą, kad tai turi įtakos tvirtai jos pozicijai Ukrainos palaikymo atžvilgiu.
„Ji turi daugiau patirties nei daugelis ministrų kabineto narių, bandydama įteigti savo požiūrį“, – pastebėjo M.Trump biografijos autorė Mary Jordan.
2022 m. vasarį, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, kai D.Trumpas pavadino V.Putiną „genijumi“, Melania viešai pasmerkė civilių žudymą ir paragino savo socialinių tinklų sekėjus padėti Raudonajam Kryžiui: „Mano mintys ir maldos yra su Ukrainos žmonėmis“.
Grįžusi į Vašingtoną po ilgos viešnagės „Mar-a-Lago“, M.Trump kelias savaites ruošėsi diplomatiniams priėmimams ir aktyviai studijavo užsienio politiką. Nors paprastai ji laikosi atokiau nuo viešų politinių diskusijų, spėjama, kad jos nuomonė daro realią įtaką prezidento sprendimams.
„Jis ypač įsiklauso į žmones, kurie jam labai artimi. Ir ypač jei jų pavardė yra Trump“, – apibendrino M.Jordan.
„The Times“ pridūrė, kad, nors Melania neturi oficialaus vaidmens priimant užsienio politikos sprendimus, tačiau jos pozicija gali būti reikšmingesnė, nei prognozuoja analitikai.


