Kalbų politika yra svarbi šalių politikos dalis, nes kalbinė situacija turi didelę įtaką visuomenės sanglaudai, švietimui, ekonomikai ir žmogaus teisėms. Kalbų temą neseniai aktualizavo prezidentas Donaldas Trumpas, savo įsaku 2025 m. kovo 1 d. anglų kalbai suteikęs oficialiosios kalbos statusą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Minėtas sprendimas sukėlė komentarų bangą bei paskatino nuodugniau pasidomėti JAV etnine, kultūrine, religine ir kalbine įvairove. Šioje Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus analitinėje apžvalgoje nušviečiamas kalbinis Jungtinių Valstijų fonas, kalbų statuso, kalbinių teisių klausimai.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra federacinė valstybė, kurią sudaro 50 valstijų, be to, joms priklauso ir kiti regionai, valdos, užjūrio teritorijos. Taigi, JAV įvairiais aspektais yra nevienalytė valstybė, nes jose telkiasi įvairių tautų grupės, išsaugojusios skirtingas istorines, socialines ir politines tradicijas. Nemenkos įtakos Jungtinių Valstijų raidai turi ir imigracijos procesai. Dėl išvardytų priežasčių JAV – daugiakultūrė valstybė, kurioje gyvena įvairių tautybių žmonės.
Jungtinės Valstijos yra viena iš kalbiškai įvairiausių šalių pasaulyje, kur greta anglų kalbos gyvuoja šimtai kitų kalbų, vienaip ar kitaip darančių viena kitai įtaką. Kalbų požiūriu heterogeniškose bendruomenėse kyla ir konfliktų, kai dėl kalbos vartojimo viešajame gyvenime, švietime, administraciniu lygmeniu ar kultūroje susiduria skirtingų kalbinių grupių interesai. Tokia konfrontacija gali būti susijusi su identiteto, politinės galios ir socialinės (ne)lygybės klausimais, o kalbų konfliktus lemia įvairios priežastys: oficialiosios kalbos nustatymo prioritetas – kai viena kalba viešojoje erdvėje dominuoja prieš kitą, švietimo sistema, kurioje ignoruojamos mažumų kalbos, imigrantų kalbinės teisės, kolonijiniai veiksniai, kai atsiranda trintis tarp vietinių ir buvusių kolonijų kalbų ir t. t. Vienas iš aktualiausių JAV kalbų politikos klausimų yra ispanakalbių padėtis. Ispanų kalba yra antra šalyje pagal vartojimo dažnumą, plačiausiai vartojama Kalifornijoje, Teksase, Naujojoje Meksikoje, Floridoje. Nemažai probleminių aspektų esama ir dėl vietinių (indėnų) kalbų, pavyzdžiui, jos sparčiai nyksta.
JAV kalbinė įvairovė – labai plati tema, nes šalis yra daugiasluoksnė tiek kalbiniais, tiek kultūriniais bruožais. Yra keletas pagrindinių aspektų, apibūdinančių šią įvairovę. Pirma, čia gyvena apie 340 mln. kalbų vartotojų. Nors anglų kalba yra dominuojanti (nuo šių metų ir oficialioji), šalyje kalbama daugybe kitų kalbų, įskaitant ispanų, kinų, vietnamiečių, vokiečių ir kt. Jos daugiausia vartojamos imigrantų gyvenamosiose teritorijose. Didelę kalbėtojų grupę sudaro ispanakalbiai imigrantai ir jų palikuonys, o daugelis tradicinių indėnų kalbų yra mažai vartojamos ir nyksta. Visgi JAV pasižymi turtinga indėnų kalbų įvairove. Be to, dėl natūralios kalbų sąveikos formuojasi kalbos dialektai, akcentai arba hibridinės kalbos, tokios kaip spanglish – ispanų ir anglų kalbų mišinys, esama ir kitų lingvistinių valstybei būdingų ypatybių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbinė situacija yra daugiasluoksnė – nors šiuo metu anglų kalba dominuoja įvairiose gyvenimo srityse, ypač viešojoje terpėje, dvikalbystė ir daugiakalbystė yra neatsiejama šalies kultūros dalis, nes daugelis gyventojų, ypač iš Lotynų Amerikos, Azijos ir kitų regionų, kasdien vartoja savo gimtąsias kalbas. Oficialiuose kalbų paslaugoms ir problemoms skirtuose interneto portaluose pateikiama informacija, kad JAV šiuo metu kalbama 350 kalbų. Didžiausią kalbinio Jungtinių Valstijų repertuaro dalį sudaro vietinių kalbų grupės, daugiausia tai – Šiaurės indėnų kalbos, užsienio kalbos bei labiausiai paplitusi anglų kalba. Šalies namų ūkiuose daugiau nei 20 proc. žmonių vartoja ne Amerikos anglų kalbą. Ši tendencija glaudžiai susijusi su JAV buvusiomis imigracijos bangomis, kurios datuojamos XVIII, XIX, XX, XXI amžiais, kada į šalį plūstelėjo legalių ir nelegalių imigrantų bendruomenės. Šie pokyčiai lėmė ryškų JAV kalbinio kraštovaizdžio virsmą.
Dėl didelio skaičiaus ir įvairovės visas Jungtinėse Valstijose vartojamas kalbas būtų sudėtinga išvardyti, nes vienos paplitusios itin plačiai, kitos funkcionuoja kaip mažų bendruomenių arba tam tikrų kalbos domenų (tai – tam tikra kalbos vartojimo sritis arba kontekstas, kuriame naudojama specifinė kalbinė raiška, žodynas ir struktūros) komunikacijos priemonė. Vis dėlto viešuosiuose šaltiniuose, kai kalbama apie lingvistinę JAV įvairovę, išskiriamas daugiausia vartotojų turinčių kalbų dešimtukas. Pirmąjį trejetą sudaro: Amerikos anglų kalba – 239 mln. žmonių pagrindinė kalba, taip pat vartojama nacionaliniu lygmeniu viešajame gyvenime; antra pagal dažnumą kalba yra ispanų – 42 mln. kalbėtojų, ypač paplitusi su Lotynų Amerikos teritorija besiribojančiose valstijose, pavyzdžiui, Teksase, Kalifornijoje; trečiojoje vietoje – dėl imigracijos veiksnio paplitusi kinų kalba – ja kalba 3,5 mln. žmonių. Toliau pagal kalbų vartotojų skaičių mažėjimo tvarka rikiuojasi šios kalbos: tagalų – 1,7 mln. kalbėtojų; vietnamiečių – 1,5 mln. žmonių, ši tendencija susijusi su imigracija iš Filipinų ir Vietnamo; prancūzų – 1,2 mln. kalbėtojų, situaciją lėmė ryšiai su Luizianos prancūzakalbiais; arabų kalba – maždaug 1,2 mln. vartotojų; korėjiečių – daugiau nei 1,1 mln. žmonių, tai taip pat imigrantų bendruomenės; apie 1,1 mln. žmonių kalba vokiečių kalba, galiausiai, tiek pat šalyje yra rusiškai kalbančių asmenų. Tiesa, pastaraisiais metais vienas kitas rodiklis nežymiai įvairuoja. Pavyzdžiui, kaip teigia 2023 m. census.gov publikuotos visuomenės apklausos duomenys, pastaruoju metu aukštesnėse pozicijose yra portugalų ar italų kalbos, taip pat esama skirtumų dėl kalbų, vartojamų namuose, švietimo srityje ir viešajame sektoriuje.
Itin detalų kalbinio Jungtinių Valstijų kraštovaizdžio paveikslą perteikia periodinės gyventojų apklausos, kuriose atskleidžiami gyventojų kalbų vartojimo įvairiose srityse polinkiai ir kalbinės nuostatos, įvairių kalbų vartojimo statistiniai rodikliai. Duomenys iliustruoja, kokia kryptimi formuojasi JAV lingvistinė struktūra, be to, pagal kalbėtojų kalbines charakteristikas atskleidžiami socialiniai ir demografiniai skirtumai, rodantys gyventojų įvairovės poslinkius. Duomenys naudojami ir siekiant išsiaiškinti, kokia lingvistinė pagalba reikalinga nemokantiems labiausiai paplitusio ir praktiškai visose viešojo gyvenimo srityse vartojamo komunikacinio instrumento – anglų kalbos.
Vietinių kalbų padėtis šalyje itin ženkliai skiriasi nuo labiausiai paplitusių kalbų būklės. Šių kalbų pozicijos JAV kalbų hierarchijoje yra gana komplikuotos. Pasak „Encyclopaedia Britannica“, jų šalyje priskaičiuojama 197 (anksčiau šis skaičius siekė daugiau nei 300). Kitaip tariant, tai – Šiaurės Amerikos indėnų kalbos, jomis daugiausia kalbama šiaurinėje JAV dalyje, Centrinėje Amerikoje, taip pat Meksikoje, Kanadoje ir kitur. Dėl gausos ir skirtybių vietinių kalbų klasifikacija yra sudėtingas procesas, keblu nusakyti jų kilmę ir genezę. Kalbų kontaktų pasekmė – šios kalbos ėmė maišytis ir kisti. Indėnų kalbos dėl įvairių veiksnių bei skirtingų jas veikiančių įtakų pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčiai nyksta, todėl jas siekiama kuo išsamiau ištirti, saugoti ir atgaivinti. Pagal įvairias nevyriausybinių organizacijų programas nuo 1990 metų, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso priimtais Amerikos čiabuvių kalbų įstatymais (angl. Native American Languages Acts), šios iniciatyvos imtos nuosekliai įgyvendinti.
Atskiro dėmesio reikalauja ispanų kalba kalbančių žmonių situacija JAV. Tai didžiausia etninė mažuma valstybėje, o jos populiacijos dydį lemia imigracijos iš Lotynų Amerikos faktorius. Nors antros, trečios kartos imigrantai dažniausiai yra dvikalbiai – vartoja tiek gimtąją, tiek anglų kalbas – jų kalbinė padėtis ir teisės dažnai vertinamos nevienareikšmiškai. Skaičiuojama, kad šią kalbą JAV vartoja daugiau nei 37 mln. asmenų, ir šis skaičius stabiliai auga. Ankstesnių metų duomenimis, augimas prognozuojamas toliau. Ši bendruomenė įneša reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką, kultūrą, demografiją – ispanakalbiai aktyviai dalyvauja versle, politikoje, švietime bei meninėje veikloje. Vis dėlto kalbinė grupė vis dar susiduria su įvairiomis problemomis: diskriminacija, socialine nelygybe, kalbiniais barjerais, ribotu kokybišku švietimu ir sveikatos priežiūra. Todėl ispanakalbių padėtis JAV vertinama nevienpusiškai – ji priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip imigracijos statusas, švietimo lygis, regionas ar net kartų skirtumai. Kai kuriose JAV vietovėse formuojasi nestandartinė kalbos atmaina – hibridas spanglish. Tai – kalbų mišinys, atsirandantis, kai ispaniškai ir angliškai kalbantys žmonės naudoja abi kalbas lygiagrečiai arba maišo jų elementus, ir atliekantis identiteto funkciją bei vartojamas tarpkultūriniuose kontekstuose.
Nors galima vardyti nemažai demografinių, švietimo, socialinių su ispanakalbių padėtimi susijusių išbandymų, trunkančių ne vieną dešimtmetį, daugiausia dėmesio ši sritis sulaukė, kai prieš Trumpui pasirašant 2025 m. kovo 1 d. vykdomąjį įsaką buvo atsisakyta Baltųjų rūmų svetainės versijos ispanų kalba http://www.whitehouse.gov/espanol ir jos paskyros socialiniame tinkle „X“. Šių veiksmų imtasi iškart po prezidento inauguracijos. Kaip rašė theconversation.com, toks aukščiausios JAV vadovybės gestas ispanų kalbos vartotojų bendruomenėje buvo priimtas nepalankiai: „Sustabdydami ryšius ispanų kalba, Baltieji rūmai ignoruoja demografinę JAV tikrovę ir atmeta ilgametę Amerikos Vyriausybės tradiciją padaryti visuomenei prieinamą pagrindinę pilietinę informaciją. Šie pokyčiai, nors dažniausiai tik simboliniai, rodo nepalankią Trumpo administracijos laikyseną konkrečiai dėl ispanų kalbos ir daugiakalbystės apskritai.“ Lingvistikos mokslo šaltiniuose teigiama, kad JAV dar prieš įkūrimą buvo teritorija, kurioje kalbėta ispaniškai, ir istoriškai šalis niekada neturėjo oficialiosios kalbos. Apskritai, šalis turi daugiakalbę istoriją, todėl Trumpo valdžios inicijuotos pataisos laužo seniausias Respublikos tradicijas ir yra susijusios su antiimigracinėmis nuotaikomis dėl piliečių, atvykėlių iš Lotynų Amerikos. Tiesa, federalinė Vyriausybė informaciją jai priklausančių agentūrų svetainėse ir toliau publikuoja ir ispanų kalba, taigi Trumpo vykdomasis įsakas dėl anglų kalbos paskelbimo oficialiąja kalba gali būti vertinamas kaip simbolinis ženklas, labiau atspindintis JAV prezidento poziciją dėl imigracijos politikos. Federalinės agentūros turi teisę informaciją teikti ir kitomis kalbomis.
Kalbinė įvairovė Jungtinėse Valstijose yra svarbus kultūriškai mišrios visuomenės bruožas, susiformavęs per ilgametės valstybės istorijos tarpsnius. Ši įvairovė funkcionuoja tiek viešojoje erdvėje, tiek komunikuojant privačiai. Dėl globalizacijos ir toliau vykstančių migracijos procesų lingvistinė situacija Jungtinėse Valstijose nuolat kinta, ir tai lemia išbandymus kalbų politikos formavimo, švietimo, viešojo gyvenimo srityse. Nepaisant JAV kalbinės įvairovės ir daugiakultūrės visuomenės realybės, kalbinė diskriminacija išlieka opi problema, ypač švietimo sistemoje ir oficialiojoje komunikacijoje. Neanglakalbiai mokiniai dažnai gauna ribotą kalbinę pagalbą, o viešose institucijose negebama užtikrinti pakankamo kalbinio prieinamumo. Traktuojama, kad tai lemia socialinę atskirtį ir nelygiavertes galimybes visiems asmenims dalyvauti pilietiniame gyvenime.
Publikacija parengta remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitine
Daugiau apžvalgų rasite Nacionalinės bibliotekos analitinių apžvalgų archyve
